Miškininkai šiais metais aptvers 1,4 tūkst. skruzdėlynų

Miškininkai šiais metais aptvers 1,4 tūkst. skruzdėlynų

Miškininkai šiais metais ketina aptverti 1,4 tūkst. miškuose esančių skruzdėlynų, siekiant juos apsaugoti nuo šernų, antradienį pranešė Valstybinių miškų urėdija.

„Kenkėjais ir lervomis mintančios skruzdės ypač svarbios miško ekosistemai. (…) Tačiau kuo didesnis skruzdėlynas – tuo labiau vilioja šernus. Skruzdėlynai pritraukia šernus dėl to, kad nuo jų besigindamos skruzdės gausiai purškia skruzdžių rūgštį. Ši rūgštis atbaido kitus parazitus, esančius ant šernų kailio – blusas, utėles ar įvairias erkutes“, – pranešime cituojamas Valstybinių miškų urėdijos Kretingos regioninio padalinio Kartenos girininkas Vytautas Lukauskas.

„Todėl šernai kartais ne tik aktyviai knisa skruzdėlynus, bet ir juose voliojasi, taip pat rankioja skruzdžių kiaušinius ir lervas, ir jų žala skruzdžių kolonijai tampa nepataisoma“, – pridūrė jis.

Pasak Valstybinių miškų urėdijos, girininkai, pamatę miške naujai besiformuojantį skruzdėlyną, jį aptveria, taip pat sutaiso ir keičia naujais pasenusius ar pažeistus aptvarus. Tam pasirenkami skirtingi būdai – miške galima pamatyti skruzdėlynus aptvertus ir trikampe, ir keturkampe tvorele.

Anot miškininkų, jų kuolai smeigiami kuo toliau nuo skruzdėlyno, kad nepažeistų jo požeminės dalies.

„Tai ką matome miške ant žemės – tik mažoji dalis skruzdžių kolonijos, nes didžioji dalis skruzdėlynų įsikūrusi net iki dviejų metrų po žeme“, – sakė V. Lukauskas.

Kaip teigia Valstybinių miškų urėdija, skruzdėlynus taip pat atakuoja ir meletos, tačiau paukščiai nepadaro tokios žalos kaip šernai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų