Mokyklos jau dalijasi pirmokus

Mokyklos jau dalijasi pirmokus

Nors mokyklose kuriam laikui darbas sustojo, jau dėliojama, kaip jos gyvens kitus mokslo metus. Ateinantį rugsėjį Panevėžio mokyklų duris pravers visu šimtu mažiau pirmokų. Vienos bando gelbėtis graibstydamos mokinius, kitose netelpa visi norintys. Savivaldybė prasitaria, kad rengiant mokyklų tinklo pertvarkos planą ateinantiems ketveriems metams, bus svarstoma ir dėl kai kurių mažųjų mokyklų perspektyvų.

Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Laimos Matuzevičienės teigimu, numatoma, kad visose miesto mokyklose ateinančiais mokslo metais bus 438 klasių komplektai.
„Tokio didelio mokinių mažėjimo kaip ankstesniais metais nebebus. Pagal dabartinius duomenis, rugsėjį į Panevėžio mokyklas ateis trisdešimčia mokinių mažiau. Daugiausia dėl demografinės situacijos mažėja būsimųjų pirmokų – jų šimtu mažiau nei pernai“, – vardijo L. Matuzevičienė.
Atsižvelgus į gautus prašymus, po 4 būsimųjų pirmokų klases turės „Saulėtekio“, „Vyturio“, „Žemynos“ progimnazijos, po 3 – Pradinė mokykla, „Ąžuolo“, „Vilties“ progimnazijos, po 2 – Alfonso Lipniūno, Rožyno, „Šaltinio“ progimnazijos, M. Karkos pagrindinė mokykla, Vytauto Žemkalnio gimnazija, o „Aušros“ ir Beržų progimnazijos – tik po vieną. Pastarąją gelbėja dar viena specialioji klasė. Tokią turi ir M. Karkos mokykla.

„Aušros“ progimnazijoje kol kas septyniolika būsimų pirmokų, dėl to joje numatyta komplektuoti vieną klasę. Daugiau visos mokyklos išlaiko panašų lygį, tik kai kuriose vietoj trijų lieka dvi pirmosios klasės. Bet kitaip ir būti negali, nes pirmokų per visą miestą net penkiomis klasėmis mažiau“, – teigė specialistė.

Atotrūkis tarp gimnazijų

O gimnazistų skaičius kitais mokslo metais išliks panašus – numatoma viena dvylikta klase daugiau nei šiais. Po dvi gimnazijų pirmąsias (9 kl.) klases numatyta kaimyninėms R. Sargūno ir V. Žemkalnio gimnazijoms, net po šešias – J. Balčikonio, 5-ajai, Juozo Miltinio, „Minties“ gimnazijoms. Į pastarąsias turėtų būti priimta po 156 mokinius – po 26 mokinius klasėje.
„Pagal pateiktus prašymus matome, kad J. Balčikonio, 5-ojoje, J. Miltinio gimnazijose norinčiųjų mokytis yra daugiau, nei fiziškai įmanoma priimti. Pavyzdžiui, J. Miltinio gimnazijoje prašymus pateikė 214 būsimų gimnazistų – susidarytų daugiau kaip aštuonios klasės, bet tiek nėra galimybių sutalpinti, todėl daliai vaikų teks rinktis kitas mokyklas“, – teigė L. Matuzevičienė.
Tokia tendenciją švietimo strategai stebi jau keletą metų. Visoms populiariosioms gimnazijoms, išskyrus V. Žemkalnio, numatyta po šešis klasių komplektus. Daugiau jų nenori ir pačios gimnazijos, mat tuomet kiltų problemų dėl klasių bei mokymo priemonių trūkumo.
Pasak L. Matuzevičienės, panaši situacija buvo ir pernai. „Minties“ gimnazija surinko tik tris pirmąsias klases. Kai visi netilpo į kitas pasirinktas gimnazijas, teko pereiti į „Mintį“ ir šioje susidarė penkios klasės.

Įspėjamasis skambutis

Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis pripažįsta, kad nors kitų metų tendencijos drastiškai nesikeičia, visgi karštųjų taškų esama. Jau pernai didžiosios progimnazijos prašiusios leisti komplektuoti mažiau nei keturias pirmokų klases. Šiemet ir vėl susiklostė panaši situacija.
„Pernai „Saulėtekio“ bei „Vilties“ progimnazijų vadovai kalbėjo, kad gali būti nebepajėgūs priimti tiek vaikų, kiek į jas veržiasi, spardėsi tų keturių pirmųjų klasių, bet mes turime stengtis patenkinti ir tėvų bei vaikų poreikius“, – sakė E. Kuchalskis.

Su gimnazijomis situacija panaši – į kai kurias pageidauja patekti gerokai daugiau nei šios pajėgios priimti.
Visgi Panevėžio švietimo tinklo projektuotojams daugiau nerimo dėl mokyklų, vos tesurenkančių vieną pirmąją klasę. Į „Aušrą“ leisti vaikus pageidauja vos 17 būsimų pirmokų tėvų. Kitąmet šioje mokykloje iš viso mokytis turėtų 235 moksleiviai, o tai net triskart mažiau nei, pavyzdžiui, „Vilties“ progimnazijoje.
„Mažesnis mokinių skaičius nėra blogai, bet jeigu mokykla tesurenka vieną pirmą klasę – tai jau skambutis. „Aušros“ progimnazija kol kas save finansiškai iš moksleivio krepšelio išlaiko, bet perspektyvos gana miglotos“, – pripažįsta pavaduotojas.
Jis neslėpė, kad dėliojant mokyklų tinklo pertvarkos planą, teks spręsti, kaip patenkinti „Aušros“ mokyklos Marijonų ir Vilties gatvių mikrorajono vaikų poreikius ir kartu išvengti nuostolių išlaikant pustuštes mokyklas.

„Mūsų tikslas – užtikrinti, kad vaikai turėtų kur mokytis. Bėda, kad tame rajone daugiau nieko negalime pasiūlyti: Senvagės mokykla tapo Sporto gimnazija, „Nevėžio“ visai neliko, tik V. Žemkalnio ilgoji gimnazija ir „Aušros“ progimnazija“, – pripažįsta E. Kuchalskis.
Bent kol kas drastiškų priemonių Savivaldybė nežada imtis. Visgi ateityje, jeigu tendencijos liks tokios pačios, kai kurie sprendimai gali būti neišvengiami.
„Kitais mokslo metais dar jokių žingsnių nedarysime, bet to mikrorajono vaikų mokymasis – diskusijų klausimas“, – prasitaria E. Kuchalskis.

Senstantis mikrorajonas

Panevėžio „Aušros“ progimnazijos direktorės Giedrės Gruzdienės teigimu, tesurinkus vieną būsimų pirmokų klasę, be darbo likusiai pedagogei bus pasiūlytas kitas pedagoginis darbas. Pasak direktorės, mokyklos aptarnaujamas mikrorajonas – vienas seniausių, todėl natūralu, jog mažėjančios demografinės tendencijos „Aušrą“ palietė skaudžiausiai.
„Visame rajone vaikų pakaktų tik trims pirmosioms klasėms, o artimiausiai esanti V. Žemkalnio gimnazija patrauklesnė tik todėl, kad yra ilgoji. Jaunų šeimų mūsų mikrorajone nedaug, tai ir lemia mažą mokinių skaičių“, – sakė G. Gruzdienė.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų