P. Židonio nuotr.

Miestą garsinantiems sportininkams – šaltas dušas

Miestą garsinantiems sportininkams – šaltas dušas

Brangymetis neaplenkė ir sporto pasaulio. „Cido“ arenoje besitreniruojantys ir varžybose dalyvaujantys miesto reprezentacinė krepšinio komanda „Lietkabelis“ bei aukščiausius apdovanojimus pasaulyje skinantys dviračių treko sportininkai gali likti ant ledo.

Ieškos kito prieglobsčio

 Arenai pakėlus kainą už patalpų nuomą, Panevėžio sporto pasaulio atstovai stvėrėsi už galvų. Jeigu nepavyktų išsiderėti palankesnių nuomos kainų, jo talentams gresia neišvengiama būtinybė ieškotis kito prieglobsčio.

Šią savaitę viešojoje erdvėje pasirodė informacijos, kad nuo rugsėjo pradžios „Cido“ arenai pakėlus nuomos kainas, reprezentacinei miesto krepšinio komandai už visą sezoną teks atseikėti kone trečdalį savo metinio biudžeto. Todėl imta žvalgytis ir į kitų miestų arenas, mat „Aukštaitijos“ sporto rūmai A. Jakšto gatvėje neatitinka LKL reikalavimų. Kol kas nei krepšinio klubo „Lietkabelis“ vadovybė, nei „Cido“ arenos valdytojai situacijos nekomentuoja. Šiomis dienomis vyksta derybos dėl palankesnių nuomos kainų, tad abi pusės kol kas susilaiko nuo viešų pasisakymų.

„Nieko negaliu komentuoti, nes derybos tęsiasi. Kai baigsis, tuomet galėsime pateikti daugiau informacijos“, – trumpai atsakė „Lietkabelio“ klubo prezidentas Alvydas Bieliauskas.

Kainų neįkąs

Kaip ant adatų gyvena ir dviračių sporto atstovai. Arenoje esantis dviračių trekas – vienintelis toks ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Čia treniruojasi ir Lietuvos dviračių treko žvaigždės Simona Krupeckaitė, Miglė Marozaitė bei kiti dviratininkai ir jaunieji talentai.

Pasak Panevėžio sporto centro direktoriaus Sauliaus Raziūno, sportinis ugdymo procesas susideda iš specializuotos ir bendrosios dalies. Bendrąją treniruočių dalį galima vykdyti bet kur. Ir jie patys turi puikią bazę prie maniežo, kur vyksta dalis treniruočių. Bet specializuota dalis privalo vykti treke.

„Cido“ arenai pakėlus nuomos mokestį už treko ir kitų patalpų nuomą, čia besitreniruojantiems Panevėžio sportininkams gali tekti ieškoti kitos vietos treniruotėms, kai kuriems – netgi užsienyje. P. Židonio nuotr.

„Turime gerą treką, vienintelį tokį Baltijos šalyse, bet gali būti, kad Panevėžio sportininkai net negalės ten treniruotis. Jau pavasarį iš „Cido“ arenos esame gavę pasiūlymą patalpas nuomotis už tam tikrą kainą. Bet ji mums nelabai įkandama, todėl turime dvi išeitis – arba ieškoti papildomų pinigų, arba atsisakyti nuomotis“, – kalbėjo S. Raziūnas.

Kadangi sportinio meistriškumo ugdymo metai prasideda nuo spalio, Sporto centras dar turi šiek tiek laiko priimti sprendimui. Tačiau, pasak direktoriaus, jau dabar akivaizdu, kad problemų bus. Mat finansai planuojami metams ir šių metų biudžete papildomų pinigų taip drastiškai kilusioms treko nuomos kainoms nėra numatyta.

„Su Panevėžio miesto savivaldybės Sporto skyriumi galvosime, ką toliau daryti, nes išspręsti šią problemą jau ne mūsų jėgoms“, – teigė S. Raziūnas.

Jo tvirtinimu, alternatyvų taip pat nėra daug.

„Jeigu ir Dviračių federacija neturės galimybių pasirūpinti profesionalių sportininkų treniruotėmis, tą daryti būsime priversti mes. Bet problemų ratas tik dar labiau išsiplės“, – su nerimu naujo sezono laukia S. Raziūnas.

Sutartis be saugiklių

Panevėžio savivaldybė koncesijos sutartį su arenos valdytojais pasirašė dar 2007-ųjų liepą 15-ai metų.

Miesto biudžetui tai reiškia maždaug 600 tūkst. eurų metines išlaidas – tiek Savivaldybė sumoka verslininkams už arenos administravimą.

Pagal šią sutartį ir toliau miestui skiriama 20 nemokamų dienų renginiams, tačiau čia rengiamų sporto varžybų ir treniruočių atveju yra kiek kitaip.

„Arena miesto, bet su jos valdytojais sudaryta tokia koncesijos sutartis, kad nelabai turime kokių įrankių kažką keisti.“

J. Jasiukaitis

Savivaldybės Sporto skyriaus vedėjas Justinas Jasiukaitis neslepia, kad pati Savivaldybė neturi rimtų svertų priversti koncesininką švelninti toną.

„Arena miesto, bet su jos valdytojais sudaryta tokia koncesijos sutartis, kad nelabai turime kokių įrankių kažką keisti. Sutartyje niekas nebuvo apibrėžta – nei naudojimosi sąlygos, nei kainų lubos. Įkainiai iki šiol buvo minimalūs, bet tie, kokius nustatė nuo rudens, – išties nelogiški. Norime, kad sportininkai liktų treniruotis ir rungtyniauti Panevėžyje, tikrai dėl to dar derėsimės su arena“, – teigė J. Jasiukaitis.

Derybų kelyje

„Cido“ arenos generalinis direktorius Tomas Inčikas teigė, kad kelti nuomos įkainius juos verčia didėjančios sąnaudos. Jokių galimybių turėti papildomų pajamų iš renginių šiemet arena neturėjo – ši veikla, galima sakyti, visus metus buvo draudžiama, neaiškios ir ateities perspektyvos. Be to, kelis kartus padidėjo elektros, dujų bei kitos sąnaudos.

„Kai viskas susideda, atsiranda kaštai, kuriuos reikia kažkaip padengti. Kalbame ne apie uždarbį, o kaštus. Dažniausiai dviračių treko sportininkams sąlygas treniruotis sudarydavome nemokamai. Buvome savotiški rėmėjai, tad kai nuo nulio kainos kyla, natūralu, kad tokios reakcijos. Bet konkrečių sumų nenorėčiau komentuoti, kol nėra pasiekti susitarimai. Taip pat nieko negaliu komentuoti apie susitarimą su „Lietkabelio“ komanda, nes derybų procesas dar vyksta“, – sakė T. Inčikas.

Anot jo, nors pateikti nauji nuomos įkainiai, tai nereiškia, jog būtent tokie bus vienašališkai priimti: priklausomai nuo užsakomų valandų kiekio ir kitų sąlygų, jie gali būti peržiūrimi.

„Nėra susėsta prie derybų stalo, tai tik pasiūlymai, kaip tai turėtų atrodyti, bet kol kas grįžtamojo ryšio iš Savivaldybės nesame gavę. Bet kokiu atveju visos pusės yra suinteresuotos dirbti miestui“, – teigė T. Inčikas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų