-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tiesa, kai kurie namai nė iš tolo neprimena sovietmečio „dėžučių“ – modernūs, stilingi ir, svarbiausia, taupūs. Tai pavyko pasiekti atnaujinus (modernizavus) daugiabučius.
Kaip pasakojo Irena Fijalkauskienė, buvusi Tulpių gatvės 15-ojo namo pirmininkė, jų namas statytas 1968-aisiais. Nors gyventojai stengėsi prižiūrėti savo namus ir iš kaupiamųjų lėšų kasmet atnaujinti labiausiai remonto reikalaujančias problemines namo vietas, tačiau verkiant reikėjo iš pagrindų tvarkyti savo daugiabutį. Kelias link renovacijos nebuvo lengvas. Pasak buvusios pirmininkės, prireikė ne vienerių metų, kol gyventojai suprato, kad vienintelis sprendimas – namą atnaujinti.
„Prisipažinsiu, nelengva buvo įtikinti žmones, tad į susirinkimus kvietėmės ir Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) atstovus, ir namo administratorių, kad gyventojams paaiškintų visą renovacijos procesą ir naudą, atsakytų į kylančius klausimus. Galiausiai buvo sutarta, kad namą reikia renovuoti“, – pasakojo I. Fijalkauskienė.
Iš šimto butų savininkų už renovaciją pasirašė 76 gyventojai, to užteko, kad bankas suteiktų finansavimą ir prasidėtų atnaujinimo darbai. Renovacija nuo pat pirmos dienos vyko sklandžiai, visas procesas nuo pastolių sumontavimo iki namo atidavimo užtruko devynis mėnesius. Gyventojai rinkosi ne pigiausias, o ilgaamžiškesnes renovacijos priemones, tačiau kaina neišgąsdino. Pati I. Fijalkauskienė gyvena dviejų kambarių bute, tad per mėnesį už renovaciją ji mokanti apie 19 eurų. O nepasiturintieji nemoka nė cento – visas įmokas už juos sumoka valstybė. Tačiau gyventojai nemažai sutaupo, mat po renovacijos gerokai susitraukė sąskaitos už šildymą. Pavyzdžiui, už gruodį pašnekovei teko apmokėti 29,67 euro sąskaitą, už itin šaltą sausį – 33,18 euro, o vasarį – 28,93 euro.
„Tulpių gatvės mikrorajone namai statyti tarybiniais laikais, bet gana šilti, tačiau po renovacijos kaina už šildymą dar labiau sumažėjo. Šalčiausiais mėnesiais vidutiniškai mokame apie 65 centus už kvadratinį metrą. Tuo metu mano sesuo, gyvenanti nerenovuotame name J. Žemgulio gatvėje, už kvadratinį metrą moka daugiau kaip eurą, tad susidaro nemenka suma – sąskaitos už šildymą skiriasi kone du kartus“, – pasakojo panevėžietė.
Po renovacijos ne tik sumažėjo sąskaitos už šildymą, bet ir namuose tapo jaukiau, gražiau. Anot moters, sovietmečiu statytas namas tiesiog badė akis savo aptriušusiais balkonais ir pilkomis sienomis.
O dabar tai vienas gražiausių mikrorajono namų – namą apšiltinus, žmonės nusprendė jį apdengti keraminėmis plytelėmis. Kaimynystėje turėjo puikių renovacijos pavyzdžių – beveik prieš dešimtmetį buvo renovuoti 13-asis ir 14-asis daugiabučiai. Kadangi tuo metu buvo gerokai skurdesnis medžiagų pasirinkimas, minėtų namų gyventojai savo būstų fasadus nutarė padengti šviesiomis plokštėmis. Jų minusas tas, kad reikia daugiau priežiūros, greitai apsineša žiedadulkėmis.
Tad žmonės, norėdami išvengti kaimynų rūpesčių, ilgai nedvejodami nusprendė pasirinkti fasadui rudas keramines plyteles.
„Šį spalį jau bus treji metai po renovacijos, bet mūsų namas atrodo kaip naujas. Susitvarkėme ne tik stogą, fasadą, šildymo sistemą, bet ir laiptines. O kokie gražūs ir šilti balkonai!
Net šalčiausią dieną, kai spaudė per trisdešimties laipsnių šaltis, balkonuose buvo penki laipsniai šilumos – laikiau ne tik daržovių atsargas, bet ir gėlių neprireikė nešti į kambarį. Po renovacijos kaip niekad gera grįžti į namus. Dabar, kai pasižiūriu į nerenovuotus daugiabučius, net baisu prisiminti, kad ir mes tokiame name gyvenome“, – kalbėjo I. Fijalkauskienė.
Jos teigimu, dabar renovacija džiaugiasi net skeptikai, iš pradžių baiminęsi renovuoti savo namą.
„Dabar galime ramiai ir gražiai gyventi, kad tik sveikatos būtų“, – šypsosi buvusi namo pirmininkė.
