P. Židonio nuotr.

Modernus centro daugiabutis – tik popieriuose

Modernus centro daugiabutis – tik popieriuose

Pačiame Panevėžio centre, Ramygalos gatvės pradžioje, dar pernai žadėtos modernaus daugiabučio statybos taip ir liko pažadu.

Septynaukštis pastatas suprojektuotas, leidimas statyboms gautas, bet jam numatytoje vietoje tebeplyti ir vietinius, ir atvykėlius gąsdinanti laukymė.
Anot statybas planavusio verslininko, šiuo metu apie įkurtuves moderniame daugiabutyje galvoti ne laikas, svarstoma, kaip apskritai išgyventi užklupusį sunkmetį.

Mato tykančią nelaimę

Panevėžietė Zinaida Rutkauskienė sklypą Ramygalos gatvėje, bene prieš penkiolika metų paverstą statybviete, vadina didžiausiu miesto pūliniu.
O neseniai pro šalį važiavusi dviračiu net nustėro išvydusi, kad sklypą juosianti segmentinė tvora jau irgi virsta apleistos statybvietės duobėn.
„Pasijutau tarsi būčiau lyno akrobatė. Jei dviratį būčiau kiek kryptelėjusi, neabejotinai būčiau nugarmėjusi su visa tvora ant kyšančių statybvietės armatūros strypų. O juk taip nesunkiai nugarmėti gali ir pro šalį einantys ir, tarkim, susistumdę vaikai. Prasmegti ir pasimauti ant strypų gali ir koks iš šalia esančio baro grįžtantis kiek apšilęs, tad ne visai tiesiai žengiantis pilietis“, – nuogąstavo Z. Rutkauskienė.
Kad statybvietę sauganti tvora nėra patikima, pripažino ir šalia jos esančiame daugiabutyje trisdešimt metų gyvenantis Gintaras Brazdžionis.
Panevėžietis pasakoja, kad tuomet, kai atsikėlė gyventi į Ramygalos gatvę, toje vietoje, kur šiuo metu plyti nebaigtos statybos, stovėjęs privatus namas. Šį nugriovus, buvo suformuota pieva, joje žaisdavo vaikai.
O bene prieš šešiolika metų aplinkiniai gyventojai išgirdo, kad vaikų žaidimų vietoje iškils itin modernus septynaukštis.
„Išrausė duobę, joje atsirado betoninių stulpų su kyšančia armatūra – ir tuo statybos baigėsi“, – mena panevėžietis.
Jis teigia tik iš spaudos sužinojęs, kad modernaus daugiabučio statytojai bankrutavo.

Bevaisės ir parlamentarės pastangos

„Tačiau prieš kokius trejus metus vėl būta sujudimo. Vietoje, kur prie savojo daugiabučio statome automobilius, atsirado lentelių su užrašais, kad mašinas patrauktume, nes vyksta statybos. Tačiau jos nevyko. Atvažiavę žmonės vien iškirto jau gerokai paaugusius statybvietės medžius ir aptvėrė nauja tvora“, – mena G. Brazdžionis.
Jis tvirtina, jog ir pačiam, ir kaimynams nėra smagu gyventi šalia apleistos statybvietės, neramu, kad joje neįvyktų kokia nelaimė.
Anot Gintaro, tokia dykynė pačiame centre tapo tikra miesto gėda, dėl kurios tenka raudonuoti prieš atvykstančius svečius.
„Jeigu jau nevykdomos statybos, tai jas pradėjusieji turėtų nugriauti, ką pastatę, užpilti duobę, apsėti žole, kad vieta taptų kokia buvusi ir nepavojinga. Tikrai apmaudu ir dėl to, kad miesto valdžia negali ar nenori priversti verslininkų susitvarkyti“, – priekaištavo panevėžietis.
Kita nesibaigiančių statybų kaimynė Vilija Raubienė prisiminė, kad susirūpinę artimiausio daugiabučio gyventojai į pagalbą netgi kvietėsi Panevėžyje išrinktą parlamentarę, prašę jos paraginti verslininkus tvarkytis.
Tačiau panašu, kad ir parlamentarės pastangos buvo bevaisės, nes permainų nesulaukta.
Ši statybvietė kelia nerimą ir netoliese esančios Juozo Miltinio gimnazijos bendruomenei.
„Nerimaujame dėl moksleivių saugumo. Niekada nežinosi, ar kuriam jų nepasinorės palandžioti po statybvietę, pro kurią eina į mokyklą“, – dėmesį atkreipė direktoriaus pavaduotoja Rasa Paškevičienė.

Lifto atsisakė

Statybvietė šiuo metu yra Panevėžyje įkurtos inžinerinių sistemų projektavimu ir įrengimu užsiimančios įmonės „Asirinta“ nuosavybė.
Šiai geru ir patikimu partneriu Lietuvos statybų paslaugų rinkoje prisistatančiai įmonei, pabrėžiančiai, jog skubiai sprendžia savo srities užduotis, vadovauja Valdas Srelčiūnas.
Dar 2021-ųjų rudenį „Sekundei“ jis tvirtino turintis planą statybas pradėti netrukus.
Septynių aukštų daugiabučio projektas buvo parengtas 2008-aisiais, tačiau naujieji savininkai nusprendė jį pakoreguoti.
„Nors energinio naudingumo klasė nesikeičia, darome sprendinius, kurie atlieptų šių dienų aktualijas. Nesinori statyti namą pagal trylikos metų technologijas“, – tuomet kalbėjo V. Strelčiūnas. Septynių aukštų daugiabučio pirmame aukšte suprojektuotos komercinės patalpos, o kituose aukštuose turi būti įrengti butai. Po žeme – vieta garažams. Bendrasis statomo namo plotas siektų apie 3 tūkstančius kv. m. Šis daugiabutis turėjo išsiskirti tuo, kad jame buvo numatyta įrengti specialų liftą automobiliams. Visgi „Asirinta“ nusprendė brangios ir nefunkcionalios bei nepatogios idėjos atsisakyti.

Turėjęs tapti Ramygalos g. moderniu akcentu septynaukštis daugiabutis statomas jau kone penkiolika metų. Projektuotojų vizualizacija

Turėjęs tapti Ramygalos g. moderniu akcentu septynaukštis daugiabutis statomas jau kone penkiolika metų. Projektuotojų vizualizacija

Statybų nepradės

Dabar susisiekus su V. Strelčiūnu, šis padėkojo panevėžietei, pastebėjusiai smengančią tvorą, ir žadėjo bent jau šią sutvarkyti.
Tačiau modernaus daugiabučio „Asirinta“, pasak jos vadovo, bent jau artimiausiu metu tikrai nestatys.
V. Strelčiūno teigimu, tokiems planams pirmiausia koją pakišo dvejus metus užsitęsusi pandemija, o dabar pradėti jų nėra galimybės dėl sunkios ekonominės situacijos.
„Visos statybinės medžiagos brangsta kone kasdien“, – tvirtino direktorius.
Anot jo, kol kas apie jokias įkurtuves Ramygalos gatvėje net nesvajojama.
V. Strelčiūno teigimu, statybvietė aptverta, pakabinti įspėjimai, kad landžioti po teritoriją draudžiama.
„O jei kas bandys lipti per tvorą – tai jau ne mūsų problema“, – rėžė direktorius.

Neturi svertų

Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialisto Arvydo Narkevičiaus teigimu, statybų leidimas pagal pakoreguotą daugiabučio projektą Ramygalos gatvėje išduotas.
Jo teigimu, Savivaldybė neturi jokių teisinių svertų paraginti verslininkus.
„Kitose valstybėse galbūt tai ir būtų galima padaryti, bet Lietuvos įstatymai gina privačią nuosavybę. Tarkim, valstybės vardu atimti tai, kas iki šiol pastatyta, nugriauti, sulyginti žemę, o po to savininkui pateikti sąskaitą už padarytus darbus, kas daroma kitose šalyse, Lietuvoje nėra galimybių“, – paaiškino specialistas.
Pasak A. Narkevičiaus, apleistų pastatų, nešienaujamų žemės sklypų savininkams padidinami žemės bei nekilnojamojo turto mokesčiai. Tačiau šalies įstatymai nesuteikia jokių priemonių, galinčių priversti tęsti ar baigti pradėtas statybas.

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų