-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei teiks siūlymą dėl mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo. Jose numatyta keisti kriterijus, pagal kuriuos formuojamos 1–10 ir gimnazijų III klasės. Pagal naująsias taisykles neliktų jungtinių 5–8 klasių, o pradinėse klasėse būtų galima jungti tik dvi gretimas klases. Pakeitimai numatyti ir gimnazistams. Jei gimnazija turi tik vieną III klasę, joje nuo 2024–2025 metų privalėtų mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys. Dabar gali būti mažiausiai 12. Dar drastiškesni pakeitimai gimnazijų gali laukti nuo 2026–2027 mokslo metų – jose nebegalėtų likti po vieną gimnazistų III klasę, bet kad mokykla jas sudarytų dvi, privalėtų per abi surinkti ne mažiau kaip 31 mokinį.
„Kaip kaimo gyventojui, liūdna darosi dėl tokios pertvarkos.“
A. Pocius
Išimtys numatomos tautinių mažumų, taip pat gimnazijai, jei ši yra vienintelė savivaldybėje, ir toms, kurias skiria daugiau kaip 30 kilometrų.
Ministerija argumentuoja, kad tarptautinės mokinių vertinimo programos rezultatai rodo ryškius atotrūkius tarp kaimų ir miestų mokinių pasiekimų. Be to, pasak ministerijos, mažose gimnazijose, kur suformuojama tik viena III klasė, mokiniai turi ribotas galimybes rinktis dalykus išplėstiniu lygiu, reikalingus stojant į aukštąsias.
Nors Panevėžio rajone 3 proc. vaikų mokosi jungtinėse klasėse, vietos švietimo strategams didžiausią galvos skausmą kelia kelia ne galimas jų atsisakymas, o gimnazijų likimas.
Šių metų rugsėjį tik Velžio gimnazija turėjo tiek mokinių, kad jų pakako dviem III klasėms.
Panevėžio rajono vicemero Antano Pociaus teigimu, daugelis savivaldybių prieštarauja tokiems pokyčiams. Jos rengia raštą Lietuvos savivaldybių asociacijai, kad naujoji tvarka nenužudytų mokyklų kaimuose.
Vicemero teigimu, Panevėžio rajone dėl tokios pertvarkos kol kas rami būtų tik Velžio gimnazija. Tačiau matant demografines tendencijas kaimuose, mero pavaduotojas neatmeta, kad ateityje ir jai galėtų kilti sunkumų dėl išlikimo.
Pasak vicemero, pertvarkos planas kelia krūvą klausimų. Nesuprantama, kodėl nustatyta, kad vienoje gimnazijos III klasėje turi mokytis ne mažiau kaip 21 mokinys.
„Kaip kaimo gyventojui, liūdna darosi dėl tokios pertvarkos“, – sako A. Pocius.
Jis pasigenda argumentų ir dėl nustatyto 30 km tarp gimnazijų. Pasak vicemero, surenkant į mokyklą vežiojamus kaimo vaikus, toks atstumas yra didelis – kelionėje į mokyklą būtų užgaištama daugiau nei valandą.
A. Pocius pripažįsta abejojantis, kad rajoninių savivaldybių sukritikuotas ministerijos planas bus patvirtintas.
„Tikiu, kad sveikas protas nugalės ir bent jau nebus paliestos gimnazijų vyresniosios klasės“, – tikisi Panevėžio rajono vicemeras.
Lietuvos mokyklų asociacijos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas, Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis mano, kad dėl naujosios tvarkos jo vadovaujama mokykla bėdų neturėtų, tačiau sutinka, kad ji kaimams nežada nieko gero. Pagal tai, ką siūlo ministerija, direktorius neatmeta, kad Panevėžio rajone per keletą metų gali telikti vos viena gimnazija.
„Kaimiškos gimnazijos geriausiu atveju pasidarytų pagrindinėmis mokyklomis, gal progimnazijomis, gamtamokslių, menų dalykų mokytojams nesusidarytų krūviai. Tada iš viso bus sunku rasti specialistų toms mokykloms, kurios toliau nuo miesto. Tokia mokykla gali ir sunykti“, – įžvelgia R. Baltušis.
Velžio gimnazija nesiskundžia mokinių trūkumu – netgi yra auganti mokykla.
„Mes jau nebeturime fizinių pajėgumų priimti daugiau mokinių, nes per mažos patalpos. Pastatas suprojektuotas 450 vaikų, o mokosi jau 640. Jeigu neliktų aplinkinių gimnazijų, greičiausiai pas mus mokinių dar padaugėtų, bet pastatas – ne guminis“, – sako vadovas.
Kita vertus, jo nuomone, nelikus arčiau namų esančios gimnazijos, dalis baigusių 10 klasių tiesiog apsispręstų nebesiekti vidurinio mokslo, ypač jei pažymiai žemesni.
„Tokie vaikai po 10 klasės arba važiuotų į profesines mokyklas, arba iš viso nebesimokytų“, – svarsto R. Baltušis.
Pedagogas neatmeta, kad tokia švietimo reforma gali reikšti ne tik mokyklų, bet ir pačių kaimų mirtį. Mat naujakuriai, keldamiesi gyventi į kaimą, įvertina gyvenimo sąlygas: ar yra mokykla, vaikų darželis, ar veikia medicinos punktas ir pan.
Kaip asociacijos Panevėžio rajono skyriaus pirmininkas R. Baltušis nesutinka su ministerijos argumentais, kad rajoninių mokyklų ugdytinių mokymosi rezultatai prastesni nei jų bendraamžių miestuose.
„Mūsų rajono abiturientų rezultatai tikrai pakankamai geri – aukštesni nei Lietuvos vidurkis. Negalima sakyti, kad kaimo mokyklos prastai išmoko“, – pabrėžė gimnazijos direktorius.
Anot jo, mažesnėse mokyklose kaip tik geresnės galimybės pastebėti kiekvieną vaiką ir dirbti su juo individualiai.
„Rajono mokyklų materialinė bazė yra tikrai gera: sutvarkytos, visiškai įrengtos, su reikiama IT technika. Panevėžio rajone problemų neturime nei su sporto ar menų baze. Iš tikrųjų vaikams sudarytos geros sąlygos mokytis, rajono Savivaldybė investavusi tikrai didelius pinigus į gimnazijas, mokyklas“, – tvirtina R. Baltušis.
Jo nuomone, švietimo reformos neturėtų būti greitos – bandžiusios skubiai pertvarkyti šią sistemą šalys iki šiol neturi gerų rezultatų.
„Sugriovus nusistovėjusią sistemą, naujos per metus ar dvejus nesukursi. Aš, kaip vadovas, pradėjęs dirbti Velžio gimnazijoje, pirmuosius gerėjančius mokyklos rezultatus pradėjau matyti tik po penkerių ir net daugiau metų. Sugriauti bus lengva, o sukurti naują ne taip paprasta“, – pastebi R. Baltušis.
