-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Su antrąja puse, be poros ar tiesiog atsitiktiniai praeiviai savaitgaliais įsijungdavo į salsos ar bačiatos šokių sūkurį miesto Kultūros ir poilsio parko terasose ant Nevėžio upės kranto. Nors lietingi orai šokėjus verčia daryti pertrauką, tokių šokių balkone iniciatorius Robertas Špilkus nusiteikęs pavasario nelaukti – juk gražiu oru susirinkti galima ir žiemą.
Šokius mėgstančiam panevėžiečiui Robertui Špilkui mintis šokti lauke kilo pernai per pirmą karantiną, kai tokia veikla buvo draudžiama patalpose. Tuomet parke pasišokti rinkdavosi viena ar dvi draugų poros.
Vasarą užkepinus karščiams, parkas vėstančiais vakarais vėl tapo jų traukos vieta. Šokiai parko terasose panevėžiečiams taip patiko, kad rudenį penktadienio vakarais šokdavo jau nemažas būrys, įsitraukdavo ir atsitiktiniai praeiviai. Tokius vakarus R. Špilkus vadina „šokiais balkone“.
R. ŠPILKAUS ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
O pastaruosius keletą kartų R. Špilkus su bendraminčiais tokias šokių fiestas parke užkurdavo ir sekmadieniais vakarėjant.
„Pavakary dažniausiai nurimsta vėjas. Tai labai gražus paros laikas“, – žavisi R. Špilkus.
Anot jo, parką šokiams pasirinkęs, nes jis arčiausiai namų. Be to, stiklo terasos su vaizdu į Nevėžį, pasak šokėjo, labai jauki erdvė.
R. Špilkus neatmeta, kad kada nors rinksis su bendraminčiais susirinks ir „Ekrano“ marių pakrantėje, tačiau ten šokti būtų kitaip – dideli atviri plotai, o jų šokiai yra maloni iškrova, bet ne parodomoji programa.
R. ŠPILKAUS ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Į šokius stiklinėje parko terasoje renkasi, kas nori. Čia nėra kokių nors reikalavimų, griežtų taisyklių. Nebūtina ir mokėti šokti – svarbu noras. Pastaruoju metu pašokti susirinkdavo nuo 15 iki 25 žmonių. Ne vien poros, bet ir pavieniai vaikinai bei merginos. Kol vieni šoka, kiti sėdi, bendrauja. Kažkas atsinešdavo kavos ar arbatos, netgi užkąsti. Netrūko ir susidomėjusių praeivių.
„Jie klausdavo, kokie čia šokiai, kaip juos šokti. Šiek tiek parodydavome žingsnelius“, – pasakoja R. Špilkus.
Kartais praeiviai kartu pašokdavo keletą dainų ir patraukdavo savais keliais. Kiti net nesimokė žingsnelių – tiesiog savaip pajudėdavo į taktą. Roberto teigimu, nebūtina kopijuoti šokio judesių ar juos kartoti. Svarbiausia, kad pačiam šokėjui būtų malonu.
„Labiausiai mane maloniai nustebino, kad nemokantys šokti nebijo įsijungti į šokančių žmonių kompaniją. Vieni sakė: ai, mes nemokame, o kiti – kodėl gi nepabandžius. Bežiūrėdami iš šono pramoksta ir nekompleksuoja“, – džiaugiasi R. Špilkus.
R. ŠPILKAUS ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
Subjurus orams, kol kas šokiai lauke sustabdyti. Tačiau R. Špilkus neatmeta, kad improvizuotą šokių aikštelę išbandys ir žiemą. Juolab kad šokių balkone dalyviai ne kartą juokavo, kad reikėtų pabandyti šokti ir ant ledo, nes jau yra tekę ir balose, ir žolėje, ir ant betono.
„Būtų įdomu susirinkti gražų žiemos vakarą. Apie tai galvoju, bet reikia, kad nebūtų vėjo, kad būtų gražus pavakarys“, – jau planuoja R. Špilkus.
Šokių vakarų parke iniciatorius neabejoja, kad kitais metais prisijungs dar daugiau panevėžiečių, tačiau, anot jo, nėra tikslo sutraukti minias.
R. ŠPILKAUS ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
R. Špilkaus gyvenime šokis užima reikšmingą vietą. Nuo mažens norėdavosi judėti grojant muzikai. Jaunystėje šokdavęs breiką, tačiau vėliau teko daryti nemenką pertrauką. Dabar vėl laisvalaikiu šoka, tačiau lengvesnius – du Lotynų Amerikos šokius: kubietišką salsą ir iš Dominykos Respublikos kilusią bačiatą. Su bendraminčiais renkasi salėje, paprastai kartą ar porą per savaitę, kad prisimintų, ką moka, ir išmoktų kažko naujo. Šie šokėjai konkursuose nedalyvauja ir jiems nesirengia – tiesiog šoka savo malonumui. Tokie šokiai, pasak R. Špilkaus, ne sportiniai, ne pramoginiai, ne sceniniai, o socialiniai.
Bačiata, salsa – labai populiarūs šokiai, ypač Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, kur susibūrę dideli socialinių šokių kolektyvai.
R. ŠPILKAUS ASMENINIO ARCHYVO nuotr.
R. Špilkus mano, kad ateityje bus galima šokti ir planuojamoje parke įrengti specialioje šokių terasoje.
„Mes nekantrūs. Nesulaukėme jos ir pradėjome šokti kitoje vietoje, bet kai bus pastatyta, lankysimės“, – juokiasi Robertas.
Entuziastas planuoja ateityje į parką šokti pakviesti ir įvairių šokių kolektyvų žmones.
„Liaudies šokiai, gatvės šokiai ar dar kiti – norėčiau kartkartėmis visus suburti, kad visi paprastai pašoktume, susipažintume, pabendrautume. Tarp vienos ir kitos rūšies šokių truputį yra tam tikra atskirtis, nemokame tų pačių judesių, bet tai nėra esmė. Mes galime bendrauti šokdami“, – tiesiog šokti panevėžiečius kviečia R. Špilkus.
