-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Savivaldybės specialistai tvirtina, jog miestui atėjo laikas persivilkti žalią rūbą – sovietmečiu sodinti greitai augantys, bet urbanizuotoms teritorijoms netinkami medžiai darosi pavojingi. Visgi ir už išpjautus naujus medžius pastaraisiais metais į specialų fondą sumokama po kelias dešimtis tūkstančių eurų kompensacijų.
Panevėžio vicemero Valdemaro Jakšto teigimu, vien pernai mieste pasodinta 418 medžių ir 6499 krūmai: Laisvės aikštėje ir jos prieigose, „Ekrano“ marių pakrantėje, Skaistakalnio parke, Maironio take, Šiaurinėje gatvėje ir kt. Šiemet planuojama pasodinti dar 544 didelių matmenų medžius ir 1235 krūmus. Pasak V. Jakšto, tai dvigubai daugiau, nei buvo pašalinta tvarkant miesto parkus ir aikštes.
„Jei negirdėti pavadinimai, dar nereiškia, kad tie medžiai nėra lietuviški. Jie visą gyvenimą čia augę ir sodinami.“
V. Jakštas
Naujų medžių atsiras Kėdainių gatvėje, Skaistakalnio parke, šalia Juozo Čerkeso-Besparnio sodybos turėtų būti pasodinta daugiau nei šimtas krūmų ir daugiau nei dvi dešimtys medžių, nauji želdiniai žadami ir Nepriklausomybės aikštėje.
Pasak V. Jakšto, neretai galima išgirsti nepasitenkinimą, jog mieste sodinami negirdėtų pavadinimų medžiai.
„Jei negirdėti pavadinimai, dar nereiškia, kad tie medžiai nėra lietuviški. Jie visą gyvenimą čia augę ir sodinami“, – sako vicemeras.
Pasak V. Jakšto, miesto želdynai formuojami įvairesni, labiau pritaikyti urbanizuotai teritorijai, o šalinami menkaverčiai ir pavojingi, invaziniai medžiai, netinkami miestui, pavyzdžiui, uosialapiai klevai.
„Sovietiniais laikais augo pramonė, labai greitai augo ir miestas. Į Panevėžį iš aplinkinių rajonų važiavo į gamyklas dirbti žmonės ir liko gyventi, plėtėsi ir gyvenamieji rajonai, ilgėjo gatvės. Visi norėjo, kad miestas būtų žalias, ir sodino augalus, kurie greitai auga, greitai sulapoja“, – teigia vicemeras.
Jo teigimu, iš tiesų invaziniai medžiai greitai užauga, bet jie ir labai trapūs, per didesnę vėtrą, po didesnio lietaus ar snygio lūžta.
Pasak vicemero, Panevėžyje prieš dešimtmečius prisodinta ir kitos miestui netinkamos augmenijos, pavyzdžiui, eglių, arba sodinta bet kur ir bet kaip, tad medžiai atsidūrė ant įvairių trasų arba susodinti per tankiai ir užgožia kitus.
Nauji medžiai sodinami ne vien įgyvendinant didžiulius miesto tvarkymo projektus. Beržų gatvėje palaipsniui atsodinami nykstantys beržai: atkarpoje nuo J. Basanavičiaus iki Staniūnų gatvės pasodinti 32 beržai, nuo Staniūnų gatvės link Velžio kelio – 52. Naujų medžių pasodinta ir Kniaudiškių gatvėje, miesto centre šalia Santuokų rūmų.
Pasak V. Jakšto, žaliajam miesto apdarui kasmet iš įvairių šaltinių skiriama po kelis šimtus tūkstančių eurų.
2017-aisiais želdinių sodinimui, priežiūrai, gydymui, genėjimui, gėlynams išleista 201 266 eurų, 2018 m. – 159 729, 2019 m. – 332 717, pernai – 231 277 eurai, o šįmet tam numatyta 328 560 eurų.
Įstatymas numato, kad jei įgyvendinant projektą nupjaunamas sveikas medis, už jį turi būti atlyginta: arba atsodinamas kitoje nurodytoje vietoje, arba pagal nustatytus įkainius kompensuojama. Į specialų fondą patekę pinigai vėliau naudojami želdynų atsodinimui. Tokiu būdu nuo 2018-ųjų kasmet surenkama kelios dešimtys tūkstančių eurų. Daugiausia už išpjautus medžius kompensuota 2019-aisiais – 56 892 eurai, pernai – 42 684 eurai.
Šiemet Panevėžyje planuojama pasodinti daugiau nei pusę tūkstančio didelių matmenų medžių ir per 1000 krūmų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Panevėžio miesto savivaldybės Infrastruktūros skyriaus specialistės Lauros Jankevičienės teigimu, naujų gėlynų mieste šįmet nenumatyta įrengti. Jie suplanuoti Nepriklausomybės aikštėje, Senvagėje, tačiau šios teritorijos teberekonstruojamos. Didžiausi anksčiau įrengti gėlynai suvešės Kultūros ir poilsio parke bei Laisvės aikštėje.
Dėl miesto centre vykstančių statybos darbų šį pavasarį bus panaikintas gėlynas ties Elektros ir Smėlynės gatvės sankirta. Jame nuo seno augančias daugiametes gėles ir kitus augalus svarstoma perkelti į Atminties skverą, įsiterpusį tarp Sietyno ir Vasario 16-osios gatvių, taip pat į Sausio 13-osios skverą.
Pasak L. Jankevičienės, Elektros gatvėje nauji gėlynai geriausiu atveju bus įrengti rudenį.
Šiuo metu nuo seno mieste įrengtų vienmečių gėlynų plotas siekia 385 kv. m, o daugiamečių – 1749 kv. m. Naujų daugiamečių gėlynų plotas apima 5485 kv. m, o dekoratyvinių krūmų – 2009 kv. m. Tai ir Pušaloto gatvės vidurinė juosta, ir Taikos pušynėlio želdynai, Molainių gatvės atkarpa, Vilniaus ir J. Basanavičiaus gatvių sankirta, Kultūros ir poilsio parko, Laisvės aikštės gėlynai, Molainių sodas ir kt. Šiemet vien gėlynų priežiūrai biudžete numatyta apie 150 tūkst. eurų. Pernai ši suma buvo mažesnė.
