Mirė nusipelnęs aviatorius V. Kensgaila

Mirė nusipelnęs aviatorius V. Kensgaila

Po sunkios ligos amžinam skrydžiui pakilo žymus Lietuvos aviatorius, aviacijos sportininkas, sklandytojas, aviakonstruktorius, „Lituanicos” replikos kūrėjas, Panevėžio miesto garbės pilietis Vladas Kensgaila.

Šis išskirtinio talento panevėžietis tapo šalies aviacijos istorijos legenda sukūręs tris lėktuvo „Lituanica“, kuriuo Atlanto vandenyną perskrido Steponas Darius ir Stasys Girėnas, kopijas, suprojektavęs ne vieną aukštesnės klasės savadarbį lėktuvą.
Panevėžio miesto garbės piliečio, ilgamečio miesto Tarybos nario V. Kensgailos vardas neatsiejamas ir nuo istorinio „Baltijos kelio“ skrydžio.
V. Kensgaila gimė 1933 m. rugsėjo 23 d. Bikavėnų kaime, Šilutės rajone. 1952 m. pradėjo mokytis Žemaičių Naumiesčio vidurinėje mokykloje. Tais pačiais metais su bendraminčiais įkūrė pogrindinę antikomunistinę organizaciją. Po poros metų ji buvo išaiškinta, teko slapstytis. 1954 m. suimtas, kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, bet po Stalino mirties slopstant represijoms amnestuotas, suklastojus biografijos faktus pavyko baigti vidurinę mokyklą.
Dirbo Šilutės moksleivių namuose, bibliotekoje, kultūros namuose. 1956 m. įkūrė Šilutės aviacijos sporto klubą, kuris vėliau tapo pavyzdinis. 1960-1973 m. klubui vadovavo. 1963 m. baigęs aviacijos kursus gavo lakūno-instruktoriaus teises, 1969 m. baigė Kalugos (Rusija) aviacijos mokyklą, įgijo lakūno-inžinieriaus specialybę. 1974 m. įsidarbino Prienų aviacijos gamykloje lakūnu-bandytoju ir konstruktoriumi.
Nuo 1981 m. V. Kensgaila įsikūrė Panevėžyje, pradėjo dirbti miesto aeroklubo inžinieriumi-lakūnu, nuo 1991 m. – V. Kensgailos aviacijos įmonės lakūnu-konstruktoriumi. 2001-2011 m. buvo Panevėžio miesto savivaldybės tarybos narys.
Nuo vaikystės jautė didžiulį potraukį aviacijai ir ypač lėktuvų konstravimui. Iš viso suprojektavo ir pastatė 9 skraidančius aparatus, pirmąjį – dar būdamas dešimtmetis vaikas.
1958 ir 1959 m. sukonstravo vienvietį ir dvivietį mokomuosius sklandytuvus VK-2 ir VK-3, 1961 m. – lėktuvą „Žuvėdra“ VK-4, 1975 m. – monoplaną VK-5, 1982-1983 m. Panevėžyje atkūrė istorinį S. Dariaus ir S. Girėno lėktuvą „Lituanica“ VK-6, 1986 m. – skraidančią laboratoriją VK-7 eksperimentiniams lėktuvų mazgams bandyti, 1989 m. – žemės ūkio paskirties lėktuvą „Aušra“ VK-8, 2010 m. – dvimotorį aštuonvietį keleivinį lėktuvą VK-9. Visi gerai įvertinti specialistų, o „Aušra“ už unikalius techninius duomenis pripažinta geriausiu naujos technikos pavyzdžiu Sovietų Sąjungoje, pakliuvo į Gineso rekordų knygą kaip efektyviausias ir ekonomiškiausias tokio tipo lėktuvas.
Visą gyvenimą V. Kensgaila skyrė ne tik aviacijos technikai, bet ir aviacijos istorijai populiarinti. Jis sukūrė tris „Lituanicos“ kopijas.
Pirmoji panaudota filmuojant populiarų režisieriaus Raimondo Vabalo vaidybinį filmą „Skrydis per Atlantą“.
1993 m., švenčiant S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio 60-metį, V. Kensgaila savo „Lituanica“ skrido maršrutu Kaunas-Soldinas-Kaunas, taip simboliškai užbaigdamas mūsų lakūnų žygį. 2003 m., švenčiant „Lituanicos“ skrydžio 70-metį, ja apskrista Lietuva.
Būdamas tikru Lietuvos patriotu, V. Kensgaila, norėdamas pademonstruoti Lietuvos nepriklausomybę, 1991 m. su sūnumi Dariumi lėktuvu „Aušra“ išskrido į naujų aviacijos kūrinių parodą Stokholme. Grįžtant sovietinių naikintuvų buvo nutupdyti karinėje bazėje, tardyti, lėktuvą pavyko atgauti tik po rugpjūčio pučo.
Pirmos klasės lakūnas, aviacijos sporto meistras, už nuopelnus aviacijai 1993 m. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu apdovanotas S. Dariaus ir S. Girėno medaliu.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų