Į misiją Sibire vyks ir panevėžietė

Didžiulio ryžto, ištvermės ir atsidavimo reikalaujančioje dviejų savaičių misijoje Sibire šiais metais dalyvaus ir panevėžietė Inesa Ulichina. Įveikusi kelis šimtus konkurentų, mergina perėjo nelengvą atrankos etapą ir jau liepos mėnesį leisis į patriotiškumu alsuojantį žygį.

Šiais metais norinčiųjų dalyvauti „Misija: Sibiras“ buvo kaip niekad gausu. Anketas užpildė daugiau nei 900 jaunuolių, iš kurių 80 buvo pakviesti į bandomąjį žygį. Potencialiems misijos dalyviams per dvi dienas teko įveikti 47 kilometrus, vingiavusius ne tik per dailiai nutiestą kelią, bet ir pelkes, miškus, kalnelius, žolynus. Ištvermės reikalaujančiame žygyje jaunuoliams teko bristi upe, o neilgų sustojimo atokvėpio minutes išnaudoti partizanų kapams tvarkyti.

Pasibaigus išbandymui projekto komisija iš 80 dalyvių atrinko 16 labiausiai motyvuotų jaunų žmonių, kurie liepos 17-ąją, minint Pasaulio lietuvių vienybes dieną, pajudės link buvusios tremties vietos – Irkutsko, kur ketina sutvarkyti daugiau nei 10 skirtingų kapinių.

Sužinojusi atrankos rezultatus ir pamačiusi savo pavardę išrinktųjų sąraše, panevėžietė Inesa Ulichina neslėpė džiaugsmo. Anot jos, laukiantys fiziniai ir psichologiniai iššūkiai nesumažins noro siekti kilnaus tikslo. Nors mergina niekada nelankė žygeivių klubo, laisvalaikiu ji mielai leidžiasi į keliones, įveikia didelius atstumus pėsčiomis ar kopia į kalnus, todėl tikisi be didelių sunkumų nugalėti ir Rusijos žemės išbandymus.

„Tikiu, kad nebus lengva matyti apleistas vietas ir bendrauti su sutiktais žmonėms, išgirsti jų skaudžias istorijas. Net ir buvę projekto dalyviai perspėjo, kad visi fiziniai sunkumai nublanks prieš psichologinius išgyvenimus, bet tikiu, kad esu tam pasiruošusi“, – „Sekundei“ teigė I. Ulichina.

Bandomajame žygyje panevėžietei fizinį nuovargį padėjo iškęsti gera nuotaika ir itin stiprus komandos palaikymas. Vienam dalyviui suklupus ar suabejojus savo jėgomis, kiti jaunuoliai nedvejodami suskubdavo į pagalbą.

Įkvėpė močiutė

Dalyvauti projekte „Misija: Sibiras“ I. Ulichina svajojo jau seniai, tačiau rengiamos atrankos jai iki šiol nebuvo sėkmingos. Praėjusiais metais patekusi į bandomąjį žygį, ji taip ir nesulaukė organizatorių skambučio prisidėti prie nuolatinės komandos. Nepabūgusi nesėkmės mergina ryžosi laimę išbandyti dar kartą, o noras keliauti į Tolimuosius Rytus šiais metais buvo dar stipresnis.

„Devynerius metus mano močiutė praleido tremtyje, tolimasis Irkutskas buvo tapęs jos laikinaisiais namais. Viešėdama pas senelius labai dažnai su močiute kalbu apie tremtį, įdėmiai klausau jos išgyvenimų, kurie vienu metu kelią didžiulį susidomėjimą ir skausmą. Dalyvaudama projekte noriu jai ir kitiems tremtiniams parodyti pagarbą ir atsidėkoti už tai, kad galiu gyventi laisvoje šalyje. Grįžimas į Sibiro žemę yra tarsi grįžimas laiko mašina atgal“, – sako mergina.

I. Ulichina pripažįsta, kad sužinojus atrankos rezultatus ją ir šeimą užplūdo dvejopi jausmai. Visi neslėpė džiaugsmo dėl atsivėrusios galimybės padėkoti protėviams ir už Lietuvą kovojusiems žmonėms, tačiau kartu suprato, kad tai itin jautrus momentas, o kelionėje laukia ne vienas išbandymas.

„Šeimai, ypač močiutei, šis mano žingsnis labai svarbus. Juk ne veltui projekto pavadinime yra žodis „misija“. Tai nebus dar viena kelionė ar pramoginis žygis, tad nenuostabu, kad šalia džiugesio atsiranda ir jaudulys dėl laukiančios nežinomybės“, – teigė ji.

Ne tik kapaviečių tvarkymas

Šiuo metu dirbanti I. Ulichina įsitikinusi, kad porai savaičių ištrūkti iš darbo ir prisidėti prie kilnaus tikslo jai nekils jokių sunkumų. Ji net yra pasiryžusi paaukoti savo vasaros atostogas ir dėl to nejaučia nė mažiausio širdies sopulio. Pasak merginos, savotiškų aukų projektas nusipelno, nes tai nėra tik apleistų kapinaičių tvarkymas. Tai pagarbos savo istorijai pademonstravimas ir įrodymas, kad pilietiški jausmai niekur nedingo iš jaunų lietuvių širdžių.

„Tremtinių pagerbimas yra tik viena pilietiškumo išraiška. Keliaudami į misiją mes pagerbsime senelius, prosenelius ir kitus tremtinius, dar kartą prisiminsime savo istoriją. Grįžę galėsime skleisti šią žinią jauniems žmonėms, kurie galbūt giminėje neturi buvusių tremtinių ir todėl gali nežinoti šio krašto istorijos skausmingo tarpsnio“, – apie misijos prasmę kalbėjo I. Ulichina.

Galerija

Komentarai

Sutvarkykime Lietuvoje nepagerbtus partizanų kapus. Velykių kapinėse pakasti duobėje 16 partizanų ir jie niekam nerūpi, net tokie Lietuvos „patriotų patriotė“ kaip Raselė Juknevičienė kuri yra: Laikinoji grupė „Už istorinę atmintį ir teisingumą“ narė net neatsako į kreipimusis dėl partizanų pagerbimo, į Ją „patriotę“ visos Lietuvos. O nuvažiuoti į ekskursiją nemokamą manau mažai kas atsisakytų.
- Rimas.
- 09:35 2017.06.03
- Atsakyti

Rodyti visus komentarus (1)