P. Židonio nuotr.

Metus išlydės atliekų brangimu

Nors dar metų pradžioje mokestis už atliekų išvežimą panevėžiečiams šoktelėjo daugiau kaip trečdaliu, kainų pasiutpolkė nesustoja.

Dėl augančio vadinamojo sąvartyno mokesčio miesto Tarybos vėl bus prašoma branginti šiukšlių išvežimą. Planuojama, kad panevėžiečiams jau nuo gruodžio už atliekas teks plačiau atverti pinigines.

Bendrovė „Panevėžio specialus autotransportas“ kreipėsi į Panevėžio savivaldybę prašydama jau antrą kartą per šiuos metus kelti atliekų išvežimo įkainius.

Toks prašymas motyvuojamas tuo, kad Panevėžio regioninis atliekų tvarkymo centras (PRAC) nuo 63 396 Eur iki 83 121 Eur per mėnesį, o tai yra 31,1 proc., didina sąvartyno vartų mokestį. Nuo šių metų pradžios vadinamasis vartų mokestis jau brango 58,5 proc.

Skaičiuojama, kad nors kitąmet komunalinių atliekų turėtų būti panašiai kaip ir šiemet, tačiau jų surinkimo ir tvarkymo sąnaudos bus 8,8 proc. didesnės nei šiemet.

Teigiama, kad labiausiai kainą augina mišrių komunalinių atliekų šalinimo sąnaudos – jos auga 17,9 proc, 12,6 proc. – virtuvės atliekų tvarkymas, o 4,4 proc. augs didelių gabaritų atliekų bei 9,6 proc. kitų komunalinių atliekų tvarkymas.

Pasak Panevėžio savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjo Jokūbo Leipaus, įvertinus augančias sąnaudas, kitąmet sutvarkyti toną komunalinių atliekų kainuos 254,12 euro, o tai 8,8 proc. brangiau nei šįmet.

„Regiono atliekų tvarkymo centras nuo gruodžio 1-osios kelia sąvartyno vartų įkainį. Jei nekeltume kainos gyventojams ir įmonėms, finansinė našta užgriūtų Savivaldybės bendrovę „Panevėžio specialus autotransportas“. Tada tektų ieškoti sprendimų, kaip kompensuoti įmonės patiriamus nuostolius – užsisuktų uždaras ratas“, – teigė J. Leipus.

Antrą kartą per metus

Apie galimas kompensacijas už atliekų išvežimą nėra net diskutuojama. Anot J. Leipaus, brangimas nėra toks, kad turėtų didelę reikšmę šeimos pajamoms.

Planuojama, kad pastovioji dalis butui ar namui nesikeis – brangs tik kintamoji dedamoji dalis. Pavyzdžiui, jeigu keturių asmenų šeima gyvena bute, jai mokestis už atliekų išvežimą brangtų 1,32 euro ir per mėnesį kainuotų 14,01 Eur. Jeigu šeimą sudaro du asmenys, pabrangimas siektų 0,66 Eur per mėnesį ir už šiukšles tektų mokėti 7,89 Eur.

„Reikia suprasti, kad aplinkos taršos mokestis auga kasmet, tad ir gyventojams bei verslui brangsta atliekų išvežimas. Šito brangimo tikslas – skatinti kuo labiau rūšiuoti buityje susidarančias atliekas. Deja, dar labai didelė dalis atliekų nėra tinkamai rūšiuojamos, o juk už pakuočių tvarkymą moka ne gyventojai, o pakuočių gamintojų organizacijos“, – pabrėžė J. Leipus.

Siūloma išeitis – rūšiuoti

PRAC direktorius Gintautas Ulys komentavo, kad atliekų surinkimas ir išvežimas antrą kartą šiemet brangsta dėl gerokai išaugusio sąvartyno vartų mokesčio.

Aplinkos ministerijos siūlymu Seimas padidinęs aplinkos taršos mokestį net kelis kartus – iki 50 eurų už toną. (2020 m. mokestis siekė 5 Eur už toną, 2022 metais – 15 Eur už toną.)

Pasak G. Ulio, visos savivaldybės neturi kitos išeities – tik kelti atliekų tvarkymo kainą gyventojams.

„Brangstant taršos mokesčiui už kiekvieną sąvartyne pašalintą atliekų toną, atitinkamai ir atliekų vežėjai turi kelti įkainius. Kitos išeities nėra“, – paaiškino PRAC vadovas.

Pasak G. Ulio, rūšiuoti išmetamas atliekas įpareigoja valstybės prisiimti įpareigojimai. Kasmet daugėja atliekų, kurias gyventojai gali rūšiuoti. Prieš keletą metų šalia stiklo, plastiko, popieriaus bei buitinių atliekų konteinerių atsirado skirti tekstilei. Iki šių metų pabaigos šalia jų bus pastatyti ir rudos spalvos konteineriai augalinės kilmės maisto atliekoms.

Tokiais jau naudojasi Pilėnų mikrorajono gyventojai, jie pradėti dalyti ir individualių namų savininkams.

Už išrūšiuotų atliekų išvežimą ir sutvarkymą gyventojai nemoka – pagal teisės aktus tai yra gamintojų bei importuotojų atsakomybė ir jie privalo apmokėti visus išrūšiuotų pakuočių sutvarkymo kaštus.

Tačiau, pasak G. Ulio, kadangi nemaža dalis gyventojų dar nerūšiuoja arba rūšiuoja netinkamai, mišrių komunalinių atliekų kiekiai, už kuriuos tenka mokėti, nemažėja.

„Taip, rūšiavimas į atskirus konteinerius, jų aptarnavimas, išvežimas ir utilizavimas kainuoja. Tačiau dar tinkamoms perdirbti atliekoms atsidūrus mišrių komunalinių atliekų konteineryje, jas atskirti ir perdirbti tampa labai sunku, o gal net ir neįmanoma. Tad galime kelti klausimą, kiek kainuotų atliekos, jeigu jų visai nerūšiuotume“, – kalbėjo G. Ulys.

Švara kainuoja

Pasak G. Ulio, kažkada galėjome pasidžiaugti, kad Lietuvoje atliekų tvarkymas gerokai pigesnis nei užsienio valstybėse. Tačiau tuomet buvo kitoks požiūris į aplinką.

„Reikia suprasti, kad kiekvienas esame atsakingas už aplinką, kurioje gyvename. Nenorime gyventi apsišiukšlinę, netvarkingai, o tai kainuoja. Kita vertus, ir infliacija, ir pasaulinės tendencijos kainas koreguoja kasmet, dažniausiai ne į tą pusę, į kurią norėtume. Bet nieko nedarydami turėtume dar blogesnę situaciją. Tik tinkamai rūšiuojant atliekas yra galimybė sušvelninti kainų pokyčius“, – tvirtino PRAC vadovas.

Skaičiuojama, kad per metus kiekvienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai sukaupia daugiau nei 400 kilogramų atliekų. Aplinkos ministerija tvirtina, kad kuo greičiau didinti sąvartyno mokestį Lietuvai rekomendavo tiek Europos Komisija (EK), tiek Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Motyvuojama, jog didinti sąvartyno mokestį būtina ir dėl to, kad mažėtų į jį atvežamų atliekų.