-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šį rugsėjį Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykloje mokslus pradėjo 27 moksleiviai. Iš jų tik vienas pirmokas.
O darbuotojų šiuo metu kone dvigubai daugiau – 49.
Mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė sako, kad sumažėjus mokinių reikia ir mažiau darbuotojų. Pasak jos, atleidimo lapelius jau gavo vienas vairuotojas ir viena valytoja.
Direktorė pasakoja, kad vairuotojas turi kitą darbą, tad draugiškai susitarta, jog paliks įstaigą. Valytoja – pensinio amžiaus.
D. Kriščiūnienės teigimu, pagal įstaigos valdomą plotą reikėtų trijų valytojų etatų, tačiau esant tokiai situacijai pakaks ir dviejų, nes ne visos patalpos užimtos.
Dar daliai darbuotojų mažinamas darbo krūvis.
Pasak D. Kriščiūnienės, bendrabutyje gyvena tik 18 mokinių, pernai tokių buvo 38. Tad pagal auklėtojų susitarimą aštuonioms jų darbo krūvis sumažintas ketvirčiu etato, vienai – puse etato. Direktorė patikino: kol vaikų yra, atleisti bendrabučio auklėtojų neplanuojama, tik norima protingai išdėstyti darbo laiką.
Mokyklos specifika tokia, kad dirbama ištisą parą, išskyrus savaitgalius. Todėl šioje įstaigoje reikalingos ir auklėtojos, ir naktinės auklės, ir mokytojų padėjėjai.
Auklėtojų funkcijos – auklėtiniams būti antromis mamomis. Jos pasitinka pirmadienį į mokyklą atvežtus vaikus, rūpinasi jų pamokų ruošimu, išvykomis, būreliais, laisvalaikiu, nuveda į valgyklą ir pan. Nuo 21 valandos pradeda dirbti naktinės auklės.
„Visi pasitarėme, kad tomis valandomis, kai bendrabutyje nėra vaikų, mums nebetikslinga eikvoti valstybės lėšas. Mums nieko kito nelieka daryti – turime sumažinti krūvius“, – aiškino D. Kriščiūnienė.
Direktorė svarsto, kad galbūt ne visi patenkinti tokiomis permainomis, tačiau kitos išeities nėra.
Danutė Kriščiūnienė. P. Židonio nuotr.
Pagal „Tūkstantmečio mokyklų“ programą norinčiose joje dalyvauti savivaldybėse neturėtų likti mokyklų, turinčių mažiau nei 60 mokinių. Jos turi būti reorganizuotos arba likviduotos iki 2024 metų rugsėjo 1 dienos.
Tiek mokinių Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokykla neturi nuo pat 2015-ųjų.
Panevėžio savivaldybė iki Naujųjų metų vykdo jos stebėseną, o vėliau bus priversta galvoti, ką daryti su šia švietimo įstaiga.
Direktorė nesitiki, kad per gerus du mėnesius mokykloje stebuklingai padaugės mokinių.
D. Kriščiūnienė pasakoja, kad vyko jau keli pasitarimai su Savivaldybe. Vienas galimų variantų – jungtis prie kitos miesto mokyklos.
„Savivaldybės požiūris labai teigiamas. Niekas nedaro ir, manau, nedarys drastiškų sprendimų“, – mano direktorė.
D. Kriščiūnienės teigimu, kalbamasi ir su dabar besimokančių vaikų tėvais. Dabartinėmis žiniomis, visi jie žada mokslus tęsti ir kitais metais. Tačiau mokykla pagrindinė, tad šeši dešimtokai šįmet neišvengiamai ją paliks.
Mažėjant mokinių, miesto Savivaldybei teks rasti išeitį, kam panaudoti tuštėjančios mokyklos patalpas. Lietuvių kalbos pamokos vykdavo dviejuose kabinetuose, dabar užtenka vieno. Vis dėlto, pasak direktorės, kitas nestovi tuščias – jame vyksta individualūs surdopedagoginiai užsiėmimai.
„Savivaldybei išsakiau daug pamąstymų, kam galėtų būti panaudotos patalpos: ir ikimokyklinio ugdymo kelios klasės, ir neformalaus ugdymo ir daug tų veiklų galėtų jose vykti“, – svarsto D. Kriščiūnienė.
Ji sutinka, kad šios švietimo įstaigos reorganizacija neišvengiama.
„Tikrai niekas nelaikys laisvų patalpų. Apie mokyklos likvidavimą niekas nekalba, bet yra pasvarstymų apie kažkurios įstaigos padalinį. Mes apie tai irgi mąstome, nes vaikų visur mažėja“, – neprieštarauja D. Kriščiūnienė.
Šios mokyklos mokinių skaičiaus mažėjimui, direktorės nuomone, įtakos turi ne tik demografinės tendencijos, bet ir nuolat tobulėjanti medicina. Jei vaikui įdedami kochleariniai implantai, suteikiantys galimybę girdėti, jis jau siunčiamas į bendrojo lavinimo įstaigas.
Bet to, mokykla šįmet ypač pajuto įtraukiojo ugdymo poveikį, kai negalią turintys vaikai integruojami į bendrojo lavinimo mokyklų klases ir mokosi kartu su sveikais bendraamžiais.
Švietimo sritį kuruojanti Panevėžio vicemerė Loreta Masiliūnienė teigia, kad savivaldybė nėra priėmusi sprendimo dėl Kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų mokyklos ateities. Pasak jos, pačios įstaigos vadovės prašyta pagalvoti, koks būtų geriausias sprendimas, pakalbėti su esamų mokinių tėveliais, ar tikrai leis čia mokytis savo atžalas ir kitais metais.
Apie galimus sprendimus mąsto ir Savivaldybė. Pasak vicemerės, vienas būdų – mokyklai tapti kitos švietimo įstaigos padaliniu. O kurios – galimybių ne viena.
„Ši mokykla ypatinga. Reikia labai gerai pagalvoti, kaip mokiniams būtų geriausia“, – sako L. Masiliūnienė.
Jos manymu, geriausia būtų šios mokyklos mokiniams likti dabartiniame pastate, tačiau reikia, kad jų būtų, nors ir nedaug, bet pakankamai.
„Esame linkę išsaugoti tą vietą, nes yra bendrabutis, čia mokosi ir ne vietinių vaikų“, – teigia L. Masiliūnienė.
