-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kryptį į šią tautos didvyriais tapusių kovotojų palaidojimo vietą rodo Maženiuose, šalia Panevėžio–Raguvos kelio pastatytas ženklas, bylojantis, kad šios kapinaitės – kultūros paveldo vieta.
Lankytina ir rajono Savivaldybės saugoma vieta paskelbtos kapinaitės – palaikės, netvarkinga jų aplinka, o link šios kultūros paveldo vietos vedantis kelias – tikriausias mėnulio krateris.
Taip savo istorines vietas prižiūrintis Panevėžio rajonas netrukus turėtų pasipildyti itin gausiu kultūros paveldo objektų sąrašu. Į tokį planuojama įtraukti dešimtis rajone esančių partizanų kautynių, jų žūties, palaidojimo vietų, taip pat šių kovotojų bunkerių, stovyklų, slėptuvių bei vienos vadavietės vietą. Kol kas pateikiamas tik šių Lietuvai svarbius istorinius įvykius menančių objektų sąrašas, o kurie jų įgaus kultūros paveldo statusą, spręs Kultūros paveldo komisija.
Už paveldą Panevėžio rajone atsakingas šios Savivaldybės specialistas Skirmantas Vertelka pabrėžia, kad visos į preliminarų kultūros paveldo objektų sąrašą patekusios vietos, tarp kurių – Karsakiškio seniūnijos Aukštuolių kaime esanti Vilko būrio partizanų kautynių ir žūties vieta, Krekenavos kapinėse esanti 1941 metų birželio sukilėlių vieta, Pašilių miške veikusios Lietuvos partizanų vadavietės, vadintos Kremliumi, vieta, Taruškų kaime sovietų išžudytos Dominikauskų šeimos žudynių vieta, Žaliosios girioje buvusios Lietuvos Laisvės Armijos Panevėžio apygardos vadavietės vieta – liudija ilgametį kraštotyrininkų, žygeivių, istorikų, paveldo specialistų darbą renkant istorinę medžiagą.
„Nebūtinai visoms šioms vietoms bus suteiktas paveldo statusas. Tačiau vietas, kurios bus įtrauktos į paveldo sąrašą, bus privalu prižiūrėti. Panevėžio rajone už paveldo statusą turinčių vietų priežiūrą atsakingi seniūnai“, – aiškino S. Vertelka.
Anot jo, tikėtina, kad kovų, žudynių, bunkerių, laidojimo, kapaviečių vietas įtraukti į paveldo sąrašus siūlo šalyje veikiantis Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. Kiekviena tokių vietų byloja apie lietuvių siekį išlikti tauta ir išsaugoti valstybę.
P. ŽIDONIO nuotr.
Lietuvos laisvės kainą byloja ir Raguvos miške, ne per toliausiai nuo Maženių, esančios 1863 metų sukilimo aukų kapinaitės. Apie jas „Sekundė“ rašė dar prieš praėjusių metų Vėlines. Tuomet vienas iš dienraščio skaitytojų šių kapinaičių nepriežiūrą įvardijo kaip nepagarbą istorijai, tautai, žuvusiesiems. Jį ne tik nustebino, bet ir sukrėtė prie sukilėlių kapus juosiančios tvoros pririšta nublukusi, sudūlėjusi Trispalvė bei ne ką geriau atrodanti ant kitos tvoros dalies pritvirtinta Lenkijos vėliava.
Tokius pat kapinaičių vaizdus pamatė ir nuvykę „Sekundės“ korespondentai, palaikės vėliavos užfiksuotos nuotraukose. Tačiau jos sukėlė už paveldą rajone atsakingo S. Vertelkos nepasitenkinimą. Savivaldybės specialistas pareiškė iki šiol manantis, kad nublukusių vėliavų praėjusį rudenį negalėjo būti, mat pats jų nematęs.
Jam pasiūlėme pasižvalgyti po pernai rudenį Maženiuose už ES lėšas įsirengtą informacinį stendą, kuriame – lankytinų šio kaimo apylinkių vietų nuotraukos. Tarp jų – ir tų pačių apleistų kapinaičių su gerokai palaikėmis, saulės, vėjų, lietaus nublukintomis Lietuvos ir Lenkijos vėliavomis ant tvoros.
Toks 1863 metų sukilėlių kapinaičių vaizdas pasitinka jų aplankyti atvykstančių entuziastų. P. ŽIDONIO nuotr.
Važiavome šių kapinaičių pasižiūrėti ir dabar, Valstybės atkūrimo dienos išvakarėse. Vėliavos ant tvoros nebekaro, likęs tik vienos jų raištis. Šalia kapinaičių stovinčio trijų medinių stulpų stogastulpio kepurė gerokai pasvirusi, nusukta vėjarodė, ant kurios skaičiai 1863. O graudžiausiai atrodo ant stogastulpio pritvirtintas užrašas: „ČIA P LAIDO 1863 M SUYIL“.
Palaidojimo vietą žymi metalinis kryžius akmens postamente. Slystelėjusi ant kapinių ledo, nejučia stvėriausi kryžiaus ir tada vos jo neužsiverčiau ant savęs – akmuo, ant kurio kryžius pritvirtintas, nebestabilus. Aplūžusi ir kapinaičių tvorelė. Tai tokia toji vieta, link kurios veda Maženiuose įrengta rodyklė, bylojanti, kad tai – lankytina Panevėžio rajono vieta.
P. ŽIDONIO nuotr.
„Esu pastebėjęs, kad Raguvos girioje esančias 1863 metų sukilėlių kapinaites dažnokai lanko lenkai. Bent jau kartą per metus jie tikrai ten atvyksta“, – patikino Velžio seniūnas Andrius Viržaitis, kurio vadovaujamos seniūnijos ribose yra minimos kapinaitės.
Seniūnas neabejoja, kad ir Lenkijos vėliavą ant tvoros buvo pakabinę svečiai iš Lenkijos. Juk 1863 sukilimo dalyviai – Abiejų Tautų Respublikai atstovavę ir lenkai, ir lietuviai, vadavęsi iš caro Rusijos okupacijos.
A. Viržaičio manymu, šios miške esančios, kaimyninių šalių ekskursantų lankomos Abiejų Tautų Respublikos kovotojų kapinaitės dar pakenčiamos būklės. Jas už tvarką kapinėse atsakingi seniūnijos darbuotojai vasaromis apšienauja, patvarko ir kitais metų laikais. Išgirdęs, kad pasvirusi kapinaičių vietą žyminčio stogastulpio kepurė, lūžta jų tvorelė, o ir pats kapinių kryžius virsta, seniūnas patikino, kad kaip nors lopyti šiuos statinius būtų tas pats, kaip kompresais gaivinti numirėlį.
P. ŽIDONIO nuotr.
Istoriko, ankstesniojo Panevėžio rajono savivaldybės kultūros paveldo specialisto Petro Juknevičiaus drauge su Aida Žaldokaite išleistoje knygoje „1863–1864 metų sukilimą menančios Panevėžio rajono vietos“ pasakojama, kad Raguvos miške per vieną mūšį su karo kariuomene žuvo du sukilėliai, per kitą – keturi. Miške esanti jų palaidojimo vieta įvardijama kaip Skaistkalnio vienkiemis. Trijų stulpų stogastulpis šioje vietoje pastatytas sovietmečiu – 1971 metais. Tais pačiais metais kapinaitės buvo aptvertos žiogrių tvorele.
2013-aisiais, minint pusantro šimtmečio sukaktį bei Lietuvos Seimui šiuos metus paskelbus 1863-iųjų sukilimo metais, tvorelė pakeista nauja. Tais pačiais metais Maženiuose buvo pastatyta ir nuoroda, vedanti šių kapelių link. Galima numanyti, kad entuziazmo vedami žmonės tuomet gausiau lankė tų metų sukilėlių žūties vietas. Vieną iš tokio apsilankymo nuotraukų nesunkiai galima aptikti interneto platybėse. Į Raguvos girią tuomet atžygiavo Panevėžio žygeiviai. Nusifotografavo jie 2013-aisiais, o nuotraukoje matyti ant žiogrių pritvirtintos ir Trispalvė, ir lenkiška vėliavos.
