-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kliudyta pravažiuojančio automobilio žuvo 16-metė Aukštadvario gyventoja, iš močiutės einanti į tėvų namus.
Prieš keletą metų tame pat kelyje nutrenktas mašinos neišgyveno ir jos 40-metis dėdė.
Aukštadvaris – vietovė netoli Ramygalos, važiuojant Kauno link. Nors pavadinimas vienas, iš tiesų yra du Aukštadvariai, kuriuos vieną nuo kito skiria geras kilometras bei nenutrūkstamais mašinų srautais garsėjantis „Via Balticos“ kelias.
Gruodžio 22-ąją aplankiusi močiutę Alvyrą Janionienę, nunešusi jai mandarinų ir palinkėjusi gražių švenčių, grįždama į namus kitoje tarptautinės magistralės pusėje šiame kelyje žuvo Ramygalos gimnazijos moksleivė Vilija Pranauskaitė.
Paauglę partrenkė automobilį vairavusi tame pat kaime gyvenanti jauna moteris.
„Iki šio paskutinio mūsų pasimatymo Vilytę senokai buvau mačiusi. Kol dar buvo šilta, ji mano kieme skaldė, krovė malkas. Paskui dažniau lankydavosi du jos broliai. O Vilija gyveno kitoje kelio pusėje su tėvais, iš ten jai arčiau į mokyklą. Einant tiesiai mūsų namus skiria mažiau nei kilometras“, – pasakojo anūkės gedinti A. Janionienė.
Moteris sako, kad dukra su šeima anksčiau gyveno toje pat Aukštadvario dalyje kaip ir ji. Tačiau žentui gavus palikimą – sodybą, šeima persikraustė į kitą kaimo pusę, esančią už kelio.
„Būtų gyvenę šitoje pusėje, gal ir nelaimė būtų aplenkusi“, – atsidūsta.
Paauglę iš Aukštadvario mirtis pasitiko vietinių pragaro keliu vadinamoje „Via Balticos“ atkarpoje už Ramygalos. P. ŽIDONIO nuotr.
A. Janionienė pamena, kad tą lemtingą vakarą išleidusi anūkę, ėmė ruoštis besiartinančioms Kalėdoms, papuošė ir ant palangės pastatė eglutę.
„Atėjo vakaras, ramiai sėdėjau, kai pas mane pasilikęs Vilijos brolis pradėjo sakyti, kad jam paskambino ir pranešė, jog Vilija suvažinėta“, – pasakoja močiutė.
Baisia žinia Alvyda nė už ką nepatikėjusi. Pirma šovusi mintis, kad anūkui paskambino sukčiai ir bando išgąsdinti, o paskui mėgins išvilioti pinigų.
Kita žaibu kirtusi mintis buvo, kad nenaudėliai nori anūką išvilioti iš namų ir kaip nors nuskriausti.
„Puoliau anūkui sakyti: kokios čia nesąmonės. Liepiau nekreipti dėmesio“, – mena močiutė.
„Puoliau anūkui sakyti: kokios čia nesąmonės. Liepiau nekreipti dėmesio.“
A. Janionienė
Tačiau tuojau pat vienas po kito pasipylė skambučiai su baisia žinia. Galiausiai paskambino ir žentas, Vilijos tėvas.
„Visi išbėgo į nelaimės vietą, o aš pasilikau namie. Būčiau lėkusi ir aš, bet nepajėgiu, skauda kojas, per kambarį vos pereinu“, – bėdojo močiutė.
Pasilikusi namie ji vis tiek netikėjo, kad įvyko tokia baisi nelaimė, guodė save, kad tie skambučiai – klaikus nesusipratimas.
„Tokia baisi nelaimė, kai mašina suvažinėja žmogų, man ne pirma. Prieš devynerius metus taip pat būdama namie sužinojau, kad tame baisiame kelyje žuvo mano sūnus Arvydas – Vilijos dėdė. Sūnui tuomet buvo keturiasdešimt. Jis važiavo dviračiu ir pateko po merginos vairuojamos mašinos ratais. Žuvo iš karto“, – pasakoja A. Janionienė.
Anot jo, sūnus buvo suvažinėtas pradedančios vairuotojas.
Žūties vietą žymi gėlių krepšelis, tolumoje matyti žuvusiosios tėvų namai. P. ŽIDONIO nuotr.
Vilija, pasak jos močiutės, pateko po artimos kaimynės, jaunos moters vairuojamo automobilio ratais.
A. Janionienė teigia girdėjusi, kad prieš šventes kaimynė iš Aukštadvario važiavo į Ramygalos parduotuvę. Vilija tuo metu arba ėjo šalikele, arba kirto judrų kelią.
Į tėvų namus toliau jai būtų tekę eiti laukais, taip paauglė paprastai ir eidavo.
„Dabar girdžiu, kad anūkė nebuvo prisisegusi atšvaito, matyt, vairuotoja jos nepamatė“, – kalba žuvusiosios močiutė.
Ji sako pasitikinti policija, kuri ir nustatys nelaimės priežastis.
„Kaimynė, po kurios ratais žuvo Vilija, buvo pas mano dukrą – ir atsiprašė, ir pagelbėjo pinigais. Viliją Ramygalos kapinėse palaidojome prie kitų jos senelių“, – atsidūsta A. Janionienė.
Mergaitei žuvus prieš pat šventes, ekspertizei išvežti jos palaikai artimiesiems grąžinti jau pasibaigus šventėms, tad atsisveikinti galėjo nuo baisios avarijos praėjus savaitei.
Panašiomis aplinkybėmis avarijoje žuvusių anūkės ir sūnaus netekusi moteris svarsto, kad Aukštadvaris tikrai įsikūręs prie mirties kelio – tiek daug kraupių nelaimių čia įvyksta.
Vilijos brolis Darijus Praniauskas prisipažino taip pat sunkiai patikėjęs, kad žuvo sesuo.
Tą vakarą 18-mečiui su baisia žinia paskambino pusbrolis. Kaip ir jo močiutė, taip ir Darijus sako nepatikėjęs, ką girdintis.
„Pamaniau, pusbrolis juokauja. Dar pagalvojau, kodėl taip baisiai“, – neslėpė jaunuolis.
Jau vėliau jis sužinojo, kad tą vakarą sesuo Aukštadvaryje buvo susitikusi su drauge, vėliau nuskubėjo pas močiutę. O paskui seserį pasiglemžė mirtis. Darijaus teigimu, mašinos nublokšta Vilija skriejo dešimt, gal ir daugiau metrų. Ir žuvo iš karto.
Dabar šią mirtimi paženklintą vietą žymi gėlių krepšelis.
Pasak brolio, sesuo buvo linksma, turėjo nemažai draugų.
Kelią, kuriuo paskutinį kartą ėjo Vilija, jos brolis taip pat vadina gyvybes skinančiu mirties keliu.
