Armantas Gečiauskas nepyksta ant žmonių, nesuprantančių jo kūrybos, – sako neturintis tam teisės. Asmeninio archyvo nuotr.

Menines šaknis įleido Panevėžyje

Armantą Gečiauską, dar žinomą Arma Agharta slapyvardžiu, kai kurie gali palaikyti keistuoliu, priverčiančiu gūžtelėti pečiais, o kiti – meno gurmanu, kurio unikalūs pasirodymai nepalieka abejingų. Jau kurį laiką Panevėžyje gyvenantis vyras neretai susikrauna savo instrumentus ir iškeliauja į pasaulį, kur jo laukia išsiilgusi publika.

Nuo rudens Armantas Gečiauskas su širdies drauge įsikūręs Panevėžyje. Nors per tą laiką jis nemažai laiko praleido užsienyje, kur rengė pasaulinį turą, gyvenimu Aukštaitijos sostinėje nesiskundžia ir miestą netrukus ruošiasi sudrebinti savo pasirodymais. Kol Armantas kiekvieną minutę skiria savo instrumentams, jo partnerė veiklumu nenusileidžia ir ketina leisti antrą knygą.

Iš Jonavos kilusio vyro gyvenimą muzika užvaldė žingsnis po žingsnio.

„Pirmiausia pradėjau domėtis muzika, jos daug klausiausi ir ieškojau laisvesnių formų, negirdėtų skambesių“, – „Sekundei“ sakė menininkas.

Ilgą laiką sostinėje gyvenęs Armantas sulaukęs šešiolikos metų pradėjo leisti žurnalus apie muziką, vadinamuosius fenzinus. Juose jaunas vyras anglų kalba ruošė ir publikavo recenzijas, interviu su įvairiais pasaulio ir Lietuvos atlikėjais.

„Tuomet sužinojau, kad pasaulyje egzistuoja ištisas pogrindinės muzikos tinklas. Mane tai labai sudomino ir pamažu įsitraukiau“, – apie susidomėjimą kalbėjo A. Gečiauskas.

2000-ųjų pradžioje vyras įkūrė nuosavą įrašų leidyklą, kuri veikė namų sąlygomis. Muzikos įrašų viršeliai buvo piešiami ranka, o įrašai platinami svetur gyvenantiems draugams ir pažįstamiems.

„Kopijų padarydavau nedaug – po 30–50. Kadangi daugiausia bendraudavau su užsienio menininkais, įrašų keitimasis ar prekyba vykdavo paštu“, – darbo virtuvę atskleidė Armantas.

Vėliau A. Gečiauskas drąsiai ėmėsi renginių organizavimo veiklos. Tokią mintį jam pamėtėjo muzikantas iš Kanados, kuris paprašė Lietuvos publikai suorganizuoti jo koncertą.

Po kurio laiko vyras ryžosi bandyti groti. Pirmiausia jis įsigijo seną, dvidešimt kilogramų sveriantį sintezatorių ir pradėjo muzikuoti nepažinodamas natų. Tiesa, performansų meistras jokių muzikos mokslų nėra baigęs.

„Įrašinėjau įvairius garsus ir bandžiau improvizuoti. Vėliau į tai pradėjau žiūrėti rimčiau ir viskas išsivystė į tai, ką darau dabar, – tikino menininkas. – Iki šiol nemoku muzikinio rašto, tačiau tai man netrukdo rengti eksperimentinės improvizacinės muzikos pasirodymus.“

Daugiau nei pusę Armos Aghartos performanso užima improvizacija ir tik trečdalis garsinės medžiagos būna paruošta iš anksto. Šis meninis žanras vyrą žavi savo laisva forma.

Muzikantas savo pasirodymus derina prie erdvės ar publikos, atsižvelgia į bendrą renginio temą, atmosferą.

„Norisi užmegzti ryšį su žiūrovu, todėl mąstau, kaip tą geriau padaryti, kad viskas skambėtų ir atrodytų kuo efektyviau. Siekiu, kad vienoje erdvėje susirinkusius žmones sujungtų bendras vyksmas. Per prievartą įtraukti nė vieno nebandau, tą stengiuosi daryti subtiliai“, – pasakojo A. Gečiauskas. Ir pridūrė: „Mano impulsyvus šokinėjimas, ekspresija leidžia žiūrovui pajusti intensyvų buvimą čia ir dabar. Jeigu žmogus dėmesingas, jis viską užfiksuos.“

Pasak menininko, blogiausia, kai žmogus stebėdamas pasirodymą pradeda galvoti apie kitus dalykus ir atlikėjas nesugeba išlaikyti žiūrovo dėmesio.

Daug planų Panevėžyje

Armantas sutinka, kad šiuolaikiniame pasaulyje šokiruoti žiūrovą nelengva, tačiau jis neturintis tokio tikslo.

„Aš noriu parodyti, kad ir taip galima kurti. Kiekvienas gali eiti tokiu keliu kaip aš, tereikia noro. Norisi, kad mano kūryba būtų paveiki, tačiau nešokiruojanti. Mano pasirodymai yra ganėtinai ryškūs, todėl esu pastebimas“, – aiškino A. Gečiauskas.

Nors vyras dažnai savo kūrybą pristato užsieniečiams, tačiau jo vardas savam krašte taip pat žinomas. Menininko manymu, pagrindinį įdirbį jis susikrovė pradėjęs organizuoti renginius, kurių skaičiuoja daugiau nei šimtą.

Nuo 2010 metų jis kūrė eksperimentinės muzikos festivalį „Speigas“, taip pat organizavo serijas renginių, kurie prasidėdavo rudenį ir baigdavosi pavasarį.

Muzikantas neslepia, kad sostinės publika yra išlepusi ir daug ko mačiusi. Provincijoje jis sulaukia įvairių reakcijų – tiek teigiamų, tiek ir neigiamų, tačiau dažniausiai su jomis susiduria netiesiogiai. Smurto išpuolių ar viešų paburbėjimų A. Gečiauskui išvengti pavyksta.

„Vilniuje žmones nustebinti nėra lengva, jie mano pasirodymus priima natūraliai. Aš pats prisidėjau prie vilniečių muzikinės sąmonės kaitos, nes mano renginiuose dalyvaudavo patys keisčiausi menininkai. Be to, didmiesčiuose žmonės linkę daug ką nutylėti, tad neretai sunku suvokti, ką jie iš tikrųjų galvoja“, – su šypsena kalbėjo Armantas.

Vyras neslepia, kad jam knieti rengti pasirodymus mažuose miestuose vien dėl to, kad didmiesčių publika yra viskuo persisotinusi.

Arma Agharta savo performansus Panevėžyje yra rengęs porą kartų. Dar šiais metais jis pasirodė per jaunojo menininko Armino Stanulevičiaus parodos „Tragikomedija“ pristatymą „Galerijoje XX“. Toje pačioje vietoje jam teko groti ir prieš trejus metus.

„Šiuo metu intensyviai galvoju, kaip rasti Panevėžyje menininkų, su kuriais galėčiau bendradarbiauti ir organizuoti renginius. Kol kas nelabai ką pažįstu. Tęsiu savo veiklą Vilniuje ir Kaune, tad tuos pačius menininkus galėčiau pasikviesti ir į Panevėžį“, – pabrėžė A. Gečiauskas.

Šiais metais Armantui miesto Savivaldybė skyrė meno stipendiją, todėl jis privalės surengti bent porą savo pasirodymų įvairiose erdvėse.

„Mane Panevėžys labai maloniai įsileido. Man patinka miestai, kai užsimerkęs galiu jausti miesto ribas“, – šypsojosi menininkas.

Kultūrinis turistas

A. Gečiausko slapyvardį Arma Ahgarta iššifruoti nesudėtinga. Pirmasis dėmuo yra vardo santrumpa, o antrasis – nuosavos leidyklos pavadinimas. Sujungus šiuos žodžius gimė muzikinis fenomenas, o su laiku Armantas aptiko ir daugiau asmeninių prasmių.

„Eidamas į mūsų susitikimą pamaniau, kad reikėtų susigalvoti naują slapyvardį. Nors nėra gerai juos kaitalioti. Jeigu pasivadinsiu kitaip, žmonės vėl turės pratintis prie naujojo. Juk mano įdirbis nuo senojo jau sunkiai atsiejamas“, – svarstė A. Gečiauskas.

Menininkas neslepia, kad stengiasi išgyventi tik iš muzikinės veiklos, kuri tęsiasi jau dešimtmetį. Iki to laiko jam yra tekę padirbėti įvairiose su muzika nesusijusiose srityse. Armantas prasitaria, kad metus renginius organizuoti buvo nustojęs, tačiau prie to planuoja grįžti gegužės pabaigoje.

„Renginiai nekomerciniai, tad apie pelną nereikia nė svajoti. Dažniausiai surinkti pinigai atitenka muzikantams, – sakė pašnekovas. – Yra tekę imtis visokių darbelių, tačiau norėčiau išgyventi iš to, ką mėgstu daryti. Kol kas, atrodo, sekasi.“

A. Gečiauskas neslepia, kad už dalyvavimą kai kuriuose muzikos festivaliuose užsienyje yra neblogai mokama. Tačiau pasitaiko ir tokių renginių, kai muzikantas atsisako dalyvauti, nes pajunta, kad pasirodymas gali būti tik energijos švaistymas.

„Su laiku pradeda norėtis kokybės ir tinkamo priėmimo“, – tvirtino muzikantas, kurio pasirodymams ir kelionėms reikalingi daiktai telpa į kuprinę ir lagaminą.

Armanto pasirodymą yra stebėjusi 200–300 žmonių auditorija. Tačiau jam tenka scenoje stovėti ir prieš vieną ar du žiūrovus.

„Tuomet viskas atrodo kaip repeticija. Pagroji sau ir tiek. Manau, kad turi būti bent 10–15 žmonių, kad būtų panašu į koncertą. Niekada negali žinoti, kas tavęs laukia…“ – kalbėjo A. Gečiauskas.

Per dešimt metų menininkas yra surengęs daugiau nei tris šimtus pasirodymų, ypač intensyvūs buvo pastarieji metai.

Jo intensyvaus veiksmo pasirodymas trunka iki pusvalandžio, tačiau, pasak pašnekovo, kiekvienas iš jų reikalauja daug fizinių ir kitokių jėgų.

„Kartais norisi pauzės, tačiau grįžęs namo po ilgo turo užsienyje nebežinau, ką daryti. Reikia iš naujo įsijungti į kitokį gyvenimo ritmą ir imtis veiklos Lietuvoje. Kada nors mano tempas sulėtės, bet kol turiu energijos ir noro pamatyti naujas šalis, neketinu sustoti“, – rėžė jaunas vyras.

Įkvėpimo suteikia garsai

Balandžio pradžioje savo pasaulinį turą baigęs menininkas neslepia, kad per daugiau nei šešis mėnesius įvairiose pasaulio šalyse surengė 60 koncertų. Per paskutinį pusmetį jam teko lankytis Brazilijoje, Filipinuose, Malaizijoje, Indonezijoje, Singapūre, Grenlandijoje, Europos šalyse.

„Tai buvo labai intensyvus turas, kurį susiorganizavau savo jėgomis. Programa per pusmetį šiek tiek kito, nes pačiam nusibosta daryti ir girdėti tą patį“, – tvirtino vyras.

Jis savo veiklą kreipia į užsienį, nes Lietuvos rinka eksperimentinei muzikai per maža. Menininkas sako Vilniuje galintis surengti vieną pasirodymą per tris mėnesius, nes nesinori kartotis ir lįsti tiems patiems žmonėms į akis. Po tam tikro laiko jo programos nugrimzta į praeitį, tik maža dalis išlieka vaizdo ar garso įrašuose.

„Aš mėgstu tam tikrus dalykus paleisti ir užmiršti. Kiekvienas pasirodymas ar programa atspindi mano vidinę būseną ir mano pasaulį tam tikru metu. Mes kiekvienas keičiamės, todėl turi kisti ir menas“, – mąstė Armantas.

Garsams išgauti A. Gečiauskas kompiuterio nenaudoja, tik įvairius elektroninius prietaisus, perdirbtus žaislus, o labiausiai mėgsta sintezatorius, kurių turi per dešimt. Dėl jų Panevėžio turguje vyras apsilanko kiekvieną savaitgalį.

„Įvairius žaislus perdaro mano draugai, kad galėčiau jais groti. Pakeičia tam tikras detales, kad būtų galima iškraipyti jų garsus. Aš tikiu, kad ir sintezatoriumi galima išgauti naujų skambesių“, – aiškino menininkas.

Kurdamas savo pasirodymus jis daug laiko praleidžia namuose prie aparatūros. Bandydamas įvairius garsus Armantas stengiasi pajusti, į kokias erdves jie nuneša. Tiesa, kartą sugrojus, pakartoti viską iš naujo nėra lengva, todėl jis bando tiek kartų, kol pavyksta patirti tuos pačius pojūčius.

Pašnekovas pabrėžia, kad savo pasirodymu stengiasi žiūrovui suteikti džiaugsmo, kuris būtų keistas, pašėlęs ar netgi laukinis.

„Norisi sukrėsti žiūrovą, kad jo viduje atsivertų nauji matymai arba girdėjimai. Mano pasirodymai yra ganėtinai ekstremalūs“, – neslėpė Armantas.

Vyras pripažįsta, kad jo kūrybai įtakos turi pasaulio menininkai, ypač Jungtinių Amerikos Valstijų ir Japonijos kūrėjai.

Nors A. Gečiauskas pastebi, kad Lietuvoje atsiranda nemažai naujų dalykų, kurių jis ilgai laukė.

„Galbūt užaugo nauja karta, kuri nebijo. Žmonės jau pradeda gamintis įdomias konstrukcijas, naudoti neįprastas garso išgavimo technikas ir tai labai įdomu“, – tvirtino Armantas.

Su laiku keičiasi

Pasak A. Gečiausko, jį geriausiai priima Amerikos publika, kuri prie performansų meno yra įpratusi. Įsimintinų koncertų menininkas turėjo ir Didžiojoje Britanijoje, ir Rusijoje, į kurią planuoja grįžti po kelerių metų pertraukos, nes vis dažniau sulaukia kvietimų.

„Aš nepykstu ant žmonių, kurie nesupranta mano kūrybos. Neturiu teisės pykti dėl tokių dalykų. Kaip tik bandau suprasti, kodėl taip nutinka, ir dažnai dėl to kritikuoju save. Sėdžiu ir svarstau, ką galėčiau pakeisti grodamas per pasirodymus“, – sakė menininkas.

Tačiau publikai jis niekuomet nepataikauja, nes nori eiti keliu, kuriuo veda širdis.

Armantas neseniai iš kitų žmonių sužinojo, ką apie jo veiklą mananti jo mama. Ji nesitikėjusi, kad sūnaus muzikinė karjera taip išsiplėtosianti.

„Galbūt ji nelabai gilinasi į mano veiklą, tačiau išsako savo nuomonę. Ypač iš jos pastabų sulaukdavau anksčiau, kai mano pasirodymuose buvo daug triukšmo, kurį paprastam žmogui sunku priimti“, – kalbėjo pašnekovas.

Su triukšminga muzika augęs Armantas prisipažįsta, jog laikui bėgant jo grojamos muzikos skambesys tapo subtilesnis. Jo pasirodymai ir toliau kinta, atsiranda daugiau ritmo.

„Muzika turi atsirasti iš širdies, o ne iš pozos, kad tai dabar yra madinga. Aš į madas nesidairau, nors kartais pastebiu, kad ore sklandanti muzika norom nenorom veikia ir nejučia pradedi groti girdėtus ritmus“, – tvirtino vyras. Ir pridūrė: „Per dešimt metų viskas labai pakito, supratau, kad noriu gilintis į šią meno sritį, kurioje sukuosi, ir kad tai nėra užklasinis užsiėmimas. Smagu, kad mano grojimas domina pasaulį ir atveria duris. Nė pats netikėjau, kad galiu išjudėti į plačiuosius vandenis.“