-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Kiek domėjausi, nemačiau, kad dar kas būtų bandęs mūsų kraštuose auginti basoviją. Aš ją pasisėjau tiesiog suvalgęs prekybos centre nusipirktą vaisių. Dažnai taip darau: įkišu kauliuką į žemę ir laukiu, kas bus“, – pokalbį apie įdomų eksperimentą pradeda kadaise didžiausią šalyje retų valgomų augalų mėgėjišką sodą turėjęs panevėžietis.
Dabar jo sodyboje Kupiškio rajone egzotinių augalų jau mažiau. Tačiau čia ir toliau veši daug „atėjūnų“, kuriems lietuviškos sąlygos neatrodytų labai jaukios.
Prieglobstį menininko sode rado graikinis riešutmedis, zizifas arba kininis finikas, avokadas ir kiti egzotiniai augalai.
„Turiu visokiausių nesąmonių prisiauginęs. Dabar didžiausias mano tikslas tokius augalus prijaukinti prie lietuviškos gamtos. Kai ką išvedu ir pats“, – pasakoja A. Jonušis.
Jo sodyboje uogas brandina paties išvestos netgi baltos mėlynės.
Vienu metu menininkas bandė užauginti ir tikrą pomidorų medį. Šis hibridas gali užaugti iki 3–4 m aukščio ir vaisius lajoje aktyviai veda kelerius metus.
Tačiau A. Jonušiui su tokiu egzotiniu augalu nepavyko – pasirodo, jam reikalingas hidroponinis auginimas, kai nenaudojamas dirvožemis.
O štai australiški pomidorai panevėžiečiui labai patiko. Daugiametis augalas pasiekė net 17 m aukštį ir pomidorais vaišino ne vienerius metus. Pasak A. Jonušio, kiekvienas pomidoras gali būti daugiametis augalas, jei tik turės tinkamas, šiltas sąlygas.
„Kiek domėjausi, nemačiau, kad dar kas būtų bandęs mūsų kraštuose auginti basoviją.“
A. Jonušis
Sodininkaujantis menininkas spėja, kad pomidoro skonio turėtų būti ir ūgtelėjusios jo basovijos vaisiai. Nors kai kas ginčijasi, kad pastarieji panašūs ir į pasifloros ar duonmedžio vaisius.
Tokie vaisiai naudojami tiek desertams, tiek garnyrams, bet dažniausiai apdorojami – iš basovijos gaminamos uogienės arba padažai. Šių vaisių odelė yra karti, todėl gaminant ar skanaujant derėtų rinktis tik minkštimą. Jame gausu C, B, B6 vitaminų ir geležies.
Basovijos vaisių išvaizda primena pailgus pomidorus, todėl europiečiai šiuos augalus ir ėmė vadinti pomidorų medžiais.
„Kol kas medelis labai aktyviai auga, jo žali lapai didžiuliai ir jau užstoja pro langą ateinančią šviesą. Gerai, kad jie šiek tiek persišviečia – kitaip būtų tikrai tamsoka. O dabar laukiame ir žiedų, nes basovija vaisius veda antrais metais“, – sako jau pusantrų metų namuose basoviją auginantis A. Jonušis.
Pomidorų medį namuose iš sėklos išauginęs keramikas Algirdas Jonušis jau netrukus viliasi sužinoti: jo vaisiai skoniu labiau mena visiems žinomą pomidorą ar visgi egzotiškąją pasiflorą. P. Židonio nuotr.
Pasak A. Jonušio, basovija, kitaip vadinama pomidorų medžiu, vaisius gali vesti 10 metų.
Panevėžietis šį augalą ketina auginti namų sąlygomis. Lauke tokius didelius krūmo lapus gali nudraskyti vėjas.
Brazilijoje ir kitose Andų šalyje, kur šis augalas natūraliai auga ir yra itin paplitęs, iš vieno krūmo per metus surenkama 20–30 kg vaisių.
Daugiausia šių vaisių vartoja Naujosios Zelandijos gyventojai. Šioje šalyje daugiausia dėmesio pomidorų medžiai susilaukė 1967–1970 metais ir tada buvo pervadinti į „tamarillo“. Šis pavadinimas ten ir buvo priimtas 1967 m. bei tapo standartiniu komerciniu vaisių pavadinimu.
Lietuvoje basovijos sėklų galima rasti specializuotose parduotuvėse.
A. Jonušis savo netradicinėmis idėjomis jau seniai pagarsėjo ne tik Panevėžyje, bet ir už jo ribų. Tai jis sumanė legendinį uosį Birutės gatvėje padabinti raktais.
Pastebėjęs, kad senas medis miesto centre paruoštas kirsti, šalia dirbtuves turintis menininkas jam suteikė dar vieną progą. Dabar šioje vietoje sustoja laimei raktą pakabinti norintys praeiviai, o ypač jį pamėgo vestuvininkai.
Panevėžietis yra ir užkietėjęs grybautojas. Jis didžiuojasi ne vienerius metus grybus raugiantis pagal senelių naudotus receptus.
