-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vyriausybės planams iš dvylikos Lietuvos kolegijų palikti tik septynias, Panevėžio kolegiją sujungiant su Šiaulių ir Utenos aukštosiomis neuniversitetinėmis mokyklomis, pirštinę metė ir Panevėžio apskrities savivaldybių merai.
Antradienį vykusiame Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje buvo pasirašyta rezoliucija – prašymas atšaukti kolegijų reformą, kuri veda į pražūtį: nebelikus stiprios aukštosios mokyklos, niūrios perspektyvos gresia ir regionams.
Panevėžio regiono savivaldybių merų, verslo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovų Panevėžio kolegijoje susitikimą inicijavusio Panevėžio regiono plėtros tarybos kolegijos pirmininko, Rokiškio rajono savivaldybės mero Ramūno Godeliausko teigimu, regionai jau pavargo nuo nesibaigiančių pertvarkų ir optimizavimo. Viso to pasekmė – bloginamos gyvenimo sąlygos regionų gyventojams. Lietuvos pašto paslaugos sunkiai prieinamos, susisiekimas geležinkeliu bei autobusais sumenko, gerokai sumažėjo sveikatos paslaugų teikimas.
Dabar nusitaikyta ir į regionuose veikiančias aukštąsias mokyklas.
„Gyvename tokiu laikotarpiu, kai realiai visos paslaugos regionuose yra mažinamos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pertvarkos, kai trys kolegijos – Panevėžio, Šiaulių ir Utenos turi susitarti dėl susijungimo, irgi yra ne kas kita kaip antiregioninė politika“, – mano R. Godeliauskas.
„Kol kas daugiau minusų nei pliusų. Nė viena kolegija nenorinti būti padaliniu, nes padalinio likimas aiškus: ilguoju laikotarpiu tai nieko gero nežada.“
G. Sargūnas
Anot jo, Panevėžio kolegija gyvybiškai reikalinga ne konkrečiai Panevėžio miestui, bet visam regionui.
Nors tarp regiono savivaldybių pasitaiko įvairių diskusijų bei ginčų, Panevėžio kolegijos kaip savarankiškos aukštosios mokyklos klausimas jas labai suvienijo. Visų savivaldybių merai be išimties sutinka, kad kolegija, kaip savarankiška aukštoji mokykla, privalo išlikti.
Būtent tokia aukštoji geriausiai mato, kokių specialistų regionui reikia labiausiai ir kuria linkme reikėtų labiau stengtis. O bendradarbiavimas tiek su regiono socialiniais partneriais, verslais, visomis savivaldybėmis dabar ypač svarbus, nes specialistų taip trūksta.
„Regionui turėti aukštąją mokyklą labai svarbu, nes būtent regioninėse aukštosiose mokyklose yra ruošiami tie specialistai, kurių labiausiai ir reikia būtent tam regionui, atliepia to regiono interesą ir lūkestį visose srityse – tiek viešajame sektoriuje, tiek versle ar pramonėje“, – pabrėžė R. Godeliauskas.
Pasak Rokiškio rajono savivaldybės vadovo, daug didesnė tikimybė, kad jaunuoliai, baigę mokslus savo regione, čia ir liks. Dirbs vietos įmonėse bei versluose, o ne išvyks į didžiuosius miestus.
Nors trijų kolegijų sujungimas nereiškia nė vienos jų baigties, tačiau akivaizdu, kad ilguoju laikotarpiu padaliniais likusios kolegijos susitrauks, gal net išnyks.
Ir Rokiškyje buvo Panevėžio kolegijos padalinys. Dabar rokiškėnai šį faktą prisimena su šiokiu tokiu ilgesiu, nes dėl gyventojų mažėjimo toks filialas Rokiškyje neišsilaikė.
Panašus scenarijus, R. Godeliausko spėjimu, gali laukti ir Panevėžio kolegijos jai tapus kitos kolegijos padaliniu.
„Žiūrėkime realybei į akis – jeigu Panevėžio kolegija taptų Šiaulių kolegijos padaliniu ar filialu, Šiauliai taptų centrine baze, tad būtų suinteresuoti kuo daugiau studentų pritraukti pas save. O Panevėžyje galbūt liktų kokios nors specialybės, bet tai smarkiai sumažintų tiek pačių studentų, tiek ir dėstytojų ar pačių mokymo bazių skaičių, – dėsto R. Godeliauskas. – Tik kelerių metų klausimas, ar toliau kolegija išliktų tokia stipri.“
Nesant stiprios regioninės aukštosios mokyklos, gerų perspektyvų negali tikėtis ir regionai. Todėl Vyriausybės prašoma ne tik stabdyti žalingą reformą, bet ir sudaryti galimybę Panevėžio kolegijai savarankiškai siekti Vyriausybės nustatytų ilgalaikių strateginių tikslų.
„Tai tikrai neskatintų regionų vystytis, todėl priėmėme rezoliuciją, kurią pasirašė visos regiono savivaldybės, ir išsiuntėme Vyriausybei bei ministerijai, kad ši pertvarka turėtų būti sustabdyta“, – sakė R. Godeliauskas.
Viceministro dr. Justo Nugaro (kairėje) tvirtinimu, sprendimas dėl Panevėžio kolegijos reorganizavimo dar nėra priimtas, bus svarstomi visi pasiūlymai. G. KARTANO nuotr.
Panevėžio miesto meras Rytis Račkauskas su tuo visiškai sutinka. Jo teigimu, Panevėžio regionas patrauklus investicijoms ir pramonės vystymui, pats Panevėžys taip pat yra sparčiai besikeičiantis, atsinaujinantis miestas, todėl savarankiškos aukštosios mokyklos išsaugojimas yra viso regiono socialinio bei ekonominio augimo ir plėtros garantas.
„Įvairių sričių aukštos kvalifikacijos darbuotojų rengimas, dėstytojų ir jaunų žmonių pritraukimas į regioną yra gyvybiškai svarbus, ypač kai kalbame apie tolygų regionų vystymąsi, – mano R. Račkauskas, neabejojantis, jog įgyvendinamas „Rail Balticos“ projektas, geležinkelio vėžės ir tarptautinės keleivių stoties atsiradimas jauniems žmonėms suteiks naujų galimybių – į miestą studijuoti greitai ir patogiai galės atvykti ne tik regiono, bet ir visos šalies studentai.
„Nepamirškime ir fakto, kad didžioji dalis studijas baigusiųjų gyventi ir dirbti lieka tame mieste, kuriame baigė studijas“, – apie būtinybę išsaugoti savarankišką aukštąją mokyklą kalbėjo Panevėžio miesto meras.
Panevėžio kolegijos stiprinimo veiksmų planas Vyriausybei buvo pateiktas dar gegužę. Pasak jos direktoriaus Gedimino Sargūno, šiuo metu ruošiama ir galimybių studija bei galimi įvairūs veiklos modeliai, kaip reikėtų toliau dirbti, jeigu šalies valdžia neatsisakys planų Panevėžio, Šiaulių ir Utenos kolegijų dirbtinai sujungti į vieną darinį.
Galimus variantus dar turės apsvarstyti kolegijos akademinė taryba ir kolegijos taryba.
„Su kitomis kolegijomis diskutuojame galimus variantus, dėliojamės pliusus ir minusus susijungimo varianto, kaip būtų, jeigu būtų, – sako G. Sargūnas. – Kol kas daugiau minusų nei pliusų. Nė viena kolegija nenorinti būti padaliniu, nes padalinio likimas aiškus: ilguoju laikotarpiu tai nieko gero nežada. Mes patys turėjome savo filialą Rokiškyje, Kauno kolegija – Kėdainiuose. Visi tokie filialai ilgainiui nunyksta.“
Nors dėliojami visi galimi scenarijai, tikimasi, kad susijungimo nereikės ir kolegija išliks savarankiška. Tuo labiau kad visoms trims kolegijoms – Panevėžio, Šiaulių ir Utenos šiemet pavyko surinkti minimalų 1 200 studentų skaičių.
Panevėžio kolegijoje, anot G. Sargūno, mokosi 1 313 studentų, iš kurių 430 – pirmakursiai naujokai.
Taip pat dviejose programose – bendrosios praktikos slaugos ir tarptautinio verslo sudarytos sąlygos mokytis ir užsieniečiams. Kolegijoje jų 48.
Jau prieš pandemiją išbandytos nuotolinio mokymo galimybės ir toliau sėkmingai taikomos – studentai iš įvairių pasaulio kampelių atvyksta tik į atsiskaitymus.
„Labai tikimės, kad susijungimo plano nereikės ir kolegija galės toliau dirbti savarankiškai. Tačiau ministerijai reikia vykdyti planą – nuo dvylikos iki septynių sumažinti kolegijų skaičių ir šio sprendimo keisti negali“, – atvirai sako G. Sargūnas, jog ne be reikalo vyko regiono plėtros posėdis, į kurį buvo kviečiamas ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministras dr. Justas Nugaras.
Jo tvirtinimu, sprendimas dėl Panevėžio kolegijos reorganizavimo dar nėra priimtas ir bus laukiama konstruktyvių siūlymų dėl įstaigos veiklos vystymo perspektyvų.
Kolegijos direktoriaus matymu, išeitis tegali būti viena.
„Tiek Savivaldybės, tiek verslo atstovai turi vieningą nuomonę: tam, kad regionas galėtų vystytis ir augti, būtina išsaugoti savarankišką kolegiją. Jeigu regione nebus reikiamų specialistų ir juos ruošiančios įstaigos, bus sunku pritraukti į regioną reikalingų investicijų. „Rail Baltica“ neduos tokio efekto, kokio tikimasi, jeigu nebus aukštosios mokyklos“, – konstatuoja G. Sargūnas.
