Miestų centrai – zonos be taršių dyzelių

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• Aktualijos
• 2018.07.31 13:33

Panevėžys bent jau vienu aspektu taikosi priartėti prie Vokietijos didžiųjų miestų, paskelbusių veto seniems dyzeliniais degalais varomiems automobiliams.

Visiškai įmanoma, kad tokios transporto priemonės jau po keleto metų turės aplenkti ir Panevėžio centrą.

Architektų ir eismo srautų planuotojų vizija Aukštaitijos sostinės ašį – Laisvės aikštę paversti vien dviratininkų ir pėsčiųjų zona, o Elektros g. transporto eismą leisti tik darbo valandomis gali būti pradžia kur kas didesnių pokyčių, laukiančių automobilininkų.

Penkiems didiesiems Lietuvos miestams, išdrįsusiems apriboti įvažiavimą į centrus taršiems dyzeliniams automobiliams, Aplinkos ministerija žada finansinę paramą.

Toks skatinimas numatytas ministerijos paskelbtame Nacionaliniame oro taršos mažinimo plane. Jame nurodoma, kad nuo 2020 metų miestuose ar jų dalyse dyzelinių automobilių eismą apribojusios Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio savivaldybės už tai galėtų tikėtis papildomos finansinės injekcijos.

Tokią paskata būtų suteikiama už ribojimo įgyvendinimą ir gali būti panaudota tik su susisiekimo sektoriumi susijusiems tikslams.

Vežtų elektriniai autobusai

Panevėžio vicemeras, laikinai einantis mero pareigas, Aleksas Varna tvirtina, kad Aplinkos ministerijos siūlymas bus apsvarstytas.

„Tokiame kompaktiškame mieste kaip Panevėžys, kur centras nėra didelis, verta diskutuoti, kaip jį kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo oro taršos. Mes kalbėsimės šiuo klausimu“, – mano laikinasis meras.

Anot jo, jau ir anksčiau būta minčių Panevėžio centrą palikti atvirą tik dviratininkams, pėstiesiems ir aplinkai draugiškam visuomeniniam transportui.

„Buvo visokių idėjų. Netgi nupirkti elektra varomą autobusą, vežiojantį į centrą, ir iš viso neleisti automobiliams ten įvažiuoti. Kadangi dabar yra ministerijos pasiūlymas, jį būtinai reikėtų svarstyti“, – teigia A. Varna.

Jo nuomone, tokie apribojimai galėtų būti taikomi Elektros, Vasario 16-osios, A. Smetonos, Vilniaus, J. Basanavičiaus gatvių žiede.

A. Varna vis dėlto sutinka, kad iki rinkimų belikus aštuoniems mėnesiams vargu ar iki kadencijos pabaigos būtų įmanoma suspėti įgyvendinti ministerijos siūlomus pokyčius.

„Šioje kadencijoje galime nebent spėti išgryninti sprendimus. Planuojant kitų metų biudžetų jau reikėtų tokius dalykus įvertinti“, – sako laikinasis meras.

Jis pats važinėja hibridiniu, elektra ir benzinu, varomu automobiliu 2016-ųjų laidos automobiliu.

Veto automobiliams miesto centre nusiteikęs skelbti Panevėžys už tai gali tikėtis ir finansinės paramos. V. Bulaičio nuotr.

Orientuojasi į pėsčiuosius

Panevėžys ir pats dėlioja išgyvenimo be automobilių planus. Jau kitąmet turėtų startuoti Laisvės a. rekonstrukcija, ją baigus pietinėje aikštės dalyje, priešais miesto Savivaldybės pastatą, nebeliks automobilių stovėjimo aikštelės.

O esminiai eismo organizavimo pokyčiai, paliesiantys visą miestą, numatyti Savivaldybės užsakymu parengtame darnaus judumo plane. Jį kūrusi vilniečių komanda numatė uždrausti eismą ir pro Laisvės a. vedančia Elektros gatve. Tiesa, plano kūrėjai nedrįso iš karto nukirsti įvažiavimo į patį miesto centrą – bent jau dar kurį laiką eismas Elektros gatve būtų ribojamas tik tam tikromis valandomis. Baigus Laisvės aikštės rekonstrukciją, į Elektros g. automobiliams įvažiuoti būtų draudžiama šiltuoju sezonu vakarais ir savaitgaliais.

Šios idėjos autoriai remiasi sostinės patirtimi. Tam tikromis valandomis eismas ribojamas Vilniaus Gedimino prospekte, šiltuoju sezonu savaitgaliais draudžiamas transporto eismas sostinės senamiesčio A. Savičiaus gatvelėje, kuri atšilus orui tampa viena lankomiausių pėsčiųjų Vilniuje.

„Eismo ribojimas Elektros gatvėje – vienas iš būdų atgaivinti centrinę dalį. Gal ir Panevėžyje prigis tradicija išnešti kavinių staliukus į gatvę, ten organizuoti renginius“, – „Sekundei“ teigė viena iš darnaus judumo plano rengėjų Ieva Markucevičiūtė.

Didmiesčiai delsia

Aplinkos ministerijos užmojus finansiškai paskatinti didmiesčius, pasiryžusius apriboti taršių dyzelinių automobilių eismą, savivaldybės įvertino skeptiškai.

Vilniaus vadovai pasigedo argumentų, kodėl norima riboti tik dyzelinu varomų transporto priemonių eismą.

Sostinės valdžios atstovai žiniasklaidai yra teigę, kad sudėtingos reformos turėtų būti įgyvendinamos palaipsniui, o tiesiog paliepimas nuo 2020 metų drausti įvažiuoti į miesto centrą dyzeliniams automobiliams atrodo kaip sprendimas, apie kurio įgyvendinimą nėra pagalvota.

Kauno miesto vadovai nuo komentarų apie ministerijos planą susilaiko.

Sąlygas kelia ES

Dyzelinių automobilių vairuotojams džiaugsmo nekeliantis Aplinkos ministerijos Nacionalinis oro taršos mažinimo planas parengtas pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą. Joje nustatyta, kiek iki 2020 m. ir 2030 m. visa Europos Sąjunga ir kiekviena jos valstybė turi sumažinti išmetamų į aplinką teršalų kiekį, palyginti su 2005-aisiais. Pasiekus numatytų tikslų, neigiamas oro taršos poveikis sveikatai ES mastu turėtų sumažėti beveik 50 proc.

Lietuvai iškelta sąlyga iki 2020 m. sumažinti į aplinką patenkančio sieros dioksido 55 proc., azoto oksidų – 48 proc., nemetaninių lakiųjų organinių junginių – 32 proc., smulkiųjų kietųjų dalelių – 20 proc., amoniako – 10 proc., o nuo 2020 m. iki 2030 m. dar papildomai 5 proc. sumažinti sieros dioksido, 3 proc. – azoto oksidų, 15 proc. – lakiųjų organinių junginių, 16 proc. – kietųjų dalelių išmetimą.

Oro taršos mažinimo plane Aplinkos ministerija taip pat siūlo nuo 2021 metų numatyti finansines paskatas asmenims, įsigyjantiems ekologiškus automobilius. Perkantiesiems naują elektra varomą ar hibridinį automobilį siūloma taikyti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) dydžio vienkartinę negrąžinamą subsidiją. Vienkartinė subsidija būtų mokama ir tiems, kurie įsigytų ne senesnį kaip 6 metų ne dyzelinu varomą automobilį, o turimą 10 metų ar senesnį automobilį priduotų kaip netinkamą eksploatuoti.

Miestus kiek įmanoma labiau apsaugoti nuo automobilių – kelias, kuriuo eina Europos miestai. Norint įvažiuoti į Londono centrą darbo dienomis, 7–18 valandomis, tenka mokėti 11,50 svarų sterlingų mokestį – jis suteikia teisę visą dieną važinėti apmokestintoje teritorijoje. Radikalų sprendimą, galintį sukrėsti visą automobilių pramonę, priėmė Vokietija: siekiant kovoti su oro tarša, jos miestams suteikta teisė įvesti draudimus taršiems dyzeliniams automobiliams. Tokių apribojimų Europoje atsiranda vis daugiau, o 2050-aisiais jos miestų centruose visiškai turėtų nebelikti taršių automobilių – juos pakeistų elektromobiliai, dviračiai ir kitos aplinkai draugiškos transporto priemonės.

• Sekundė
• Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
• #automobiliai
• #dyzelinis kuras
• #Panevėžys
• #ribojimai