-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jose ne tik nėra nuorodų į žymių panevėžiečių kapus. Trūkstant kapviečių, maždaug prieš metus iškirsti netgi poetės kapą žymėję medžiai, buvę ir savotiška nuoroda, ir pagarbos E. Mezginaitei simboliu.
„Tie beržai prie E. Mezginaitės kapo turėjo savo prasmę. Kalbant apie Eleną, akyse iškyla jos, prisiglaudusios prie beržo, nuotrauka. Net paminklas ant jos kapo buvo kuriamas kaip dalis, tęsinys tų medžių. Nukirtus medžius, liko kraupiai atrodanti plynė“, – sako festivalio organizatorius, E. Mezginaitės kūrybos rinktinės sudarytojas Arnas Simėnas.
E. Mezginaitės dukra Mėta Kvetkienė irgi apstulbo, kai kartą atvažiavusi aplankyti mamos amžino poilsio vietos neberado medžių nė žymės. Jau buvo išrauti net kelmai. Sutiktos kapinių tvarkytojos jai paaiškino, kad visose kapinėse buvo retinami medžiai atlaisvinant vietas naujoms kapvietėms. Iš tiesų greta E. Mezginaitės kapo laisva vieta tuojau pat buvo užimta.
Anot poetės dukros, medžiai šioje vietoje turėję ypatingą prasmę. Būtent dėl jų M. Kvetkienė iš kelių pasiūlytųjų vietų kapinėse išsirinko šiąją.
„Mama labai mylėjo medžius, pati daug jų pasodinusi. Pamačius šitą vietą man net abejonės nekilo dėl jos pasirinkimo. Kai medžių neliko, labai širdį gėlė. Argi ta viena vieta išgelbėjo kapines, o nukirstų medžių, kaip ir žmonių, nebeprikelsi“, – „Sekundei“ teigė M. Kvetkienė.
Sprendimas iškirsti prie poetės kapo augusius medžius šokiravo Panevėžio menininkus, jos kapvietę sukūrusius tarsi menininkės kalnelį – Lėlių vežimo teatro direktoriaus Antano Markuckio iniciatyva čia beržuose buvo iškelti inkilai.
Vienos talentingiausių Panevėžio kūrėjų E. Mezginaitės atminimui neleidžiantys išnykti jos kūrybos gerbėjai viliasi, jog Savivaldybė sugebės jį įprasminti įkurdama poetės vardu pavadintą skverą. G. Lukoševičiaus nuotr.
Antkapį E. Mezginaitei kūrusio ją gerai pažinojusio skulptoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos teigimu, berželiai ir pušis buvę sudėtinė kapo dalis, prasmingas fonas – grakščios moters skulptūra simbolizavo išėjimą tarp beržų. Juos nukirtus, pasak skulptoriaus, kompozicija suprastėjo, neteko savo pirminės minties.
„Skulptūra pasidarė tokia vieniša, nebeliko tai aplinkai būdingo jautrumo“, – apgailestauja V. Tallat-Kelpša.
Pasak skulptoriaus, su juo, kaip antkapio – meno kūrinio – autoriumi, niekas nederino sprendimo iškirsti medžius. Apie tai skulptorius pasakoja išgirdęs iš E. Mezginaitės bičiulių, kai nei beržų, nei pušies nebeliko.
„Tos vietos vienai kapvietei būtų užtekę ir negadinant aplinkos. Paminklai žymiems žmonėms, o E. Mezginaitė tokia yra ne tik Panevėžio, bet ir Lietuvos mastu, turėtų būti registruojami kaip kultūros vertybė ir prieš darant intervencijas derinama su specialistais, išmanančiais žmonėmis“, – mano V. Tallat-Kelpša.
Anot menininko, medžių apsuptyje prie kapo buvo sukurta kamerinė aplinka, kokia ir tinkama pagerbti E. Mezginaitę, kuri, kad ir nuolat vadinama garsiausia savo krašto poete, niekad nesijautė didele – visi ją pažinojo kaip kuklią, todėl labai mylimą.
„Jei Savivaldybė turi sudariusi žymių žmonių kapų sąrašą, kodėl leidžia tokiems dalykams įvykti?“ – stebisi skulptorius.
Vienos talentingiausių Panevėžio kūrėjų E. Mezginaitės atminimui neleidžiantys išnykti jos kūrybos gerbėjai viliasi, jog Savivaldybė sugebės jį įprasminti įkurdama naują poetės vardu pavadintą skverą. Svarstoma, jog tam tinkamiausia vieta būtų Respublikos g. sklypas priešais J. Balčikonio gimnaziją, tarp prokuratūros ir buvusios, dabar nebeveikiančios kavinės.
Pasak Panevėžio menininkų, miestas turi suskubti atiduoti duoklę savo poetei.
„Kiekvieni metai gramzdina dar labiau į užmarštį. Paklauskite ketvirtoko, kas buvo Bronius Babkauskas, Vaclovas Blėdis, Elena Mezginaitė? Manau, vargu ar kuris atsakytų. O kas bus, kai nebeliks mūsų kartos?“ – sako Panevėžio lėlininkas A. Markuckis.
Savivaldybė prižiūri ir tvarko tik į Kultūros vertybių registrą įtrauktų žymių panevėžiečių kapus. Nors Šilaičių kapinėse palaidotas ne vienas Panevėžio menininkas, į registrą nėra įtraukto nė vieno iš jų kapo. Šviesuoliams sąlygos keliamos ir po mirties. Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, nuo Šilaičiuose atgulusių Panevėžio krašto šviesuolių mirties nutekėję per mažai laiko. Į tokį registrą kapas įtraukiamas po mirties praėjus 25-eriems ir daugiau metų.
Savivaldybė kol kas neturi planų palengvinti paieškų atėjusiesiems į kapines pagerbti miesto šviesuolių atminimo.
Anot L. Paškevičienės, nuorodos įrengiamos tik Kristaus Karaliaus katedros kapinėse Ramygalos g., kur palaidotų Panevėžio įžymių žmonių kapai įtraukti į kultūros vertybių registrą,
Tokias nuorodas įrengti dar ir Šilaičiuose esą nebuvo siūlymo. Tačiau net jo ir sulaukus, specialistės nuomone, pastatyti rodykles gali būti ne taip paprasta.
„Gali kilti klausimas: kas yra tas žymus žmogus? Vieniems sportininkas, kitiems menininkas, kitiems dar kitas. Visų žymių žmonių kapų rodyklėmis tikrai nepažymėsime. Tam turėtų būti didžiulė atranka“, – mano L. Paškevičienė.
Panevėžyje per metus mirčių registruojant pusantro karto daugiau nei gimimų ir miestui susidūrus su vietos naujoms kapvietėms trūkumu, kapinėse masiškai buvo valomos vietos laidojimui.
Antkapį E. Mezginaitei kūrusio ją gerai pažinojusio skulptoriaus Vytauto Tallat-Kelpšos teigimu, berželiai ir pušis buvę sudėtinė kapo dalis. Juos nukirtus, pasak skulptoriaus, kompozicija suprastėjo, neteko savo pirminės minties.
Savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistės Simonos Mickutės teigimu, per 2016–2017 m. Šilaičių kapinėse iškeliant dėžes, suoliukus, iškertant krūmus įrengtos 32-i naujos kapvietės.
Tačiau, anot jos, per tą laiką nebuvo nukirsta nė vieno medžio. Specialistė svarsto, jog E. Mezginaitės kapą žymėjusių beržų neliko dar anksčiau.
Šiuo metu, anot S. Mickutės, Šilaičiuose beliko vietos vos 5-ioms naujoms kapvietėms. Tačiau, specialistės teigimu, daugiau šiose kapinėse naujų kapviečių įrenginėti nebeplanuojama.
Neseniai užbaigus greta Šilaičių esančių Pašilių kapinių plėtros 1-ojo etapo statybos darbus, kapinės padidėjo beveik 2 ha. Įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė ir apie 660 kapviečių. Skaičiuojama, kad tiek užteks maždaug trejiems metams.
Miesto kapinėms plėsti Savivaldybė yra įsigijusi apie 10 ha žemės rajono teritorijoje, šalia esamų Pašilių kapinių. Antruoju ir trečiuoju etapu planuojama jų teritoriją didinti dar po 2–3 ha.
Vien per šiuos metus miesto kapinėse palaidoti 852 žmonės. Iš jų Kristaus Karaliaus katedros kapinėse – 376, Šilaičių – 346, Pašilių – 130. Populiarėja trečius metus naudojamas 424 vietų kolumbariumas. Jame laisvų vietų dar likę apie 240.
