Moksleivius pratins prie meno ir kultūros

Moksleivius pratins prie meno ir kultūros

Jau nuo rugsėjo pradinukai, o kitais metais ir visi moksleiviai galės nemokamai ugdyti kultūros pažinimo įpročius ir plėsti kultūrinę patirtį.

Kultūros bei švietimo ir mokslo ministrėms patvirtinus kultūros paso koncepciją, kitąmet šiam tikslui kiekvienam mokiniui bus skiriama po 15 eurų, o pradinukams jau nuo šio rugsėjo iki Naujųjų – 5 eurai.

Sulauks kultūros paso

Kultūros pasas skirtas mokiniams nuo pirmos iki dvyliktos klasės. Kultūros ministerijos Kultūrinės edukacijos politikos skyriaus vyriausiosios specialistės Jolitos Bečienės teigimu, jis turi ugdyti kultūrines patirtis, kultūros pažinimo įpročius, kad vėliau jaunas žmogus savarankiškai norėtų lankyti renginius. Per dvylika metų moksleiviai galės pažinti įvairias kultūros ir meno sritis, išbandyti paslaugas. Apklausos rodo, kad gana daug tėvų savo atžalų neveda į kultūros ir meno įstaigas, neugdo tokio įpročio, tad norima tokius vaikus paskatinti domėtis, įsitraukti.

Pasak J. Bečienės, mokiniai galės naudotis įvairiomis į kultūros pasą įtrauktomis paslaugomis: lankyti kultūros ir meno renginius, kultūrinės edukacijos užsiėmimus. Kokios įstaigos teiks šias paslaugas, dar nežinia. Vyriausiosios specialistės teigimu, jas galės siūlyti tiek valstybinės, tiek nevalstybinės įstaigos ar net pavieniai menininkai. Jų skaičius neribojamas. Pagrindinis kriterijus – kad paslauga būtų aukštos meninės ir kultūrinės vertės, pasitelkiamos šiuolaikiškos komunikavimo formos, būtų inovatyvu, patrauklu mokiniams. Be to, paslauga turės būti teikiama ne trumpiau nei metus. Svarbu ir tai, kad būtų atsižvelgiama į specialiuosius ugdymo poreikius turinčių mokinių dalyvavimą.

„Siekiama stiprinti kultūrinį identitetą ir sąmoningumą, bet vienas iš svarbiausių kriterijų – kad tos mokiniams siūlomos paslaugos būtų kokybiškos, kad tai būtų aukštos kokybės kultūros ir meno renginiai“, – paaiškina J. Bečienė.

Jos teigimu, moksleiviai ir dabar daug kur dalyvauja, tačiau būna, kad jiems pasiūloma nebūtinai aukštos kokybės paslauga. Vyriausioji specialistė spėja, kad tai turbūt priklauso ir nuo kainos, ir nuo paslaugos, ir nuo ją teikiančios įstaigos.

Sieks įvairovės

Įsitraukti į tokią veiklą skatinamos ir didžiosios šalies kultūros, meno įstaigos. Pasak J. Bečienės, į Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą nuvažiuoja ne kiekvienas vaikas.

„Mes labai tikimės, kad tokios įstaigos tikrai prisidės prie kultūros paso ir kiekvienam mokiniui bus galimybė per dvylika metų bent keletą kartų vykti į jas“, – viliasi Kultūros ministerijos atstovė.

J. Bečienės teigimu, nors didžiausia kultūros ir meno įstaigų koncentracija didmiesčiuose, prie mokinių ugdymo skatinamos prisidėti ir regioninės. Pasak jos, ši priemonė išsiskiria tuo, kad savivaldybės turės užtikrinti mokinių pavėžėjimą į kultūros ir meno renginius. Vyriausiosios specialistės tvirtinimu, ugdymas vyksta ne tik per paslaugos turinį. Svarbu ir tai, ką vaikas, įėjęs į įstaigos pastatą, išvysta , kokia ten tvyro atmosfera. Taip pat bus kviečiami kultūros ir meno įstaigų kolektyvai patys atvykti į regionus.

Kultūros pasas – tik pavadinimas. Jokio realaus dokumento vaikai negaus. J. Bečienės teigimu, svarstyta, kad galbūt vertėtų sukurti kokią nors kortelę, bet apsispręsta, jog neverta – vaikai ir taip jomis apkrauti. Visą informaciją pedagogai, mokiniai ir tėvai ras internete – paslaugos, rezervavimas, kiek liko pinigų ir pan. Numatoma, kad 1–8 klasių mokiniai, naudodamiesi kultūros pasu, renginiuose galės dalyvauti tik kaip grupė, klasė ir kartu su mokytojais. Vyresnieji galės lankytis tiek grupėmis, tiek individualiai.

Įvertino lietuviškas kainas

Kol kas šiemet nuo rugsėjo iki metų pabaigos nauja koncepcija bus išbandoma tik su pradinukais. Kultūros pasui bus skiriami 5 eurai mokiniui. Kitais metais visiems mokiniams teks po 15 eurų metams. Tai ES struktūrinių fondų lėšos. Jos bus skiriamos ne mokslo, o kalendoriniams metams, tad kultūrinius renginius mokiniai galės lankyti ir per vasaros atostogas. Pasak J. Bečienės, vasarą būna daug įvairių renginių, atsiveria papildomos erdvės, tad galimybės bus didesnės.

Kaip panaudoti gautus pinigus, mokiniai, pedagogai ir tėvai spręs patys – ar, pavyzdžiui, rinksis vieną paslaugą už 15 eurų, ar penkiolika paslaugų po eurą.

Tokia suma pasirinkta išanalizavus kitų šalių patirtį, vertinta, kokios kultūros ir meno paslaugų kainos moksleiviams mūsų šalyje. J. Bečienės teigimu, pavyzdžiui, Latvijoje kultūros kuprinei skiriami 5 eurai, norvegai tam atseikėja daugiau. Italijoje abiturientui, baigusiam mokyklą, skiriama 500 eurų įvairioms paslaugoms. Pasak jos, įvertinus Lietuvos įstaigų kainas, taikomas moksleiviams, manoma, kad už 15 Eur mokinys per metus galės nueiti bent į keturis kultūros ir meno renginius, edukacinius užsiėmimus.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų