Pageidavimai. Panevėžio savivaldybės pardavinėjamą nebaigtos mokyklos pastatą su 3 ha sklypu nusižiūrėjusi bendruomenė šioje vietoje norėtų ne tik parko, bet ir vaikų lauko darželio. M. Garucko nuotr.

Mokyklos vietoje mato lauko darželį

Mokyklos vietoje mato lauko darželį

 

Lietuvoje populiarėjant netradiciniam ugdymui, panevėžiečiai irgi panoro lauko darželio mieste. Tokį Nendrės-Dainavos vietos bendruomenė puikiai įsivaizduoja teritorijoje šalia nebaigtos statyti Pilėnų mokyklos. Miesto Savivaldybė siūlo žmonėms neužbėgti įvykiams už akių ir palaukti eilinio, jau dvidešimtojo, apleistos statybvietės aukciono.

Nė vienas tėvas neprieštaraus, kad atžalos sveikatai naudingas fizinis aktyvumas, grynas oras ir gamta. Todėl pastaraisiais metais Lietuvoje ėmė kurtis netradicinės švietimo įstaigos. Vilniuje duris atvėrė vaikų mokyklėlė po atviru dangumi, čia vaikai lavinami lauke ir jiems nereikia nei suolų, nei klasių.

Panevėžyje panašios įstaigos nėra, tačiau tokia idėja užsikrėtė Nendrės-Dainavos vietos bendruomenės atstovas, mieste žinomas visuomenininkas Virginijus Benašas. Jis įsitikinęs, kad nebaigtos mokyklos teritorijoje būtų naudinga kurti vaikų lauko darželį.

„Panevėžys dar neturi tokio ir tai būtų labai geras sumanymas. Reikia skatinti vaikų užimtumą gamtoje, jie turi augti sveiki. Labai domiuosi vaikų ugdymu ir man atrodo, kad lauke jie gali nuveikti labai daug“, – entuziastingai kalba ne vienos idėjos mažiesiems autorius V. Benašas.

Jis pats daugiabučio namo rūsyje įrengė unikalią vaikų meno galeriją, organizavo ne vieną stovyklą mokiniams, dirba Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Vaikų literatūros skyriuje.

D. Gasiūnienė teigia siūliusi V. Benašui palaukti, kol baigsis aukcionų maratonas. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Sugrįžti į gamtą

Pilėnuose, Dainavos gatvėje, visai netoli nebaigtosios mokyklos, veikia vaikų lopšelis-darželis „Žilvitis“. Jį lanko apie 200 mažylių. V. Benašas šios įstaigos neketina atskirti nuo savo sumanymo, netgi priešingai. Panevėžietis kaip tik norėtų tarybinių metų palikimą – darželio tvoros vartus – atverti į gamtą.

„Darželis statosi tvoras, atsiskiria nuo aplinkos, vaikai gamtą pažįsta tik jo kieme. O juk būtų geriausia, kad tokia gausybė mažylių turėtų platesnes erdves kūrybai, atradimams“, – mano V. Benašas.

Lauko darželio idėjai neprieštarauja ir „Žilvičio“ direktorė Lina Budreikaitė.

„Lauko darželiai populiarėja ir mes pritartume, jei šalia atsirastų papildomos erdvės vaikams, kur praleistume daugiau laiko, lavintume juos. Bet kol kas tai tik pasvarstymai ir pamąstymai“, – teigė direktorė.

Kiekvienam mikrorajonui – po parką

Idėjas, kuo paversti nebaigtos statyti mokyklos didžiulę teritoriją, Pilėnų mikrorajono gyventojai kelia nuo tada, kai sustojo prestižine turėjusios tapti švietimo įstaigos statyba. Specialiai susibūrusi Nendrės-Dainavos bendruomenė siūlė šioje vietoje įkurti parką, rekreacinę zoną ir miesto žemę atiduoti kvartalo žmonių reikmėms.

„Čia turėjo būti mokykla, stadionas, rekreacinė zona. Mes viso to neatsisakome ir norime dar daugiau. Aišku, mokyklos nebebus, bet nors parką galėtume turėti, o šalia jo lauko darželį“, – savo viziją dėstė V. Benašas.

Neužbaigtas Pilėnų mokyklos pastatas su daugiau nei 3 ha žemės jau devyniolika kartų bandytas parduoti aukcione. Gyventojai tiki, kad dvidešimtas kartas bus lemtingas.

„Per pusantrų metų nepardavė, gal ir nebeparduos. Neseniai kalbėjome su Panevėžio savivaldybės architekte ir mums buvo pasiūlyta rašyti raštą, kad dalis to sklypo tektų bendruomenei. Gavom pažadą, kad į mūsų prašymą bus sureaguota“, – viliasi V. Benašas.

Gyventojams esą užtektų ir 100 arų iš tos didelės teritorijoje. Čia vaikams bendruomenė norėtų įrengti kalnelį slidinėti, edukacinį daržą, bendruomenės sodą, takelius ir visa kita, kad tiek jaunam, tiek senam būtų įdomu leisti laiką gamtoje.

Vietos laisvalaikiui gamtoje ieškantiems gyventojams Panevėžio savivaldybė pasiūlė savo idėjas įgyvendinti visai greta pradėtame kurti Kniaudiškių parke. Visgi šis žmonėms ne itin patinka. Mat iki jo, pasak V. Benašo, daugiau nei kilometras kelio.

Nors Panevėžys išsiskiria kompaktiškumu, V. Benašo nuomone, esamų parkų miestui neužtenka.

„Kodėl kiekvienas miegamasis kvartalas negali turėti savo rekreacinės zonos? Nupirks koks apsukrus verslininkas tą žemę ir pardavinės sklypus“, – kalbėjo visuomenininkas.

Paklaustas, ar bandė skaičiuoti, kiek bendruomenės sumanymas pardavinėjamame mokyklos sklype įkurti parką ir lauko darželį vaikams galėtų kainuoti ir kas jį turėtų finansuoti, V. Benašas patikino, jog brangiausia čia yra idėja. Jis pats save vadina idėjų generatoriumi, o joms įgyvendinti, panevėžiečio nuomone, yra įvairių šaltinių. Jis neatmeta galimybės, jog valstybinėje žemėje galėtų būti plėtojama privati iniciatyva.

„Lietuvoje veikia ne viena privati švietimo įstaiga. Todėl nėra problema finansuoti tokį sumanymą. Pinigai čia antroje vietoje. Tik miesto valdžia užgesusi ir nesistengia žmonių labui – argi jiems gaila to 100 arų“, – tvirtino V. Benašas.

Tik po aukciono

Išgirdusi panevėžiečių viltis atgauti nors dalį pardavinėjamos mokyklos sklypo, Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė sutriko. Su ja bendruomenė kalbėjosi, tačiau tvirtų pažadų, anot jos, nėra duota.

„Mūsų susitarimas buvo palaukti, kol baigsis sklypo ir pastato aukcionas. Jei nutiks taip, kad niekas tos žemės nenupirks, žinoma, kad dėtume visas pastangas bendruomenių iniciatyvai paremti“, – teigė vedėja.

Architektė spėja, kad Nendrės-Dainavos bendruomenė žiūri labai toli į ateitį arba nori užbėgti būtiniems procesams už akių.

„Tokiuose reikaluose tiek popierizmo, kad mes patys paskelbę aukcioną pamirštame jo datą. Savivaldybė visada palaiko bendruomenes ir gyventojų idėjas įtraukia į plėtojamus projektus, planus“, – patikino D. Gasiūnienė.

Lauks pirkėjo

Apie bendruomenės ketinimą rašyti raštą dėl sklypo jos poreikiams nieko nėra girdėjęs ir Panevėžio savivaldybės direktorius Rimantas Pauža. Anot jo, nebaigta Pilėnų mokykla su sklypu bus toliau pardavinėjama aukcione.

Pirmasis šio objekto aukcionas surengtas dar praėjusių metų balandį. Tuomet pradinė jo kaina viršijo 1,2 mln. eurų. Dabar už turtą prašoma 350 tūkst. eurų.
Nepavykę aukcionai dėl Pilėnų mokyklos nereiškia, jog statinys su 3 ha sklypu nieko nedomina. Potencialiems pirkėjams labiau rūpėtų ten statyti mažaaukščius gyvenamuosius namus, bet esamas bendrasis miesto planas to neleidžia – sklypo paskirtis komercinė. Inicijavus bendrojo plano keitimą, sklypo paskirtį būtų galima pakeisti po kokių penkerių metų.

Komentarai

  • Nereikia ten jokiu parku, tvarkykite greiciau aplinka. Dar palikta nemazai krumu, kuriuos reikia iskirsti, nes vakare eiti namo yra baisu. Tamsu, krumai, o ir benamiu begales.

  • Kas tuos vaikus bėgimo.?? Apie savo ateitį galvokite ir senelių namus ikurkite

  • „Tokiuose reikaluose tiek popierizmo, kad mes patys paskelbę aukcioną pamirštame jo datą .. … … – patikino D. Gasiūnienė.

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų