Insultas – viena iš dažniausiai mirtį sukeliančių ligų, pagal mirštamumą užimantis trečią vietą po kraujotakos sutrikimų ir vėžinių ligų. Lietuvoje mirčių nuo insulto itin daug – mirštančiųjų nuo šios ligos skaičius du kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurologijos II skyriaus vedėjas L. Masiliūnas sako, kad prieš tris mėnesius atidaryta intensyvaus insulto stebėjimo palata turi pačią moderniausią aparatūrą. U. Mikaliūno nuotr.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Neurologijos II skyriaus vedėjas Linas Masiliūnas primena, kad insultas – dar ir sunkią negalią nešanti liga, sugebanti per kelias valandas sveiką žmogų paversti visiškai bejėgiu, nebegalinčiu savimi pasirūpinti neįgaliuoju. Kitos ligos pažeidžia tik kai kuriuos organus, o insultas gali atimti iš žmogaus kalbos, judėjimo, orientacijos ir kitus gebėjimus.
Siekdami tobulinti šios pavojingos ligos gydymą, ieškodami vis modernesnių, efektyvesnių gydymo būdų Respublikinė Panevėžio ligoninės neurologai jau kuris laikas dalyvauja Sergamumo ir mirties nuo insultų mažinimo programoje.
Panevėžyje yra vienas iš šešių Lietuvos modernių skyrių, turinčių visas įmanomas naujausias insulto gydymo sąlygas ir priemones.
Šių metų rugpjūčio pabaigoje Neurologijos II skyriuje atidaryta dar viena svarbi, itin moderni palata su pačia naujausia, veiksmingiausia aparatūra.
Palatoje keturios vietos su patiems sunkiausiems ligoniams pritaikytomis lovomis ir šalia jų esančiomis priemonėmis, leidžiančiomis per atstumą nuolat stebėti ligonio būklę, jo gyvybinių funkcijų veiklą – širdies darbą, kraujospūdį ir kt. Prie kiekvienos lovos – deguonį tiekiantys, seiles išsiurbiantys, plaučius valantys ir kitokie svarbūs aparatai.
Skyriaus vedėjas sako, kad ši intensyvaus stebėjimo palata niekuo nesiskiria nuo analogiškų palatų didžiosiose šalies ligoninėse – sostinėje bei Kaune.
Svarbiausia – neuždelsti
Respublikinėje Panevėžio ligoninėje yra du Neurologijos skyriai, kiekviename – po 25 lovas. Neurologijos II skyriaus vedėjas L. Masiliūnas sako, jog atsisakyti vieno didelio skyriaus – geras sumanymas. Dviejuose mažesniuose patogiau ir medikams, ir pacientams. Kai ligonių skyriuje mažiau, kiekvieną jų lengviau stebėti, pažinti, jam padėti.
Ligoniai po insulto iš abiejų skyrių, esant reikalui, gali būti perkeliami į intensyvaus stebėjimo palatą, kuri, kaip sako L. Masiliūnas, yra tarsi reanimacijos palata. Atidarius šią palatą ir turint galimybę intensyviai stebėti ligonį gydymas tapo daug sėkmingesnis.
„Naujausi gydymo metodai jau tapo kasdienybė“, – sako L. Masiliūnas.
Panevėžyje insultams gydyti taikomi moderniausi trombolizės ir trombektomijos gydymo būdai.
Pirmasis gydymo būdas – trombolizė, kai smegenyse susidaręs kraujo krešulys yra ištirpinimas specialiais medikamentais, taikomas užsikimšus kraujagyslei ir ištikus išeminiam insultui arba smegenų infarktui. Toks gydymas, pasak L. Masiliūno, veiksmingiausias būna tuomet, jei ligonis laiku patenka pas gydytojus. Svarbiausias laikas – 4–5 valandos nuo pirmųjų ligos simptomų.
Gydytojas neurologas atkreipia dėmesį, jog pirmi insulto požymiai būna veido perkreipimas, galūnių – rankų, kojų nusilpimas, kalbos, koordinacijos sutrikimas. Pajutus bent vieną iš šių požymių laukti ir tikėtis, kad galbūt viskas praeis, nebereikėtų, tik taip galima užkirsti kelią blogiausiam.
Tačiau kartais dėl įvairių kitų paciento ligų ar dėl kitų priežasčių krešulio tirpinti ligoniui negalima, tuomet gydoma kitais būdais. Vienas iš moderniausių – trombektomija, kai ūmiu ligos periodu kraujo krešulys ištraukiamas mechaniniu būdu, per kirkšnį. L. Masiliūnas sako, kad per praėjusius metus skyriuje tokia pagalba po insulto buvo suteikta 26 kartus.
Pavojus didėja
Insultas apibūdinamas kaip kraujotakos nutrūkimas smegenyse – užsikimšus ar plyšus kraujagyslei. Pirmuoju atveju žmogų ištinka išeminis, antruoju – hemoraginis insultas, tuomet dažniausiai gelbsti operacija.
„Ištikus insultui svarbiausia – kuo greičiau pradėti gydymą“, – teigia gydytojas neurologas.
Insulto pavojus kybo virš kiekvieno, ypač vyresnio amžiaus sulaukusio žmogaus. Nuo 55-erių metų kas dešimtmetį dvigubėja rizika, jog gali ištikti insultas. 65 metų žmogui pavojus jau būna dvigubai didesnis, o dar po dešimtmečio jis vėl dvigubai padidėja.
Pasak L. Masiliūno, insulto priežastys gali būti dvejopos, vienos jų tiesiogiai priklauso nuo paties žmogaus, kitoms jis neturi beveik jokios įtakos.
Tokių insulto priežasčių kaip antsvoris žmogus gali atsikratyti, rūkyti – mesti, kontroliuoti ir rūpintis kraujo spaudimu, sekti cholesterolio kiekį kraujyje. Tačiau kitų priežasčių, tokių kaip įvairios kraujo krešėjimo ligos, diabetas, sklerozė ir kitos ligos, pašalinti dažniausiai neįmanoma.
Dar viena palata
Pernai Lietuvoje insultas ištiko 13 tūkstančių žmonių, į Respublikinę Panevėžio ligoninę jį patyrę pateko 670 pacientų. Neurologijos II skyriaus vedėjas sako, kad į Respublikinę Panevėžio ligoninę ištikti insulto žmonės vežami iš visų aplinkinių rajonų, iš visos apskrities.
Kada žmogų ištiks tokia bėda, neįmanoma nuspėti – į ligoninę guldoma ir dieną, ir naktį. Tarp pacientų ne tik vyresnio amžiaus žmonės, insultą gali patirti ir vos 30–40 metų sulaukusieji.
Laimė, jiems galima padėti. Gydytojo teigimu, insulto gydymo galimybės, tam taikomos technologijos vis tobulėja, Respublikinė Panevėžio ligoninė gauna pačias naujausių, moderniausių priemonių bei preparatų. Tad galimybių išgyventi, pasveikti, sustiprėti vis daugiau.
L. Masiliūnas dar kartą perspėja, jog pajutus pirmuosius insulto simptomus delsti ir laukti pagerėjimo negalima, reikia iš karto kviesti greitąją pagalbą. Specialistai nustatys, ar žmogų tikrai ištiko insultas, ir nuveš jį ten, kur jam bus suteikta reikiama pagalba.
Itin sunkūs ligoniai pateks į intensyvaus stebėjimo palatą. Neurologijos II skyriaus vedėjas teigia, jog ateityje ketinama rūpintis, kad būtų įsteigta dar viena tokia moderni palata.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
