Instaliacijų sumanytojas ir idėjų generatorius V. Benašas šypsosi: jeigu tai privers žmones susimąstyti apie beatodairiško vartojimo pasekmes ir nemeilę gamtai, su ja gal dar bus galima pasirašyti taikos sutartį.

Miesto pakraštyje bręsta neįprastas mūšis

Miesto pakraštyje bręsta neįprastas mūšis

 

Saujelė entuziastų metė pirštinę ne bet kam, o pačiai gyvybės kūrėjai. Skamba kiek utopiškai, tačiau norint tuo įsitikinti užtenka užsukti į pievelę Pilėnų mikrorajone. Iš pažiūros vieta primena tarsi kokios fantastinės juostos filmavimo aikštelę: tvarsčiais aprištos medžių šaknys, iškastose duobėse matyti suakmenėję dinozauro griaučiai, baugiai atrodančios miško dvasios ir neįprastas paminklas.

Tik ne kokiai įžymybei, o pasaulį šiukšlėmis teršiančiam žmogui. Neįprastos ir šokiruojančios instaliacijos – visuomenininko ir aktyvisto Virginijaus Benašo užmanymas. Žinomas panevėžietis sako, kad jo tikslas – priversti žmoniją susimąstyti apie prasidėjusį trečiąjį pasaulinį karą, kurio baigtis priklausys nuo kiekvieno iš mūsų.

Apžiūrėti dar tik baigiamos rengti instaliacijos pakvietęs menininkas pokalbį pradeda tuo, kad gamta jau kone tapo žmonijos priešu.

Prieš beveik tris dešimtmečius ši pieva, kurioje kuriasi instaliacijų parkas, buvusi išlyginta, mat planuota statyti mokyklą – būtent šioje vietoje turėjo atsirasti sporto aikštynas. Bet sparčiai prasidėję darbai taip pat greitai sustojo. Netrukus plyname lauke ėmė karaliauti gamta: vasaromis svaigina raudonomis aguonomis, lubinais ir įvairiaspalviais žolynais nusidažiusi pieva, koncertus rengia lakštingalos ir varlės, o sprinto varžybas organizuoja kiškiai ir ežiai. Šią pievelę vietiniai praminė revoliucijos skveru, mat bet kokie bandymai prisibelsti į Panevėžio miesto savivaldybę, kad čia galėtų atsirasti pojūčių takas, lauko darželis ar bent parkas vaikams, atsimušdavo kaip į sieną.

„Ši teritorija buvo kupina gamtos gyvybės, statant mokyklą ją sunaikino. Bet ji vis tiek atsigavo ir vėl kėsinasi į žmoniją. To leisti juk negalima, todėl geriausia teritoriją išasfaltuoti, juk kaip gera vaikščioti asfaltu, jokių erkių ir kitų nepageidaujamų gyvių“, – ironizuoja V. Benašas.

Dvasių pinklės

Visos gamtos didybe alsuojančioje pievoje kuriamos instaliacijos neša savotišką žinią, tad einantiesiems jų žiūrėti reikėtų nepamiršti atsinešti ir vaizduotės bei polėkio. Į akis jau iš tolo krenta tvarsčiais aprištos ir sugipsuotos topolio šaknys. V. Benašas paaiškina, kad sprendimas sutvarstyti medžiui šaknis priimtas ne todėl, kad šiam skaudėtų, nors iš tiesų buvo sužalotas buldozerio, o tam, kad būtų patogiau žmogui – užkliuvus už tokios šaknies neužsigausi, o ir medis negalės pajudėti.

„Topolis buvo paimtas į nelaisvę – kol šaknys aprištos, negali pabėgti. Belaisviu tapo ir labai mažas ąžuoliukas – kad nepaspruktų, jį įkalinome sena vieline tvora, kuria kažkada buvo aptverta ši teritorija. Kol neišduos, kur pasislėpę jo draugai, tol neišlaisvinsime“, – šelmiškai šypsosi V. Benašas.

Kiek tolėliau – iš žemių supiltas gulinčio žmogaus siluetas. Kaip paaiškina menininkas, čia guli kietai įmigęs žemę mylintis žmogus. Kartu su jam talkinančiais vaikais jis jau pasigamino unikalių sėklų bombų. Su pasigaminta specialia svaidykle atvykusieji galės bombarduoti miegalių, kad kitą pavasarį jis sužydėtų įvairiaspalviais žiedais.

Kartu su vaikais pagamintos unikalios sėklų bombos skirtos tam, kad kitą pavasarį viskas sužydėtų įvairiaspalviais žiedais. P. Židonio nuotr.

„Svarbiausia taikyti į galvą, nes būtent čia prasideda tikrasis atbudimas. O pakeitus požiūrį, prasideda ir pokyčiai“, – savo išmintimi dalijasi žinomas panevėžietis.

Jis kviečia susipažinti ir su miško dvasiomis. Tik perspėja būti atsargiems, mat šios ateinančios keršyti.

„Vakarais jos siaučia ir gąsdina visus, kad tik jauni žmonės nepradėtų vaikų, nes mažyliai – tai kliuvinys, nervų karas ir nereikalingas trukdis. Savo darbą jos jau padariusios – tiek „monų“ prikuždėjusios, kad vaikai išties pradėjo nebegimti, net nauja mokykla tapo nereikalinga. O suaugusieji jau viską moka“, – kodėl traukiasi Panevėžys, savo paaiškinimą turi V. Benašas.

Atrado dinozaurų kaulų

Mėgstantiesiems istoriją, instaliacijų kūrėjas siūlo apsižvalgyti po bombų išmuštas duobes, iš kurių pradėjo lįsti dinozaurų kaulų liekanos. Tiesa, šie griaučiai kiek neįprastai atrodo – tarsi veidrodžiai.

„Kiti sako, kad čia tik akmenų krūva, bet jeigu jūs žemėje pragulėtumėte milijonus metų, ir jūs suakmenėtumėte. Taip, jų griaučiai kaip veidrodžiai, bet jeigu juose žmogus pamatys pats save, gal susimąstys, kad ir žmonijai gali grėsti panašus likimas“, – intriguoja visuomenininkas.

O pagrindinis instaliacijų akcentas yra neįprasta žmogaus figūra: viena ranka tarsi ima iš žemės jos turtus ir išteklius, kitoje – Žemės rutulys, kurį kaip kokią šiukšlę norima ir vėl išmesti. O kodėl gi ne, jeigu bet kokiame prekybos centre galima vėl įsigyti naują. Kad per savo gyvenimą žmogus išmeta išties daug šiukšlių, kurios galėtų būti perdirbtos ir prikeltos antram gyvenimui, savotiškai iliustruoja atliekomis prikimštas skulptūros vidus.

Laukia vabzdžių viešbučio statybos

Anot V. Benašo, kuo daugiau žmonių apsilankys čia, tuo daugiau jų supras, kad žmonijos karas su gamta iš tiesų vyksta. Dažnai galvojama, kad žemės resursų pakaks dar ilgam, bet į gamtą turime atsigręžti čia ir dabar. Antraip tas beatodairiškas vartojimas atsisuks prieš mus pačius. Šios susimąstyti verčiančios instaliacijos – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės bibliotekos organizuojamos stovyklos vaikams dalis, tad patys mažiausieji ir turės nuspręsti, kuo baigsis trečiasis pasaulinis karas.

„Yra tris scenarijai – kovoti su gamta ir ją nugalėti, antras – pasiduoti ir iškelti baltą vėliavą, o trečias – pasirašyti taikos sutartį ir tapti sąjungininkais. Labai tikiuosi, kad bus pasirinktas šis variantas. Tada prie medžio šakos prikabinsime žymiklį, ir stipresnis vėjas padės savo parašą. Jeigu pasirašysime sutartį, kaip gerumo ženklą pastatysime vabzdžių viešbutį su pakilimo taku ir apžvalgos aikštele“, – šypsosi V. Benašas.

Tiek instaliacijas, tiek ir naująjį vabzdžių viešbutį bus galima visiems aplankyti iki pat vėlyvo rudens. Anot idėjų generatoriaus, Pilėnų mokykla taip ir nebuvo baigta, bet viešbutį vabaliukams jie tikrai įrengs. Dažnai net ir gražiausios idėjos sužlugdomos, motyvuojant, kad nėra pinigų. Tiesa tokia, pasak V. Benašo, kad tų pinigų niekada ir nebus. Tačiau viskas prasideda ne nuo pinigų, o nuo požiūrio.

„Kažkada į stiklainius prisipylėme čia prikastos žemės ir pardavinėjome ją bendruomenės nariams. Nuosavos žemės prie ežero ar jūros daugelis žmonių neturi, bet juk užtenka nusipirkti trilitrinį savos žemės, išpilti jį pajūryje, ir jau galėsite sakyti, kad gulite ant savos žemės. Niekas negalės užginčyti, kad čia ne jūsų žemė. Tad ar iš tiesų žmogui iki visiškos laimės tiek daug reikia“, – susimąstyti kviečia V. Benašas.

Komentarai

  • Puikiai sugalvojo Virginijus Benašas.Šaunuolis.Daugiau tokių žmonių reikia Panevėžio miestui,gerai kad pritraukia jaunimą, gal ateityje kai jie užaugs mes turėsime supratingesnius miesto vadovus.

    • Atsakyti
  • siuksliu kruva pavadinta instaliacija menu netampa, kaip ir ne visi vyniojantys viela ar deliojantys daiktus i kruvas vadinami kurejais ir menininkai, bet kokia ideja pirma turi buti estetiska , nesvarbu ar pagaminta is atlieku ar brangiu medziagu, gal geriau savo energija skirti konkretesniems dalykams nei efimeriskai kovai pries vartotojiskuma kuriant betiksli meno objekta, pradzioj bent jau zoles aplink savo namus apsipjaukit, nereikes instaliaciju kurti

    • Atsakyti
    • Teisingai! Kam čia ta balerina be reikalo sukasi ir sukasi? Va, pritaisius prie kojos dinamą, elektros bent prigamintų!..

      • Atsakyti
  • Pagarba gerb. Benašui! Jei kiekvienas panevėžietis savo aplinka rūpintųsi bent pusę tiek, kiek jis, gyventume tikrai švariame ir žydinčiame mieste.

  • o dabar gyveni kur, purvyne,siukslyne, nes visi kiti panevezieciai be benaso tur but miesto netvarko

  • Kokia čia instaliacija,sukrautas šiukšlynas ir tiek.

Rodyti visus komentarus (6)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų