-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Švietimo situaciją Lietuvoje stebinčio ir analizuojančio žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas pasakoja pats tapęs tokio pedagogus galinčio šokiruoti pokalbio liudininku.
Panevėžyje verslininkams ir švietimo darbuotojams surengtame seminare prie G. Sarafino priėję verslo atstovai pajuokavo, esą gal vertėtų uždaryti kelias miesto gimnazijas ir prijungti prie J. Balčikonio gimnazijos, turinčios labai aiškią viziją ir supratimą, kaip jos siekti.
Tokie pastebėjimai iš verslininkų lūpų – pasekmė, ką miestas jau seniai turėjo matyti: žirklės tarp gimnazijų dar labiau didėja.
Šalies švietimo įstaigų naujausiame, gegužės 11-ąją paskelbtame reitinge Aukštaitijos sostinei gerą vardą išsaugojo tradiciškai stipriausių gimnazijų penketuke įsitvirtinusi J. Balčikonio gimnazija.
Tarp mokyklų, neturinčių teisės atsirinkti mokinių, ši Panevėžio mokykla užėmusi ketvirtą vietą Lietuvoje. Ji taip pat yra viena iš trijų šalies gimnazijų, išleidžiančių daugiausia šimtukininkų.
Į stipriausių gimnazijų gretas pateko ir dar trys Panevėžio krašto mokyklos: K. Paltaroko gimnazija, užėmusi 47 vietą, 5-oji gimnazija, naujausiame reitinge atsidūrusi 54 vietoje, ir Panevėžio rajono Velžio gimnazija, įsitvirtinusi 63 vietoje.
„Šios mokyklos atrodo tikrai solidžiai, jų rezultatai metai iš metų geri ir dažniausiai kyla. Net įėjus pro duris iš karto matyti, kad tai yra pažangios, progresyvios gimnazijos su stipriais vadovais. Tai ir duoda gerų rezultatų“, – įvertino G. Sarafinas.
Pagal švietimo rodiklius Panevėžys iš 60 savivaldybių – vienuoliktas. Kaimyniniai Šiauliai – penktoje vietoje, nors šie du miestai tarsi turėtų būti lygiaverčiai. G. KARTANO nuotr.
Vadovo kompetenciją švietimo reitingų sudarytojai įvardija kaip vieną esminių veiksnių, lemiančių mokinių pasiekimus.
„Apie 40 procentų gimnazijos, kaip institucijos, sėkmės priklauso nuo direktoriaus. Nuo jo taip pat priklauso ir kiekvieno mokinio 25 procentų pasiekimų. Taigi, direktoriui tenka didžiulė atsakomybė. Jei jis tą suvokia, viskas gerai. O jei ieško pasiteisinimų, neva jo mokykloje ne toks kontingentas ar dar kažkas, ir matome mokyklą reitingo gale“, – pastebi G. Sarafinas.
Jis sutinka, kad savivaldybių skundai, jog konkursai į laisvas mokyklų vadovų vietas yra vieni sudėtingiausių, nes sulaukia rekordiškai mažai kandidatų. Dažniausiai juos be konkurencijos laimi tie patys ilgamečiai direktoriai.
Švietimo analitikas pastebi, kad tokią problemą sukūrė įvestos kadencijos ir švietimo įstaigų vadovams.
„Daugumai rimtų vadybininkų neįdomi mokyklos vadovo pozicija. Pirmiausia dėl to, jog darbo sutartis terminuota, tai reiškia, kad negali pasiimti jokių paskolų būstui. Antra, direktoriai uždirba tiek pat, kiek aukšto lygio kvalifikuotas mokytojas, nors atsakomybė milžiniška. Taigi, nėra ko ten veržtis. Lietuvoje per 200 mokyklų iš viso neturi vadovų. Tai gal savivaldybės ir teisios sakydamos, kad geriau bet koks negu joks“, – pastebi G. Sarafinas.
Švietimo įstaigų reitingo sudarytojai šįmet mokyklas įvertino ne tik pagal egzaminų rezultatus, bet ir apžvelgė, kur pasuka jų auklėtiniai, baigę gimnaziją: kiek jų stoja į universitetus, kiek į kolegijas ar profesines mokyklas, o kiek nebesimoko.
„Kadaise, kai buvo kuriamas toks darinys kaip gimnazija, ji buvo orientuota į akademiškumą, kad vaikus paruoštų ne Užimtumo tarnybai, o aukštiems pasiekimams ir gerai gyvenimo kokybei. Dabar Lietuvoje turime 360 gimnazijų ir tarp jų daugybė nevertų šio statuso, nes niekaip nesiekia, kad jų mokiniai kažkur įstotų“, – pastebi G. Sarafinas.
Prieš daugiau nei dešimtmetį, 2011 metų birželį, Vyriausybė patvirtino mokyklų tinklo kūrimo taisykles, taip pat buvo priimta nauja Švietimo įstatymo redakcija. Gimnazijomis galėjo tapti tik tos vidurinės mokyklos, kurios siekia aukščiausių akademinių standartų. Visos kitos vidurinės, neatitikusios įstatyme nustatytų taisyklių, turėjo tapti kitų tipų mokyklomis: pagrindinėmis, progimnazijomis arba pradinėmis.
Gimnazijos pavadinimas įpareigoja vaikams sukurti geras starto pozicijas. Jei ją baigusieji iš karto išeina dirbti samdomo darbo, darosi aišku, kad mokykla su prioritetais ne ten nuvažiavo.
G. Sarafinas
Teoriškai gimnazijų absolventai savo ateities neturėtų sieti su profesine mokykla – į ją galima stoti ir po 8, ir po 10 klasių. Baigusiųjų 12 klasių siekiai turėtų būti kur kas aukštesni.
„Deja, Lietuvoje taip nėra“, – konstatuoja švietimo analitikas.
Palyginus gimnazijas pagal šį rodiklį, Panevėžyje vėlgi išryškėjo milžiniški skirtumai tarp mokyklų.
Pavyzdžiui, iš J. Balčikonio gimnazijos į universitetus pernai įstojo 72 proc. abiturientų, dar 13 proc. į kolegijas, apie 7 proc. pasirinko studijas užsienyje. O iš „Minties“ gimnazijos į aukštąsias pasuko 7,6 proc., V. Žemkalnio – 5,8 proc. abiturientų.
Pasak G. Sarafino, net 40 proc. V. Žemkalnio gimnazijos pernykščių abiturientų baigę mokyklą pasuko į samdomą darbą, „Minties“ gimnazijoje tokių – 27 proc.
„Mokykla gali teisintis, kad gerai, jog tie vaikai iš viso baigė gimnaziją, bet sutikime: tokį statusą turinčios mokyklos tikslas turėtų būti kitoks. Gimnazijos pavadinimas įpareigoja vaikams sukurti geras starto pozicijas. Jei ją baigusieji iš karto išeina dirbti samdomo darbo, darosi aišku, kad mokykla su prioritetais ne ten nuvažiavo. Nesinori mokykloms numušti ūpo, bet gimnazijos siekis turėtų būti aukštesnis, nei išleisti vaikus dirbti. Juk tai yra jaunų žmonių likimai“, – pabrėžė G. Sarafinas.
Pagal švietimo rodiklius Panevėžys iš 60 savivaldybių – vienuoliktas. Kaimyniniai Šiauliai – penktoje vietoje, nors šie du miestai tarsi turėtų būti lygiaverčiai.
Nors Aukštaitijos sostinėje prieš trejetą metų duris atvėrė robotikos centras „RoboLabas“, nuo pernai gruodžio veikia regioninis STEAM atviros prieigos centras – mokslo ir inovacijų erdvė su moderniomis specializuotomis chemijos, fizikos ir inžinerijos, robotikos ir IT laboratorijomis, abiturientų brandos egzaminų rezultatai rodo, kad panevėžiečiai labiausiai šlubuoja matematikoje, taip pat silpni IT srityje.
G. Sarafinas atkreipia dėmesį, kad ir laikančiųjų informatikos egzaminą Panevėžyje labai mažai. Pernai tokių buvo 113 iš 800 abiturientų. O iš laikiusiųjų viso labo mažiau nei pusė – 39 proc. jaunuolių gavo nuo 36 iki 100 balų.
„Panevėžyje geriau atrodo lietuvių, anglų kalbų, fizikos egzaminų rezultatai“, – sako vienas iš reitingų sudarytojų.
Panevėžio rajonas sukasi pačiame savivaldybių reitingo gale – 54 vietoje.
„Ten apie tiksliuosius mokslus dar sunkiau šnekėti“, – sako G. Sarafinas.
Anot jo, tokio mokyklų palyginimo tikslas – pirmiausia suteikti informacijos tėvams.
„Kai atveda vaiką į mokyklą, niekas ant sienos neparodo ugdymo rezultatų. Mes norime, kad tėvai rinktųsi kokybę. Kad gerosios mokyklos būtų pavyzdžiais ir iš jų silpnosios mokytųsi. Viena Utenos rajono gimnazija visada būdavo reitingo gale, pykdavo, keikdavosi, o kai išsinagrinėjo priežastis, pakilo per 200 pozicijų. Savivaldybės irgi žino, kurios mokyklos stiprios, kurios silpnos ir kodėl. Bet svarbiausia ne tik žinoti, bet ir keisti. Kurios nieko nedaro, tos ir sėdi dugne“, – mano G. Sarafinas.
Kazimieras Armonavičius sutinka, jog atotrūkis tarp miesto gimnazijų – įsisenėjusi ir jau gili problema. P. ŽIDONIO nuotr.
Švietimo sritį kuruojantis Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kazimieras Armonavičius sutinka, jog atotrūkis tarp miesto gimnazijų – įsisenėjusi ir jau gili problema.
„Tas žirkles mačiau dar tuomet, kai dirbau progimnazijos vadovu. Jau tada iš to, kaip mokiniai rinkdavosi gimnazijas, buvo akivaizdu, kokias jose regi perspektyvas. Atotrūkį tarp mokyklų kuo puikiausiai žinom ir matom“, – sako pavaduotojas.
Visgi jis nelinkęs sureikšminti švietimo įstaigų vadovų indėlio į rezultatus.
K. Armonavičius svarsto, jog viena iš priežasčių, mokyklose stabdančių progresą, yra ir senstantis pedagogų kolektyvas.
„Vyresnės kartos pedagogai ne visada linkę priimti naujoves, yra pervargę. Nei moderni lenta, nei naujausi kompiuteriai neduos rezultatų, jei žmogaus, kuris stovi prieš vaikus, akys nedegs, jei jis nesugebės motyvuoti vaikų savo naujovėmis ir iniciatyvomis. Reikia pabėgti nuo įsisenėjusio rutininio mokymo prie patrauklių mokymo formų ir gimnazijų rezultatai bus geresni“, – mano K. Armonavičius.
Pavaduotojas sako nematantis didelės bėdos, kad Panevėžyje trūkstant kvalifikuotos darbo jėgos, taip pat darbininkų, jų gretas papildo baigusieji gimnazijas.
„Tai nėra prasčiausias variantas, nors ne kartą girdėjau nuomonę, kad gimnazijų paskirtis – būsimųjų studentų kalvė“, – sako K. Armonavičius.
Didelius lūkesčius, kaip sumažinti atskirtį tarp mokyklų, Panevėžys deda į Tūkstantmečio mokyklos projektą.
„Iki birželio turi būti patvirtintas Tūkstantmečio mokyklos pažangos planas ir mes jau praktiškai pradedam dėlioti akcentus, švietimo viziją, kaip tuos skirtumus tarp mokyklų pašalinti“, – sako pavaduotojas.
Anot jo, Aukštaitijos sostinės orientyras – gamtos ir tiksliųjų mokslų stiprinimas, išnaudojant jau sukurtą bazę – STEAM ir „RoboLabas“ centrus.
Visgi, pavaduotojo teigimu, rezultatas negali būti greitai matomas.
„Panevėžio pasirinkta STEAM kryptis rezultatą duos ne rytoj ir ne poryt. Turi praeiti bent treji metai, kad pamatytume ūgtelėjimą ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime, ir gimnazijos brandos egzaminuose“, – įsitikinęs K. Armonavičius.
Panevėžio siekiamybė, vieno iš Savivaldybės vadovų teigimu, kad abiturientai rinktųsi ne mažiau kaip tris valstybinius brandos egzaminus. Šiuo metu irgi yra besirenkančių ir tris, ir keturis, kai kas ir šešis egzaminus, tačiau, sutinka K. Armonavičius, kol kas tai pavieniai atvejai.
Pavaduotojas neslepia, jog dideli lūkesčiai dedami ir į būsimą Švietimo skyriaus vedėją, prieš porą savaičių konkursą šiai vietai užimti laimėjusią J. Miltinio gimnazijos direktoriaus pavaduotoją Silviją Sėrikovienę.
„Seniai rutuliojosi mintis, kad Švietimo skyriui reikia stipraus lyderio. Konkurso laimėtoja ateina su daug inovatyvių idėjų. Matome, kad tai žmogus, galintis švietimo srityje padaryti perversmą, didesnį ar mažesnį“, – sako K. Armonavičius.
Komentarai
-
- Asta
- 18:01 2022.05.14
-
- Is Paltaroko visi bega kas kur plius uz moksla reikia moketi vis dauugiau ir daugiau
- 19:42 2022.05.14
Rodyti visus komentarus (2)Ne moksleiviai kalti, kad mokymo sistema nesustyguota – yra daugybė profesijų, kurios prieinamos tik su viduriniu išsilavinimu, vadinasi – pirmiau gimnazija, tada – profesinė mokykla. Akmuo į ministerijos daržą
Is Paltaroko visi bega kas kur plius uz moksla reikia moketi vis dauugiau ir daugiau