Nevienareikšmiškai vertinamas Stasio Eidrigevičiaus menų centro projektas įgauna pagreitį. Kultūros ministerija iš Europos Sąjungos fondų skyrė tris milijonus eurų senojo kino centro „Garsas“ rekonstrukcijai į būsimąjį menų centrą. Nors išskirtinio objekto vien pirmojo etapo statyboms reikės kiek daugiau nei 9 mln. eurų, darbus planuojama baigti jau 2022-aisiais.
Kaip teigė Panevėžio savivaldybės projektų vadovė, S. Eidrigevičiaus menų centro įkūrimo veiklų koordinatorė Lina Blažytė, kol sutartis su Kultūros ministerija dar nepasirašyta, apie darbų pradžią anksti kalbėti, tačiau finansavimo skyrimas – jau savotiška pirmoji plyta menų centro statybose.
„S. Eidrigevičiaus menų centro projektas įvertintas labai gerai. Iš aštuonių Kultūros ministerijai pateiktų paraiškų jis gavo didžiausią finansavimą. Toks įvertinimas rodo, kad tai nacionalinės svarbos projektas“, – teigė L. Blažytė.
Kultūros ministerijos 3 mln. eurų bus skirti įgyvendinti pirmąjį S. Eidrigevičiaus menų centro etapą. Vien pirmajam etapui reikės 9 399 355 eurų. Kol vyks darbai, lėšų bus ieškoma ir antrajam. Kiek investicijų reikės šiai plėtrai, anot projektų vadovės, esą priklausys nuo daugybės veiksnių.
„Savivaldybė numačiusi pasitelkti įvairius finansavimo šaltinius – ES fondų, valstybės ir biudžeto lėšas bei privačias investicijas – galimybių tikrai yra. Jeigu laiku bus padaryti visi namų darbai, menų centro statybos galėtų prasidėti dar šiemet ar kitų metų pirmoje pusėje“, – sakė L. Blažytė.
Naujas traukos centras
Menų centro architektūrinį konkursą laimėjusi jauna architektų komanda „IMPLMNT architects“ numačiusi dabartinį kino teatro „Garsas“ pastatą rekonstruoti ir „įlieti“ jį į naujas erdves. Pasak L. Blažytės, menų centro pastatas bus 4 aukštų su antstatu ir rūsiu. Stačiakampio formos statinys iškils gerokai aukščiau nei esamas kino teatras. Šio aukštis siekia per 14 metrų. SEMC numatytas 23 metrų – architektų sumanymu, nuo pastato stogo atsivers miesto panorama. Vien trečiojo ir ketvirtojo aukštų ekspozicijų salių aukštis iki lubų sieks daugiau nei keturis metrus. Nors projektuojamas pastatas aukščiu pranoks „Garsą“, architektai tvirtina, jog aikštei aplinkui kaip tik suteiks daugiau lengvumo ir erdvės. Kadangi būsimas statinys bus gerokai siauresnis nei dabartinis kino teatras, užims net 20 proc. mažiau aikštės ploto.
Pagal projektą, rūsyje bus daugiafunkcė salė, erdvus vestibiulis, rūbinė bei techninės erdvės – meno kūrinių saugykla ir centro archyvo patalpos, darbuotojų patalpos (dušai, tualetai, persirengimo ir poilsio patalpos) ūkinės, inžinerinės, pagalbinės, laikino sandėliavimo, dirbtuvių patalpos, 13 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Taip pat iš rūsio patalpų bus patenkama į 84 vietų kino teatro salę – tam greta stačiakampio pastato suprojektuotas kubo formos statinys, kurį su pagrindiniu pastatu jungs požeminis holas. Kino centro salę planuojama įrengti kitu projektu.
Pirmajame aukšte ketinama įrengti holą su infocentro ir parduotuvės – meno knygyno erdvėmis, sanitarinius mazgus, pagalbines bei ūkines patalpas, kavine, kuri sezono metu turės galimybę naudotis centro kiemu. Kavinės su virtuve patalpos bus įrengtos kitu projektu, pritraukiant privačias investicijas. Aukštu aukščiau lankytojų lauks mediateka – kultūros informacijos centras bei pritaikomos pagal poreikius edukacinės erdvės, lengvai transformuojamos į konferencijoms pritaikytą erdvę, administracinės patalpos, konferencijų salės ir edukacinė erdvė.
Miesto prekės ženklas
SEMC trečiame aukšte ekspozicijų salėje numatoma įrengti nuolatinę dailininko Stasio Eidrigevičiaus kūrinių ekspoziciją, kurią menininkas dovanoja miestui, likusią aukšto dalį užimtų sanitariniai mazgai ir holas. Ketvirtame aukšte bus ekspozicijų salė keičiamoms įvairių vaizduojamojo modernaus ir šiuolaikinio meno krypčių kūrinių parodoms. Antstatas – eksploatuojamas stogas bus pritaikytas sezoninei apžvalgos aikštelei, ekspozicijoms ir kameriniams renginiams vasarą. Šalia pastato atsiras viešosios erdvės, pritaikytos ir lauko kinui, ir darbams eksponuoti.
„Tai bus naujos kartos muziejus, šiuolaikinio meno, kultūrinio dialogo, kūrybinių industrijų ir edukacijų erdvė – vienas svarbiausių šio laikmečio regiono kultūros projektų. Tikimės, kad jis taps Panevėžio reprezentaciniu simboliu, miesto prekės ženklu“, – sakė L. Blažytė.
Jos teigimu, kol vyks pirmojo etapo darbai, bus ieškoma investicijų bei rengiami techniniai projektai ir antrajam plėtros etapui – toliau bus plečiamos erdvės, siekiant pritraukti didesnius lankytojų srautus: ekspozicijų salės trečiame ir ketvirtame aukštuose, konferencijų erdvė ir dar viena universali salė antrajame. Taip pat planuojama plėsti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę: pirmuoju etapu bus įrengta 13 automobilių stovėjimo vietų, o antruoju etapu ją ketinama plėsti iki kelių dešimčių.
G. Pučinskienė architektus įspėjo, kad jei šie nenori būti keikiami panevėžiečių, negavusių bilietų į kino seansus, turi ieškoti galimybės numatytą vos per 80 vietų kino salę padidinti bent iki 150 vietų.
Gyvena laukimu
Įsivažiuojant SEMC projektui, Panevėžio savivaldybė dar sprendžia, koks bus dabartinio nekomercinio kino teatro „Garsas“ likimas. Jau anksčiau svarstyta kino centrą perkelti į teatro „Menas“ patalpas. Pastarąjį – į Muzikinio teatro pastatą, o šį – į Bendruomenių rūmus. Taip pat buvo svarstoma nekomercinį kiną palikti S. Eidrigevičiaus menų centre. Mat SEMC, be suprojektuotos 84 vietų kino salės mediatekos erdvėje, antrajame aukšte tilptų ir daugiau nei 100 žmonių.
Kino centro „Garsas“ direktorė Genė Pučinskienė teigė apie savo vadovaujamos įstaigos likimą nieko nežinanti. Dar praėjusių metų lapkritį, S. Eidrigevičiaus menų centro projekto pristatyme visuomenei, G. Pučinskienė architektus įspėjo, kad jei šie nenori būti keikiami panevėžiečių, negavusių bilietų į kino seansus, turi ieškoti galimybės numatytą vos per 80 vietų kino salę padidinti bent iki 150 vietų.
„Jokio oficialaus sprendimo dar neturime. Dabar, kai paaiškėjo, kad finansavimas menų centrui skirtas, galbūt gims ir konkretūs sprendimai. Gyvename laukimu“, – pripažino G. Pučinskienė.
Dabartiniame „Garse“ vienu metu telpa 850 žiūrovų.
Kino centras „Garsas“ – seniausias Lietuvos kino teatras. „Garso“ istorija prasidėjo 1928 m. liepos 14 d., kai Nina Fridmanienė savo namuose (Respublikos gatvėje) atidarė kino teatrą „Sirena“. Kino teatras 1939 m. pirmasis pradėjo rodyti įgarsintus kino filmus ir nuo tada buvo pavadintas „Garso“ vardu. Tuo metu tai buvo vienintelis ir prestižinis kino teatras Panevėžyje.
Tačiau dabartiniame pastate anų metų žavesio nebelikę. Senasis „Garso“ pastatas buvo naudojamas iki 1964 metų. 1968 m. jo vietoje pastatytas naujas, modernus 850 vietų kino teatras, galintis demonstruoti plačiaformatį kiną. Tai buvo penktasis toks kino teatras Lietuvoje.