Ministrei – ekskursija po sovietmečio vaiduoklį

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2017.08.25 07:45

Panevėžyje apsilankiusi kultūros ministrė išsakė palaikymą S. Eidrigevičiaus menų centro idėjai, tačiau nusistebėjo, kodėl Aukštaitijos sostinė atsiliko nuo kitų miestų nepasinaudojusi galimybe už ES paramą naujam gyvenimui prikelti griūvančius Bendruomenių rūmus.

Per pastaruosius trisdešimt metų iš visų kultūros ministrų pirmoji Panevėžio bendruomenių rūmus aplankiusi Liana Ruokytė-Jonson nusistebėjo, kad Aukštaitijos sostinė lig šiol nepasinaudojo galimybe juos rekonstruoti.

Nors čia vykstančiuose renginiuose per metus apsilanko 124 tūkst. žiūrovų, o tai yra gerokai daugiau nei Panevėžys turi gyventojų, miesto Bendruomenių rūmai yra vieni iš labai nedaugelio vis dar nerenovuotų kultūros centrų šalyje.

„Matau, kad čia dirba kultūrai dedikuoti žmonės. Šis kultūros centras sutraukia plačią auditoriją. Matosi, kad veiklos čia netrūksta, o turinys yra aukštos kokybės ir traukia žiūrovą. Bet pastato būklė, jo įvaizdis primena senus sovietinius laikus“, – apžiūrėjusi Panevėžio kultūros lopšį konstatavo kultūros ministrė.

Paklausta, kokios galimybės miestui sulaukti lėšų nuo pastatymo kapitalinio remonto nemačiusių rūmų rekonstrukcijai, L. Ruokytė-Jonson nusistebėjo, kodėl Aukštaitijos sostinė atsiliko nuo kitų miestų. Anot ministrės, kiekvienos savivaldybės reikalas, kur investuoti lėšas, kokią veiklą akseleruoti ir į kokią infrastruktūrą daugiau kreipti dėmesio.

„Aš, kaip kultūrininkė, aišku, noriu, kad visi kultūros židiniai blizgėtų ir išoriškai, ir turinio prasme. Kultūros ministerija dar prieš keletą metų gavo teisę dirbti su ES paramos fondais ir jų lėšomis Lietuvoje renovuota begalės kultūros centrų. Anykščiai, Utena, daug kitų miestų už ES investicijas ir prisidėjus pačioms savivaldybėms sutvarkė savo kultūros centrus. Negaliu atsakyti, kas trukdė Panevėžiui pasinaudoti šia galimybe“, – „Sekundei“ teigė kultūros ministrė.

Kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonson Savivaldybei siūlo lėšų Bendruomenių rūmams rekonstruoti dairytis ne vien į valstybės, bet ir privačią piniginę.

Visgi, L. Ruokytės-Jonson nuomone, investuoti į viešuosius visuomeninius objektus turėtų būti ne vien valstybės ir savivaldybių rūpestis. Ministrė siūlo Savivaldybei lėšų rūmams rekonstruoti dairytis ne vien į valstybės, bet ir privačią piniginę.

„Labai skatinčiau verslo visuomenę vis dėlto atsigręžti į kultūrinius objektus, kaip šis, kuris be galo patrauklus, ir nepagailėti investuoti, kad miestas turėtų tokią įstabią vietą, kuri sutrauktų šviesuomę, ugdytų visuomenę“, – galimybę matė ministrė.

Lietuvos pakraštys

1986-aisiais pastatytų Panevėžio bendruomenių rūmų kosmetinis remontas jau nebeišgelbėtų. Skaičiuojama, kad prie avarinės būklės artėjančiam pastatui atnaujinti reikėtų maždaug 13 mln. Eur.

Rūmų direktorė Sandra Myškienė neslepia, jog dėl taip atrodančios kultūros įstaigos Panevėžiui turėtų būti gėda net prieš mažuosius miestelius.

„Atvažiavę svečiai sako, kad mūsų rūmai vieni paskutiniųjų nerenovuotų Lietuvoje.

Teko į Pajiešmenius Pasvalio rajone nuvažiuoti, kitus mažus miestelius, ima baltas pavydas. Nejaugi Lietuva baigiasi čia, prie Nevėžio?“ – sako S. Myškienė.

Anot jos, rekonstrukcija reikalinga visam pastatui: tris dešimtmečius tarnaujantys vamzdžiai bet kada gali trūkti, ne kartą per renginį patvinus tualetui darbuotojams teko moteris kviesti į vyrų tualetą.

Dėl pasenusios elektros instaliacijos prieš porą metų rūmuose kilo gaisras – iš fasado pusės staiga plykstelėjus kelių metrų liepsnos liežuviams, iš pastato teko skubiai evakuoti tuo metu repetavusius 180 mažųjų šokėjų.

Didžioji 625 sėdimų vietų salė, kurios scenoje pasirodo Panevėžyje gastroliuojantys O. Koršuvono teatras, A. Cholinos šokių teatras, Nacionalinis dramos teatras ir kiti grandai, pasenusi ne tik morališkai. Pasak S. Myškienės, reikalavimų nebeatitinka scenos konstrukcijos – pasenusiais mechanizmais jau pavojinga kelti dekoracijas.

Per lietų kitose rūmų salėse puolama rikiuoti kibirus – vanduo kliokia per kiaurą stogą.

„Savo jėgomis stengiamės skyles užtaisyti, bet čia tas pats kaip kelio remontas – vieną dieną saugiai duobę pravažiuosi, o kitą vis tiek ratą nusilauši. Sezoną ištveriam, o kitam vėl tą pačią vietą remontuojam“, – „Sekundei“ pasakojo S. Myškienė.

Prieš dešimt metų rūmuose įrengti liftai neįgaliesiems, bet šiuo metu jie nebeveikia – neįgaliuosius į didžiąją salę antrame aukšte tenka užnešti rankomis.

„Esame ir dainų švenčių dalyvių kalvė. Kasmet į dainų šventę išleidžiame iki 500 meno mėgėjų kolektyvų dalyvių, o jie repetuoja apgailėtinomis sąlygomis. Iš mūsų reikalaujama sprogdinti naujas idėjas, modernių projektų, o mes tebedirbame senoje bazėje. Jei man rūmų diskotekų salė, kol buvau jauna, dar buvo patraukli, šiandieniniam jaunimui ji jau atgyvena“, – teigė direktorė.

L. Ruokytė-Jonson į Panevėžio bendruomenių rūmų istoriją įėjo kaip pirmoji per trisdešimt metų juos aplankiusi kultūros ministrė.

Prioritetas – naujas menų centras

Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės teigimu, šiuo metu miesto prioritetas – S. Eidrigevičiaus menų centro idėja. Kultūros ministrė patvirtino palaikanti „šį ambicingą projektą, kuriuo verta girtis ir garsiai apie jį šaukti“. Panevėžio vadovų pristatytai naujo menų centro vizijai pritaręs yra ir Panevėžyje neseniai lankęsis premjeras Saulius Skvernelis.

Naujam objektui investicijų besidairanti Savivaldybė, pasak L. Krasauskienės, nėra iki galo apsisprendusi dėl apgailėtinos būklės Bendruomenių rūmų vizijos. Kultūros ir meno skyriaus vedėjos žodžiais, Panevėžiui labiausiai trūksta koncertų salės. Tokią įrengus Bendruomenių rūmuose, į juos būtų svarstoma perkelti ir Muzikinį teatrą. Tačiau, pasak L. Krasauskienės, Savivaldybės kuriamą strategiją kol kas pristabdo nežinomybė dėl privataus objekto – apleisto konservų fabriko Kranto g. likimo. Jo savininkai irgi numatę įrengti koncertų salę.

„Mes dar turime tarpusavy išspręsti, kad idėjos nesidubliuotų. Neturi miestas tiek pinigų, kad galėtų išlaidauti perteklinėms funkcijoms“, – teigė vedėja.

Anot jos, bent iki 2020 m. nėra numatytos Bendruomenių rūmų rekonstrukcijos. Iš Panevėžiui renesansą žadančios URBAN programos lėšų numatyta sutvarkyti Bendruomenių rūmų prieigas.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #Bendruomenių Rūmai
• #Liana Ruokytė-Jonsson
• #Panevėžys