P. Židonio nuotr.

Metalo supirktuvėse – nematyta apgultis

Metalo supirktuvėse – nematyta apgultis

Dabar geriausias laikas iššluoti visus uždulkėjusius garažų kampus. Statybų pikas pasaulyje tiek įkaitino juodojo ir spalvotojo metalo kainas, kad jos nuo pavasario šoktelėjo į seniai matytas aukštumas.

Toks šuolis labiausiai džiugina iš metalo laužo prekybos gyvuojančius Panevėžio verslininkus. Panevėžietis Regimantas jau keturiolika metų oficialiai verčiasi supirkdamas iš gyventojų senas transporto priemones. Šias išmontavęs, kai kurias naudotas automobilių detales parduoda atvykusiems pirkėjams arba pagal skelbimus, o kas lieka, gabena į metalo supirktuves.

Nuo balandžio Regimantui tokia veikla užsiimti gerokai smagiau. Mat tokių metalo laužo supirkimo kainų jis nematė nuo pat 2011-ųjų.

„Metalo laužo rinka visada svyruoja, bet pastarąjį dešimtmetį kainos buvo panašaus lygio. O pavasarį jos šoktelėjo iki 2011 m. įkainių, kai už juodojo metalo toną būdavo galima gauti 1160 litų – apie 331 eurą“, – sako Regimantas.

Dar žiemą, anot jo, juodojo metalo kaina supirktuvėse siekė apie 140–160 eurų už toną. O nuo balandžio ėmė staiga kilti ir dabar jau jam toną pavyksta parduoti po 315 eurų.

Pasauliui trūksta metalo

Kone dvigubai, pasak pardavėjo, pastaruoju metu augo ir spalvotojo metalo kaina.

Už kilogramą vario dabar galima uždirbti 6 eurus. Aliuminio laužo kilogramas įvertinamas nuo 80 centų iki 1 euro. Supirktuvėje 1,10 euro galima gauti už aliumininių ratlankių laužo kilogramą.

Žalvario kilogramas kainuoja apie 3 eurus. Akumuliatorinio švino kilogramas įkainotas 45 centais. Šis metalas, Regimanto tvirtinimu, nebrango.

„Manau, metalų rinką pakeitė žaliavos trūkumas pasaulyje. Visur smarkiai plėtėsi statybos, kilo krizė dėl kai kurių statybinių medžiagų, kartu ir metalo. Ypač jo trūksta Amerikai ir Kinijai o šios valstybės turi didžiulę įtaką pasaulinei ekonomikai“, – paaiškino panevėžietis.

Verslininkas įsitikinęs, kad šiuo metu kaip tik yra metalo brangimo pikas, vėliau jo kainos ims kristi.

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Išvalė garažus

Panevėžyje, Tinklų gatvėje, veikiančios metalo supirkimo aikštelės vadovas Algis tvirtina, kad metalo kainų pikas jau praėjęs ir kas savaitę pinga po 5–15 eurų.

„Šiandien po pietų kaip tik laukiame naujų metalo kainų. Jos keičiasi kas savaitę, o labiausiai brango prieš dvi tris savaites“, – patikina Algis.

Jo duomenims, juodojo metalo tona rinkoje vakar kainavo apie 280 eurų.

Šią kainą kai kurie supirkėjai bando bent keliais eurais kilstelėti, taip kovodami su konkurentais. Bet pašnekovas tokius veiksmus vadina nepatikimu žaidimu – realybėje „brangesni“ pirkėjai esą randa, kaip nusukti.

Iki pavasario, pasak Algio, juodojo metalo tona kainavo apie 200 eurų. Anot pašnekovo, tokį kainų šuolį lėmė pasaulinis statybų bumas.

„Metalo laužas naudojamas armatūrai, reikalingai statybose, todėl ir jo kaina taip šoko“ – mano Algis.

Metalo kainų šuolis šiam verslui, anot jo, labai naudingas. Mat smarkiai padidėjo ir pasiūla.

„Žmonės tikrai dar turi sukaupę metalo, tik laukia pelningesnio laiko. Kai kainos sukilo, padaugėjo ir metalo siūlytojų. Ypač gausiai nešė pavasarį, kai žmonės valė garažus po žiemos“, – pasakoja Algis.

Pasak jo, nuo pavasario brango ir spalvotieji metalai. Jų kaina per kelis mėnesius šoktelėjo apie 30 proc.

Šuoliai – įspūdingi

Žaliavų kainų pokyčius skelbiančios svetainės Rekvizitai.lt viešinami duomenys rodo, kad metalas pasaulinėje rinkoje iš tiesų kaista.

Tona aliuminio birželį kainavo 2446,6 JAV dolerio. Palyginti su geguže, kaina pakilo 0,54 proc., o per metus beveik 56 proc.

Tona vario birželį kainavo 9631,50 JAV dolerio, vadinasi, per metus paaugo 67 proc.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad metalo rinka įkaito dėl kelių priežasčių. O jai pamatus, skirtingai nei buvo tikėtasi pradžioje, paklojo būtent pandeminė krizė.

„Metalų kainos pasaulyje iš tiesų labai šoktelėjo. Pirmiausia tą lėmė pasaulinė rinka. Sparčiai atsigavus ekonomikai, valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, metalo paklausa pralenkė pasiūlą“, – teigia ekspertas.

P. Židonio nuotr.

P. Židonio nuotr.

Laikinas džiaugsmas

Dėl pandemijos, anot Ž. Maurico, strigo kai kurių komponentų gamyba, transportavimas. O nekilnojamojo turto ir pramonės sektoriai, kuriems reikėjo metalo, labai smarkiai kilo.

Niekas nesitikėjo, pasak ekonomisto, kad pastarosios sritys tiek sustiprės, bet joms pandemija išėjo tik į naudą.

„Netekę pramogų, namuose uždaryti žmonės sutaupė pinigų ir ėmė investuoti į nekilnojamąjį turtą: jo statybą, remontą. Taip pat ėmė pirkti įvairių daiktų, tai irgi paskatino pramonę. Todėl ir atsirado didesnis metalo poreikis“, – aiškina Ž. Mauricas.

Ekspertas abejoja, kad tokia metalo karštinė laikysis dar ilgai. Jau dabar kai kuriose valstybėse ši rinka vėsta. Pandemijos pakurstyti ekonomikos procesai rimsta viso pasaulio fabrike – Kinijoje, Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Pastarojoje, ekonomisto teigimu, baigiasi ir į nekilnojamąjį turtą investuoti skatinančios programos, todėl statybos turėtų sulėtėti.

„Abejones dėl ateities vis dar kelia koronaviruso atmainos. Bet vargu ar visos valstybės išdrįs vėl imtis karantino“, – svarsto Ž. Mauricas.

Anot jo, jau matyti signalų, kad metalo kaina tikriausiai pasiekė lubas.

„Kurį laiką dar gali šiek tiek pasilaikyti neapibrėžta situacija, paskui kainos greičiausiai smarkiai kris“, – prognozuoja ekonomistas.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų