Mokykla su sklypu neviliojanti prekė

Panevėžio rajono savivaldybė vėl bando aukcione parduoti buvusios Jotainių pagrindinės mokyklos pastatus.

Tiesa, vis garsiau kalbant apie ekonomikos krizę, abejojama, ar kas nors susidomės maždaug už dvidešimties kilometrų nuo Panevėžio esančiais statiniais, nors ir su nemenku žemės sklypu šalia jų.

Sumažėjus mokinių, Jotainių pagrindinė mokykla dar 2012 metais tapo Ramygalos gimnazijos skyriumi, o dar po penkerių metų visiškai uždaryta.
Ant prekystalio ji atsirado šiemet, tačiau iki šiol skelbti du aukcionai buvo nesėkmingi.
Paskutinį kartą ją parduoti bandyta rugsėjį.
Naujas aukcionas numatomas sausio viduryje.
Jame bus parduodamas mokyklos pastatas, kurio bendras plotas 709,89 kv. m, taip pat garažas, sandėlis, kiemo aikštelė ir daugiau nei 2,4 hektaro sklypas.
Pradinė visos šio komplekso pardavimo kaina – 31 380 eurų.
Už tokią pačią kainą šis objektas bandytas parduoti ir ankstesniuose aukcionuose.
Rajono vicemero Antano Pociaus teigimu, dabar kyla abejonių, ar tinkamas metas tokių objektų pardavimui.
„Visi šneka, kad ateis sunkūs laikai, 2023 metus visi piešia juodomis spalvomis. Kurie norėtų ir galėtų dalyvauti aukcionuose, tą taip pat mato ir skaičiuoja, vertina galimybes“, – visišką štilį iki šiol skelbtuose aukcionuose paaiškina mero pavaduotojas.

Susidomėjimo nesulaukė

Rajono Savivaldybė kurį laiką dar turėjo planą, kaip panaudoti tuščios Jotainių mokyklos patalpas.
Jose dienos centrą neįgaliesiems ketino kurti Jotainių socialinės globos namai.
Tokios minties atsisakius, pasak A. Pociaus, Savivaldybei neliko nieko kito, kaip tik pastatą parduoti.
„Vieta nuošalesnė. Anksčiau tikrai jokio susidomėjimo nebuvo, o kaip bus dabar, sunku pasakyti“, – abejonių neslepia vicemeras.
A. Pociaus nuomone, nors nuo miesto Jotainiai nutolę apie dvidešimt kilometrų, tačiau vertinant šiuolaikiniais atstumais, verslininkams tai neturėtų būti didelė kliūtis.
Kaip privalumą jis įvardija ir dujas – mokykloje yra dujos, tad galima tiek šildytis jomis, tiek ir naudoti kokiai nors gamybai.

Nori darbo vietų

Į Vadoklių seniūniją kol kas niekas nesikreipė dėl Jotainių mokyklos apžiūros. Šiuo metu jos pastatai stovi tušti.
„Aišku, kad trūksta mokyklos, bet reikia suprasti – vaikų nėra“, – su švietimo įstaigos netektimi jau susitaikė Vadoklių seniūnė Milda Tamokaitienė.
Daugiausia joje besimokiusių vaikų dabar važinėja į Ramygalos, Velžio gimnazijas.
Pasak seniūnės, Jotainiams svarbiausia, kad atsirastų mokyklos pirkėjas su gera verslo idėja ir sukurtų naujų darbo vietų.
Dabar šiame kaime tėra tik dvi didelės darbovietės – žemės ūkio bendrovė ir Jotainių socialinės globos namai.
Tačiau, svarsto M. Tamokaitienė, nors yra, ko trūksta Jotainiams, tačiau kažin kiek tai būtų ekonomiškai naudinga.
„Jotainiuose nėra jokios maitinimo įstaigos. Tik nežinau, ar verslui apsimokėtų čia tokią turėti“, – mano seniūnė.

Investuotojus stabdo krizė

Ateityje ant prekystalio guls ir Geležių pagrindinės mokyklos pastatai. Pasak vicemero, tam dar liko užbaigti kai kurias biurokratines procedūras.
„Mokyklos Geležiuose garantuotai niekas nebeatidarys“, – sako A. Pocius.
Panevėžio rajone stūkso ir daugiau tuščių uždarytų mokyklų.
Dėl Skaistgirių ir Katinų mokyklų pastatų perdavimo Turto bankui laukiama Vyriausybės žingsnių. Savivaldybė ir kaimo bendruomenė ilgą laiką puoselėjo viltį, kad Katinuose įsikurs Valstybinių miškų urėdija. Visgi dvejus metus brandinta idėja patyrė fiasko. Aplinkos ministerija miškininkystės centrui pasirinko Kazlų Rūdą.

Įkurdino pabėgėlius

Didžiulis pastatų kompleksas stūkso ir Linkaučiuose. Čia buvusios mokyklos, vaikų globos namų ir bendrabučio pardavimo aukcionas anksčiau nesulaukė sėkmės. Tuomet už 364 tūkst. eurų siūlyta pirkti daugiau nei 1 400 kv. m bendrabutį, beveik 250 kv. m valgyklą, du mokyklos pastatus. Prie viso šito dar buvo pridedamas ir 1,6 ha žemės sklypas. Pastatus prieš tai bandyta išnuomoti, bet neatsirado nuomininkų.
Dabar rajono Savivaldybė buvusioje švietimo įstaigoje apgyvendinusi 16-a karo Ukrainoje pabėgėlių.
Savivaldybei tenka šildyti ir tuščias patalpas.
„Galima išjungti šildymą, kur žmonių nėra, bet jeigu jų staigiai atsirastų, tokį pastatą pašildyti reikėtų bent savaitės. Bandome palaikyti bent minimalią temperatūrą, o tai – kainuoja“, – aiškino A. Pocius.
Nors patirtas išlaidas Vyriausybė žada kompensuoti, baiminamasi, kad neatsiradus daugiau pabėgėlių, Savivaldybė pinigų gali ir neatgauti.

Sėkmė nusišypso

Panevėžio rajonas turi ir sėkmingų tuščių mokyklų pardavimo ar nuomos pavyzdžių.
Šiemet jau pačiame pirmame aukcione nupirkta buvusi Berčiūnų mokykla. Už kiek daugiau nei 300 tūkst. eurų buvusią mokyklą nupirkę naujieji šeimininkai – mažoji bendrija „Todilė“, teikianti odontologijos paslaugas ir su partneriais investuojanti į nekilnojamojo turto vystymo projektus – turi planų gyvenvietę paversti traukos centru. Patį mokyklos pastatą norima rekonstruoti ir pritaikyti gyvenamosioms patalpoms.
O pavasarį naujų šeimininkų ieškota daugiau nei 400 kv. m vienam buvusios Karsakiškio Strazdelio pagrindinės mokyklos, uždarytos 2020 metais, pastatui. Statinys, kuriame buvo sporto salė, persirengimo kambariai, biblioteka, šiuo metu išnuomotas.
Ėriškių mokyklai parduoti prireikė net septyniolikos aukcionų. Prieš trejetą metų ją nupirkę už 65 tūkst. 81 eurą investuotojai įkūrė privačius senelių namus.