Nors mirusiųjų kremavimas, kaip pastebi ritualinių paslaugų teikėjai, labai populiarus, miesto kapinėse kolumbariumas pildosi kur kas lėčiau nei kapavietės. P. ŽIDONIO nuotr.

Mirusiųjų miestas plečiasi

Mirusiųjų miestas plečiasi

Mirusiųjų žemėje darantis ankšta, Panevėžys jau nebe pirmą kartą per pastaruosius keletą metų vėl imasi kapinių plėtros.

Baigiamas užpildyti Pašilių kapines dar šiais metais planuojama padidinti beveik 600 naujų kapaviečių, o per ateinančius metus – dar apie 2 000.

Užteks penkmečiui

Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojo Dariaus Linkono nuomone, vertinant šiųmetes mirtingumo tendencijas, tiek turėtų užtekti maždaug penkeriems šešeriems metams.

Savivaldybės skelbtą viešųjų pirkimų konkursą kapinių plėtrai laimėjusi įmonė „JK Ranga“ iš viso turės laidojimui paruošti 3 ha sklypą: ne tik paruošti vietą naujoms kapavietėms, bet ir nutiesti takus, įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, apšvietimą, vandentiekį.

Pasak D. Linkono, naujos 3 ha kapinės turi būti baigtos įrengti iki 2023 metų spalio.

Pašilių kapinės paskutinį kartą plėstos vos prieš trejetą metų – 2018-aisiais. Tuomet įrengtos 664 kapavietės.

Dabar šiose kapinėse likę vos daugiau nei 100 neužimtų kapaviečių.

Juodoji statistika

Ypač sparčiai amžinojo poilsio vietos pildėsi pandemijos ir karantino sukaustytą žiemą. Pasak D. Linkono, vien gruodį, sausį ir vasarį miesto Savivaldybė išdavė 70 leidimų laidoti naujose kapavietėse.

Ankstesniaisiais metais per tą patį laikotarpį buvo išduoti 42 tokie leidimai.

Tokie Savivaldybės administracijos leidimai reikalingi tik tuomet, kai laidojama naujoje vietoje. Laidojant jau esamose kapavietėse pakanka kapinių administratoriaus sutikimo.

O amžino poilsio šįmet atgulė per 100 panevėžiečių daugiau nei pernai per pirmąjį pusmetį. Panevėžio civilinės metrikacijos skyriaus duomenimis, šiais metais nuo sausio iki liepos mieste registruota 750 mirčių, praėjusiais metais per tą patį laiką – 639-ios.

Naujoms kapavietėms įrengti numatyta panaudoti lėšas, surinktas už naudojimąsi kolumbariumu. Panevėžio miesto Šilaičių civilinėse kapinėse esančio kolumbariumo nišos vienkartinė įsigijimo kaina siekia 550 eurų. Šiuo metu užimta maždaug pusė kolumbariumo: iš 935 nišų užpildytos 469-ios.

„Ogi mes, lietuviai, individualistai ir po mirties nemėgstam daugiabučių.“

S. Talačkienė

Urnų spinta neištuštėjo

Ritualinių paslaugų teikėjai Panevėžyje stebi slūgstančią juodąją statistiką. Laidotuvių varpai Aukštaitijos sostinėje gaudžia jau gerokai rečiau.

Šio verslo atstovams sparčiausiai suktis teko gruodį ir sausį.

Bendrovės „Ramybės takas“ direktorės Silvijos Talačkienės teigimu, žiemą per mėnesį būdavo užsakoma vidutiniškai po 100 laidotuvių.

Pasak verslininkės, nuo balandžio mirčių skaičius stabilizavosi – per mėnesį palaidojama iki 60-ies mirusiųjų. Sumažėjusią mirčių statistiką S. Talačkienė sieja su prasidėjusia vakcinacija.

„Žmonės pradėjo skiepytis ir gyvenimas stoja į senas vėžes, jei vėl nesulauksime naujos bangos“, – mano ritualinių paslaugų įmonės vadovė.

Visgi per pandemiją specialiai įrengta spinta urnoms vis tiek dar neištuštėjusi. Kai kurios urnos joje saugomos ir tris, keturis mėnesius, kol mirusiųjų artimieji turės galimybę palaidoti velionio pelenus.

„Koronavirusas kai įsisuka į šeimą, kol visi neperserga, laidotuvių neorganizuoja. O ir šiaip žmonės per tą pandemiją tapo atsargūs – kam ieškoti bėdos, jei galima palaukti“, – mano S. Talačkienė.

Nors, anot jos, urnų buvo labai daug, tačiau, kaip pastebi verslininkė, Panevėžyje kolumbariumas nėra populiarus. Urnos dažniausiai laidojamos jau užpildytose šeimos kapavietėse.

„Ogi mes, lietuviai, individualistai ir po mirties nemėgstam daugiabučių“, – palygino direktorė.

Mirties šėlsmas

Statistikos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje mirė 21,3 tūkst. žmonių, arba 2,8 tūkst. daugiau nei užpernai. Daugiausia mirčių užregistruota dėl kraujotakos sistemos ligų ir piktybinių navikų.

Per pandemiją Lietuvoje ir visame pasaulyje fiksuotas mirčių perviršis. Pernai Europoje mirė per pusę milijono žmonių daugiau nei įprastai 2016–2020 metais.

Eurostatas skelbia, kad mirčių perteklius prasidėjo pernai pavasarį kilus pirmajai koronaviruso bangai. Blogiausia situacija Europoje buvo pernai lapkritį, kai mirčių perteklius pasiekė 41 proc.

Lietuva pagal mirčių perviršį (77,5 proc.) pernai gruodį buvo atsidūrusi net trečioje vietoje Europoje. Statistikos departamento duomenimis, nuo pandemijos pradžios vien COVID-19 Lietuvoje nusinešė daugiau kaip 4,3 tūkst. žmonių gyvybių.

Komentarai

  • Ar tikrai Pašilaičių?

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų