-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Olimpinės vicečempionės pamaina?
Prieš Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą dvejų olimpinių žaidynių prizininkė, septynkovininkė Austra Skujytė neslėpė, kad pirmenybės Palangoje jai gali būti paskutinės varžybos karjeroje savų aistruolių akivaizdoje.
Tačiau tikėtina, kad pamaina Atėnų olimpinei vicečempionei ir Londono olimpiados bronzos medalio laimėtojai yra. Būtent U. Bačianskaitė gali tapti tituluotos A. Skujytės įpėdine.
Urtė turi viską, ko reikia sėkmingai septynkovininkės karjerai: talentą, fizinius duomenis, meilę sportui, motyvaciją ir gerą trenerę. Lengvaatletė tik prasidėjusią savo sportinę karjerą nudažė bronzine spalva: Kenijos sostinėje Nairobyje vykusiame pasaulio jaunių (iki 18 metų) lengvosios atletikos čempionate ji iškovojo trečiąją vietą.
Tai buvo vienintelis medalis, kurį iškovojo mūsų jaunių rinktinė, ir vos antrasis per visą Lietuvos lengvosios atletikos istoriją. Pirmąjį – taip pat bronzos – medalį lygiai prieš dešimt metų iškovojo disko metikas Andrius Gudžius.
Plojo tūkstančiai žiūrovų
Septynkovę sudaro 100 m barjerinio bėgimo, šuolių į aukštį, rutulio stūmimo, 200 m bėgimo, šuolių į tolį, ieties metimo ir 800 m bėgimo rungtys. Apie medalį Panevėžio kūno kultūros ir sporto centro auklėtinė ėmė galvoti po ieties metimo rungties. Daugiau nei 3 m savo asmeninį rekordą pagerinusi lengvaatletė (42 m 45 cm) užėmė penktąją vietą, tačiau bendroje įskaitoje pakilo į trečiąją poziciją.
Prieš prasidedant paskutinei rungčiai jokios baimės, didelio jaudulio ar panikos nebuvo. U. Bačianskaitė žinojo savo užduotį – nepaleisti toli į priekį ketvirtąją poziciją užėmusios latvės Elizos Marijos Kraulės, ir taktika pasiteisino. Nors Urtė finišavo devinta (2:36.87 min.), tačiau atbėgo kartu su latve (2:36.21 min.), o kitos varžovės po šešių rungčių buvo pernelyg atsilikusios nuo Urtės, kad per paskutinę rungtį galėtų iš panevėžietės atimti bronzą. Sportininkė prisipažino, kad bėgimo rungtis jai nėra palanki, tačiau susitelkti tik į ją neverta – visose rungtyse yra kur tobulėti.
Tik sužinojusi rezultatą panevėžietė paėmė Lietuvos vėliavą ir išdidžiai kartu su čempione tapusia ispane Marija Vicente ėmė žingsniuoti stadiono bėgimo taku. Plojo tūkstančiai žiūrovų, o vaizdo transliacijos režisierius šioms džiaugsmo akimirkoms skyrė beveik minutę tiesioginio eterio.
Urtė pirmąkart varžėsi milžiniškame lengvosios atletikos stadione varžybas stebint keliasdešimt tūkstančių žiūrovų.
„Atmosfera neįtikėtina, jautėsi didžiulis palaikymas, iš pradžių buvo kiek baisu, nesame pratę varžytis tokioje aplinkoje“, – „Sekundei“ prisipažino U. Bačianskaitė.
Į Lietuvą sugrįžusią sportininkę oro uoste su gėlėmis pasitiko šeima, mergina sulaukė daugybės draugų sveikinimų. Tačiau apie atostogas ji kol kas negalvoja. Kaip tik šiandien U. Bačianskaitė varžosi Palangoje vykstančiame Lietuvos lengvosios atletikos čempionate – rutulio stūmimo rungtyje sektoriumi dalysis su A. Skujyte. Austra – atsisveikina, o Urtei – proga jėgas pasitikrinti greta šalies pajėgiausių rutulio stūmikių.
Rugpjūtį U. Bačianskaitė dalyvaus Baltijos šalių jaunių čempionate. Po šių varžybų – trumpas poilsis iki naujų startų.
Džiaugiasi palikusi krepšinį
Sportinis U. Bačianskaitės kelias prasidėjo ne nuo lengvosios atletikos, o nuo krepšinio. Vienu metu ji buvo kviečiama į jaunučių rinktinę.
„Turėjau problemų dėl nugaros, privalėjau lankyti bendro fizinio pasirengimo treniruotes manieže. Man ten patiko, susižavėjau lengvąja atletika“, – apie pažintį su šia sporto šaka pasakojo U. Bačianskaitė.
Išsiskyrimas su krepšiniu nebuvo skausmingas. Mergina pasikalbėjo su treneriais ir pasirinko sporto karaliene vadinamą lengvąją atletiką. U. Bačianskaitė atskleidė, kad jos idealai yra dvi tituluotos septynkovininkės – olimpinės čempionės belgė Nafisatu Tiam ir britė Džesika Enis. Su jomis Urtė galbūt galės pasisveikinti 2020-aisiais Tokijo olimpinėse žaidynėse. Tada britei bus 34-eri, belgei – 26-eri, Urtei – 19-a. Varžytis olimpiadoje – jos didžiausia svajonė.
„Nežinau, kokia linkme viskas gali pasisukti per tą laiką, tačiau viena iš mano svajonių – dalyvauti olimpinėse žaidynėse.“ U. Bačianskaitė
„Dar turiu dvejus metus Juozo Balčikonio gimnazijoje, todėl dėl ateities dar nesu apsisprendusi. Nežinau, kokia linkme viskas gali pasisukti per tą laiką, tačiau viena iš mano svajonių – dalyvauti olimpinėse žaidynėse“, – šypsojosi U. Bačianskaitė.
Pasak jos, mokslą gimnazijoje ir lengvąją atletiką suderinti įmanoma – jeigu viską spėji, rezultatai nenukenčia.
Tribūnose – trenerės palaikymas
Prieš lemiamą septintą rungtį, po kurios paaiškėjo pasaulio čempionato jaunių prizininkės, ramiai jautėsi ir į Keniją lengvaatlečius lydėjusi Urtės trenerė Aldona Dobregienė. Nuo pirmųjų lengvosios atletikos treniruočių Urtę ugdžiusi lengvosios atletikos specialistė buvo stipri parama pirmąkart tokiame stadione besivaržančiai panevėžietei.
„Prieš čempionatą norėjome patekti į aštuntuką. Kad Urtė gali iškovoti medalį, pradėjau tikėti prieš septintą rungtį. Bet 800 m bėgimo rungtis nėra Urtės mėgstamiausia. Viskas priklausė nuo kitų varžovių. Buvo svarbiausia, kad ketvirtoje vietoje tąsyk esanti latvė nelenktų Urtės daugiau nei 10 sekundžių“, – pasakojo A. Dobregienė.
Trenerė prieš paskutinę septynkovės varžybų dieną ilsėjosi ramiai.
„Esu įpratusi prie varžybų, tiek metų dirbu, tad jaudulio nebuvo, ėjau kaip į treniruotę, galvojau, ką man reikia patarti, ką pasakyti“, – kalbėjo iš tribūnų netoli finišo paskutinę bėgimo rungtį stebėjusi A. Dobregienė.
Laimė, U. Bačianskaitės taktika pasiteisino: panevėžietė bėgo lyg prilipusi prie latvės, neleido jai pelnyti daug taškų, o ir kitos varžovės neturėjo didelio pranašumo, kad galėtų per paskutinę rungtį aplenkti U. Bačianskaitę. Pasaulio jaunių čempione tapo asmeninį rekordą pagerinusi ispanė Marijaa Vicente (5612 tšk.). Antrąją vietą užėmė vokietė Johana Siebler (5602 tšk.), 16-metė sportininkė iš viso surinko 5467 taškus. Tai naujas Lietuvos 16-mečių, 17-mečių ir 18-mečių rekordas.
„Žinoma, galimybių geriau pasirodyti visada yra. Galbūt galėjo 200 m bėgimo rungtį geriau įveikti, gal 100 m barjerinio bėgimo rungtyje jaučia nedidelę baimę po pernai patirtos traumos. Bet šįkart Urtė pasirodė puikiai“, – auklėtine džiaugėsi lengvosios atletikos specialistė.
Urtė yra pirma A. Dobregienės auklėtinė, kuri pasaulio čempionate iškovojo medalį. „Mano treniruojami lengvaatlečiai visi išbando daugiakovę, o vėliau renkasi tą rungtį, kuri labiau patinka. Mačiau, kad Urtei sekasi ir šokti į tolį, ir stumti rutulį, mesti ietį, be to, ji gali bėgti“, – kalbėjo A. Dobregienė. U. Bačianskaitė pasaulio pirmenybes pradėjo rutulio stūmimo rungtimi, čia ji liko dešimta.
„Kadangi ji buvo įvykdžiusi rutulio stūmimo normatyvą, buvo gera proga apsiprasti prie stadiono, aplinkos, erdvių. Varžybas stebėjo keliasdešimt tūkstančių žiūrovų, spaudimas – didelis, tad tai buvo gera adaptacija, apie jokius aukštesnius rezultatus nesvajojome“, – šypsojosi pirmąkart pasaulio čempionate sportininkus lydinti trenerė. „Ar pakeis Urtė Austrą Skujytę? Aš nežinau, niekada į priekį taip toli nežiūriu, gyvenimas parodys“, – teigė A. Dobregienė.
Per čempionatą didelės laisvės sportininkai ir treneriai neturėjo. Juos autobusas vežiojo iš viešbučio į stadioną, po varžybų – vėl atgal į apsauginių saugomą viešbutį. Dėl saugumo į čempionatą nevyko Didžiosios Britanijos atletai. Tačiau Kenijoje jokių nemalonumų lietuviai nepatyrė. Su šalimi susipažinti mūsiškiai neturėjo laiko, tik po čempionato buvo išvažiavę į safarį.
„Ko nors ypatingo nepamatėme, galbūt nebuvo palankus laikas keliauti, gal dauguma žvėrių miegojo, tad nieko nesutikę grįžome į viešbutį“, – sakė A. Dobregienė.
***
7-os rungties – 800 m bėgimo įrašas (nuo 2.51:48 val.)
https://www.youtube.com/watch?v=Qn6opDhtHxU
