Nuotr. Arvydas Gudas

Miesto architektūrą atgaivino festivalis “Pastatai kalba. Panevėžys”

Miesto architektūrą atgaivino festivalis “Pastatai kalba. Panevėžys”

Panevėžio gyventojai ir miesto svečiai, lankęsi mieste rugsėjo 12-13 dienomis, greičiausiai atkreipė dėmesį į miesto gatves užplūdusius melsvais marškinėliais pasipuošusius savanorius, o prie tokių pastatų kaip Panevėžio apylinkės teismas, G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka ar „Sodra“ besibūriavusias nemažas grupes žmonių.

Visa tai – atvirosios architektūros savaitgalio mažesniuose Lietuvos miestuose „Pastatai kalba“ ženklai, kurio metu visi norintys galėjo aplankyti net 15 išskirtinės architektūros Panevėžio pastatų ir daugiau sužinoti ne tik apie architektūrą, architektus ar istoriją, bet ir apie to meto peripetijas, asmenybes bei gerai pažįstamų pastatų slepiamas paslaptis.

Dvi dienas trukusio renginio metu pastatuose įvyko 4102 apsilankymai, buvo pravesta apie 250 nemokamų ekskursijų, keturios iš jų su vertimu į gestų kalbą, kurias parengė ir pristatė 30 mentorių bei 60 savanorių. Ekskursijose buvo susitelkta ne tik į architektūros edukaciją – nors lankytojai savo žodyną tikrai papildė tokiomis sąvokomis kaip „kesonas“, „teracas“ ar „konsolė“ – bet ir į pastatų slepiamas istorijas: kiekvienas dalyvis galėjo ne tik išgirsti, bet ir pasidalinti savo įspūdžiais apie lankomą statinį. Žinoma, neapsieita ir be saugumo priemonių – gidai bei ekskursijų lankytojai privalėjo dėvėti kaukes ar skydelius, laikytis saugaus atstumo, neliesti paviršių ir dezinfekuoti rankas, tačiau tai žmonių neatbaidė – prie kai kurių pastatų nuo pat ryto driekėsi eilės.

„Prieš pradėdami organizuoti „Pastatai kalba. Panevėžys“ nežinojome, ko tikėtis: didelio susidomėjimo ar visiško abejingumo. Nepaisant pirminių abejonių, visa komanda liko maloniai nustebinta tokiu dideliu žmonių įsitraukimu – jų susidomėjimas ir aktyvumas viršijo visus mūsų lūkesčius. Labai džiaugiamės ir dideliu būriu savanorių bei mentorių, kurie sutiko vienam savaitgaliui pasimatuoti gido batus: jie tapo ne tik pastatų lūpomis, bet ir renginio širdimi“, – sako „Pastatai kalba“ projekto vadovė Vita Soltonaitė-Puslienė.

Festivalio metu lankytojai galėjo ne tik mėgautis architektūriniais pasakojimais, bet ir apsilankyti keliuose savaitgalio ekskursijas papildžiusiuose, visiems atviruose meno pasirodymuose: Panevėžio santuokų rūmuose Okaruko teatras atliko šokio ir muzikos performansą „Laiko mašina“, kurio metu naudojant šokio ir teatro elementus, vaizdo projekcijas, elektroninę muziką ir vokalą žiūrovų vaizduotėje buvo kuriama dviejų žmonių istorija, o Panevėžio apylinkės teisme teatro „Menas“ jaunimo studija pristatė teatralizuotą, intaraktyvų teismo procesą „Procesas“. Keletas renginių įvyko ir prieš pat prasidedant „Pastatai kalba. Panevėžys“ savaitgaliui: trečiadienį ir penktadienį vyko architektūros istoriku dr. Vaido Petrulio ir dr. Marijos Drėmaitės paskaitos, kvietusios panevėžiečius bei miesto svečius pažvelgti į architektūrą kitais, dar neatrastais kampais.

„Pirmą kartą sudaryti lankomų pastatų sąrašą nebuvo lengva – iš pradžių jame turėjome daugiau kaip 50 objektų. Nepaisant to, tokia gausa ir įvairovė leido suvienyti ir su architektūra supažindinti tiek daug įvairaus amžiaus ir sričių žmonių – labai tuo džiaugiuosi. Tai vyko ne tik komandinio darbo ir organizavimo metu: pažinimo ir miesto atradimo iš naujo džiaugsmas suvienijo ne tik panevėžiečius, bet ir miesto svečius, kurių sulaukėme tikrai nemažai. Smagu, kad pavyko sukurti ir pasidalinti tokia neeiline patirtimi, matyti vis augantį žmonių smalsumą ir ne tik išjudinti Panevėžį pasitelkiant kultūrą, bet ir pritraukti naujų, jame dar nesilankiusių, tačiau susidomėjimu degančių miesto svečių“ – sako viena iš renginio organizatorių ir rėmėjų koordinatorė Rita Raziūnaitė.

„Pastatai kalba“ – tai atviros architektūros savaitgalis mažesniuose Lietuvos miestuose, pirmą kartą vykęs Panevėžyje. Tai projektas, suteikiantis galimybę kiekvienam pažinti architektūrą, patirti ir suvokti mus supančios materialios aplinkos kokybės vertę. Pastatuose vyksta ekskursijos, jas veda savanoriai-gidai, architektai bei pastatų atstovai.

Galerija

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų