-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Į „Sekundės“ redakciją paskambinusi Plukių gatvės gyventoja Vita guodėsi, kad kuo toliau, tuo labiau įžūlėja Nevėžio pakrantėje medžius verčiantys bebrai. Panevėžietės teigimu, šie aštriadančiai šalia upės gyvena jau senokai, bet pastaruoju metu jų sparčiai daugėja: nugraužia paupio medžius, prirausė tunelių ir griovių tiek, kad sunku pieva ir iki upės prieiti.
„Būdavo žvejys prie žvejo, o dabar per tuos urvus nėra kaip prie upės prieiti“, – pasakojo Vita.
Tačiau labiausiai jai gaila medžių.
„Jau beveik visą paupį nugraužė. Didžiuliai medžiai buvo iš Plukių gatvės pusės – po keliasdešimt metų stovėjo ir nieko nebeliko“, – piktinosi gatvės senbuvė.
Gyventojai ne kartą matė bebrus plaukiančius upe. Pasak ponios Vitos, į namus užklysta ir lapės, bet jomis tik džiaugiamasi. O bebrus žmonės norėtų iškeldinti kuo toliau.
„Joks medelis nebegali augti. Ką tik įstengia, kaipmat nuėda. Dabar jau ir anoje kranto pusėje Kultūros ir poilsio parko medžius graužia“, – įspėja panevėžietė.
Plukių gatvės gyventojos teigimu, jau ir pernai bebrai yra nugraužę parko medžių, kurie nuvirtę plūduriavo vandenyje. Dabar jau ant kitų medžių matyti dantų žymės.
„Didžiausias medis kitoje upės pusėje jau išskaptuotas, kitas pradėtas. Jeigu žmogus medelį nupjauna, tai – bauda, o čia tokius medžius bebrai išguldė!“ – piktinasi Vita.
Anot jos, kuo toliau, tuo mažiau gyvūnai bijo žmonių.
„Gyvena jie sau ramiai, niekas netrukdo, vieną kitą medelį nugraužia – reikia gi bebrui graužti kažką.“
R. Misevičius
„Tokie gražūs tie Plukiai buvo, o dabar visą pievą sunaikino. Nuo parko pusės žiūrint, tik dykuma. Prie upės nebegali nei medis augti, nei žmonės prieiti“, – apgailestauja gatvės senbuvė.
Ji įsitikinusi: kažkas turėtų imtis bebrus išvaikyti ar bent išardyti jų būstines, nes iš medžiotojų girdėjusi, kad medžioklė tokioje vietoje negalima.
„Plukiai bebrams kaip kokie kurortai – neliečiamybė jiems. Galėtų jie už Savitiškio gatvės tilto karaliauti“, – apmaudą liejo Vita.
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Rimantas Misevičius sako, kad bebrų medžioklės sezonas baigėsi balandžio 15 dieną. Dabar šie žvėreliai nemedžiojami, nes veda vaikus. Be to, medžioti mieste ir šiaip draudžiama bet kuriuo metų laiku. R. Misevičius svarsto, kad, jeigu bebrai išties daro didelę žalą, miesto Savivaldybė turėtų kreiptis į aplinkosaugininkus prašydama leidimų juos gaudyti spąstais. Medžiotojų atstovas ir pats vaikščiodamas Kultūros ir poilsio parke, Nevėžio pakrantėje matė stambių bebrų.
„Gyvena jie sau ramiai, niekas netrukdo, vieną kitą medelį nugraužia – reikia gi bebrui graužti kažką“, – juokauja R. Misevičius.
Panevėžyje bebrai įsikūrę ne tik šalia Kultūros ir poilsio parko. Jų apgraužtų medžių matyti ir Skaistakalnio parke. Pasak R. Misevičiaus, jei parke ties upės pakrante ramesnė vieta, nenuostabu, kad ten įsikuria bebrai.
„Bebrui reikia ramybės. Ten, kur ramybė, kur mažiau žmonių, civilizacijos, jie gyvena, veisiasi“, – sako draugijos pirmininkas.
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė tvirtina negirdėjusi apie Kultūros ir poilsio parke bei Plukių gatvėje bebrų daromas eibes. Jos teigimu, žinoma, kad bebrai gyvena tvenkinyje prie urėdijos, melioracijos griovyje Rožyne. Turėta žinių ir apie Skaistakalnio parko bebrus. R. Taučikienės teigimu, medžioti bebrus draudžiama, šiuos aštriadančius galima gaudyti spąstais, tačiau problema surasti tai išmanančius medžiotojus.
„Tarsimės su aplinkosaugininkais ir galvosime, ką daryti“, – žadėjo R. Taučikienė.
Anot jos, medžius nuo bebrų dantų galima apsaugoti apjuosus tinkline tvorele. Savivaldybės atstovė svarsto, kad galbūt parko medžius pavyktų apginti ir tokiu būdu.
„Kažkada Skaistakalnio parke buvo didelį medį pradėję graužti. Aptvėrėme tvorele ir pavyko išsaugoti“, – pamena specialistė.
Su eibes krečiančiais bebrais, pasak R. Taučikienės, susidūrė ne vien Panevėžys, bet ir Biržai, Rokiškis, kiti miestai.
Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio valdybos Panevėžio gyvosios gamtos inspekcijos
viršininkė Mantė Ramanauskienė sako, kad savivaldybės, turinčios didelių problemų dėl bebrų, gana aktyviai kreipiasi leidimo su jais tvarkytis.
„Tam tikri medžiotojai su spąstais juos gaudo. Tik šiuo metu tam netinkamas sezonas – jauniklių laikas“, – teigė M. Ramanauskienė.
Anot jos, aplinkosaugininkai sulaukia nemažai skambučių ir dėl kitų į miestą atklydusių žvėrių.
„Aš visą laiką sakau: turime priimti kaip normalų dalyką, kadangi žmonės priartėjo prie gamtos, o ne gamta prie žmonių“, – pabrėžė pašnekovė.
Pasak viršininkės, laukiniai žvėrys mieste nieko blogo nedaro ir patys saugosi žmonių. Tiesa, išvydus niežuotą, sergančią lapę vertėtų susirūpinti.
Anot jos, išaugus tiek stirnų, tiek lapių populiacijoms, tai atsispindi ir miestuose.
Komentarai
-
- geras
- 15:21 2021.05.08
Rodyti visus komentarus (1)Dievulėliau mano, medžių savartynas prie Berčiūnų tilto. Jei šilumos tinklai išvežtų sugriūvusius medžius, gal puse mėnesio nereiktų naudoti pirktinių granulių kūrenimui, bet gi tie tinklai nevež, nerenka medienos, jiems pigiau nupirkti gatavai granules iš Baltarusijos. Tokios tokelės.Kas gali patvirtinti ar paneigti?????