-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kalbame su pačiais mažiausiais
Pradėkime nuo pačių mažiausių – nėra blogo amžiaus vaikus mokyti apie virusus. Jiems apie virusus galite pasakoti, kaip apie mažus, mažus, nematomus vabaliukus, kurie gyvena ant visų žmonių ir gyvūnų. Ilgą laiką gyvename su jais to net nejusdami, tačiau, kai jie patenka į mūsų kūną, mes jaučiamės prastai ar sergame.
Vaikai, ypač mažiausieji, apie pasaulį mokosi per žaidimus ir jau žinomas asociacijas. Todėl dar vienas galimas būdas paaiškinti, kas yra virusas ir kaip jis veikia, yra pasitelkti sinonimus bei atitikmenis. Pavyzdžiui, tokie terminai kaip durys ir raktas padės paaiškinti, kokiu būdu virusas patenka į ląstelę. Naudojant namo ar gynėjų analogiją galime paaiškinti, kas yra imuninė sistema ir kaip ji veikia, kaip saugo mus nuo virusų bei kitų ligų.
Paūgėjusiems vaikams apie virusą galima papasakoti daugiau: kaip jis atrodo, kaip patenka į mūsų kūnus, ir kokių jų yra. Žinoma, kad galėtumėte viską paaiškinti vaikui, pirmiausia, patys turite žinoti, kaip padaryti tai paprastai ir nesudėtingai. Pradėkime!
Virusas paprastai – tai maža, akimi nematoma dalelė, kuri gyvena visur, kas gyva. Jie gali gyventi augaluose, gyvūnuose ir, žinoma, žmoguje. Taip pat ir tokiose vietose kaip oras ar vanduo. Mokslininkai yra atradę, kad yra dvi virusų rūšys: gerieji, kurie palaiko gyvybę Žemėje, ir blogieji, kurie yra įvairių užkrečiamų ligų kaltininkai. Kiekvieną dieną, mums nematant, tarsi baltieji ir juodieji magai jie kovoja tarpusavyje – taip išlaikoma pusiausvyra.
Panašiai kaip žaidžiant slėpynių, virusai atpažįsta užkrėsti tinkamą ląstelę, priartėja ir prilimpa prie jos membranos – sienelės. Į ląstelės vidų virusas patenka per silpną ląstelės vietą, kuri yra dar labiau suardoma. Štai, pavyzdžiui koronaviruso raktas – į karūną panašūs viruso spygliukai. Koronaviruso durys į mūsų kūną yra ląstelės, esančios nosyje ir gerklėje, mat ten yra daug durelių, kurias virusas gali atrakinti. Būtent todėl mokslininkai pataria dėvėti kaukes, dažnai plauti rankas ir stengtis kuo mažiau liesti savo veidą. Atrakinus duris, jie patenka į ląstelės vidų ir įveda savo genetinę informaciją, taip ją užvaldydamas. Galima sakyti, jie ląstelei suteikia savo vardą. Pakeičiama ląstelės sandara, todėl suaktyvėja jos medžiagų apykaita, o pati ląstelė – suardoma. Kai mūsų ar kitų gyvų organizmų kūnuose jų prisidaugina, o ląstelė iškelia baltą pasidavimo vėliavą, virusai išeina iš suardytos ląstelės ir skverbiasi į kitas ląsteles.
Skirtingi virusai turi skirtingas vietas mūsų kūnuose, kurias labiausiai mėgsta, todėl ten ir apsigyvena. Štai, pavyzdžiui, virusas, sukeliantis COVID-19, mėgsta plaučius, nes čia yra daug vietos žaisti ir plėstis. Tačiau kai jo prisidaugina, mums darosi sunku kvėpuoti. Taigi norint papasakoti vaikui apie virusą ir jo labai neišgąsdinti, galite kalbėti apie virusą kaip apie personažą. Įsivaizduokime, kad tai veikėjas, tikras blogiukas, kuris turi misiją susirasti daug draugų. Tačiau netyčia jis juos užkrečia ir niekas nebenori su juo draugauti. Tačiau ant jo nereikia pykti, jis ir pats nežino, kad yra blogiukas.
Taip, kaip virusai puola mus, ieškodami naujų namų daugintis, taip ir mūsų kūnai turi visą kariuomenę, kovojančią su šiais blogiukais. Tai – imuninė žmogaus sistema. Vaikui svarbu žinoti, kad jo kūnas kovoja su virusu. Todėl kai pažindinsite vaiką virusu, pakalbėkite ir apie imuninę sistemą. Paprastai kalbant, tai specialios ląstelės mūsų kraujyje, kurios nuolat ieško svetimų gyventojų, o juos radusi, stengiasi sunaikinti. Galime pasidžiaugti, kad šios ląstelės prisimena įsibrovėlius, todėl kiekvieną kartą vis lengviau juos sunaikina.
Vykstant kovos procesui pasireiškia vadinamieji ligos simptomai. Kai mums ima „tekėti“ nosis ar skaudėti gerklę, tai reiškia, kad organizmas kovoja.
Viskas apie „karūnuotą“ virusą
Tad iš kur atsirado šis naujas virusas, kuris drebina visą pasaulį? COVID-19 virusas prasidėjo Kinijoje dar praeitų metų pabaigoje. Iš pradžių užsikrėtusiųjų buvo sąlyginai mažai, tačiau labai greitai virusas išplito visoje Kinijoje, o vėliau ir visame pasaulyje. Spėjama, kad pirminis koronaviruso šaltinis (namai) buvo šikšnosparniai, kurie perdavė virusą kitam gyvūnui, o šis – žmogui. Ir taip iš žmogaus – žmogui, šis virusas išplito. Čia galite pasižiūrėti daugiau: https://www.youtube.com/watch?v=5tNl7Zb_VAI
Kodėl šis naujas virusas vadinasi korona? Verčiant iš lotynų kalbos, žodis Corona reiškia karūną, o šis virusas yra su spygliais, kurie atrodo tarsi karūna. Kad prisijaukintų šį mažą, bet gąsdinantį virusą, vaikai gali jį nupiešti pagal pavyzdį, galbūt – net pavaizduoti, kaip įsivaizduoja visą būrį koronavirusų. Padarykite juos šmaikščius, o gal net negražius. Piešimo tikslas: susidraugauti ir pasijuokti iš viruso. Kol vaikas pieš virusus, kelis labai mažus nupieškite ir jūs. Juos iškirpę, paslėpkite virusiukus įvairiausiuose namų vietose ir duokite vaikui į rankas padidinamąjį stiklą. Kartu pažaiskite seklį Morką, kuris ieško virusų. Pasibaigus žaidimui, vaikui dar kartą paaiškinkite, kad nors kartais mūsų rankos ar kiti paviršiai atrodo švarūs, ant jų vis tiek yra daug plika akimi nematyti virusų, kurie moka labai gerai slėptis. Virusus mato tik mokslininkai, pasitelkę specialius, labai galingus mikroskopus. Panašiai kaip jūs dabar su padidinamuoju stiklu. Tai reiškia, kad virusai visada aplink mus ir turime kuo dažniau praustis. Taip, plauti rankas! Be to, nepamirškite vaiko apdovanoti – kas suras daugiausia virusų, tas galės mėgautis ypatingu desertu vakare.
Žinoma, sudėtinga tai, kad bandome vaikui paaiškinti dalyką, kurio tarsi nėra – viruso mes nematome ir negalime pačiupinėti. Tad pasakodami apie virusą paprašykite vaiko, kad jis savais žodžiais atkartotų, kaip viską supranta. Tokiu būdu jis viską geriau įsisavins, o gal iškels klausimų.
Svarbiausia – vienu metu neužverskite jo visa informacija. Mokykimės mažais žingsneliais, o jeigu vaikui bus įdomu – jis paklaus ir parodys jums tolimesnę kryptį.
Čia galite pažiūrėti daugiau filmukų vaikams.
https://www.youtube.com/watch?v=GFm45J8d7HI
