-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Per 2023-iųjų pirmąjį pusmetį mirė 624 panevėžiečiai. Iš jų 16 – užsienyje.
„Miršta vis jaunesni žmonės, – apgailestauja miesto Savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė. – Pažvelgus į mirties priežastis matyti, kad žmones glemžiasi onkologinės, širdies, plaučių ligos.“
Tuo labiau kad jaunųjų panevėžiečių, kaip rodo statistika, į šį pasaulį ateina kone perpus mažiau.
Nuo sausio iki liepos Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriuje registruoti 346 gimę kūdikiai: 175 berniukai ir 170 mergaičių.
Iš jų 46 gimė užsienio šalyse.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Loreta Guokė sako, jog daugiausia vaikų, kurių vienas ar abu tėvai turi sąsajų su Panevėžiu, gimė Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Vokietijoje. Vienas mažylis – net Kenijoje.
Jauniausiai kūdikio susilaukusiai mamai 15 metų, jauniausias tėtis – 21-erių.
Daugiau nei pusė kūdikių gimė nesusituokusiems tėvams.
Pripažinti tėvystę teko 83 vyrams.
Penkios gimdyvės tapo vienišomis motinomis.
Vardai, dažniausiai suteikti Panevėžyje gimusiems mažyliams, jau kurį laiką populiarūs.
Anot L. Guokės, mergaičių vardų dešimtuke tai Izabelė, Gabrielė, Luknė, Austėja, Emilija, Elija, Gabija, Luka, Sofija, Eva. Populiariausi berniukų vardai – Markas, Herkus, Dominykas, Nojus, Aronas, Neitas, Ąžuolas, Jokūbas, Jonas, Gustas.
Tarp neįprastų naujagimiams suteiktų vardų – Matėja, Atilė, Dzeusas.
Jaunavedžiams grojamas Mendelsono maršas mieste skamba vis rečiau. Per pirmąjį metų pusmetį Panevėžyje registruotos 176 santuokos ir 132 skyrybų atvejai.
Užsienyje tuokėsi, o paskui Panevėžio civilinės metrikacijos skyriuje santuoka įtraukta į apskaitą 19-os porų.
Nurodytose užsienyje sudarytų santuokų vietose matyti, kad poros žiedus mainė Graikijoje, Ispanijoje, Norvegijoje, Danijoje, Baltarusijoje, Rusijoje.
Su užsienio šalių piliečiais registruotos šešių panevėžiečių santuokos.
Išsituokė 132 poros, įtrauktos į apskaitą 9 užsienyje registruotos ištuokos.
Skaičiai, anot L. Guokės, iškalbingi. Ankstesnių metų duomenys bylodavo, jog skirtingais keliais pasuka maždaug kas antra susituokusi pora, dabar lyginant santuokų ir ištuokų skaičių matyti, kad skiriasi trys ketvirtadaliai, arba 75 procentai, porų.
Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos teigimu, Panevėžyje tarnaujantys dvasininkai irgi pastebėję, jog pastaraisiais metais bažnytinių santuokų skaičius taip pat sumažėjo drastiškai.
„Vedybų ir skyrybų santykį gal kiek sušvelnins likęs vasaros mėnuo, – viliasi L. Guokė. – Vasarą vestuvių padaugėja, tad metų pabaigoje statistika gal nebus tokia bauginanti.“
Miesto Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos darbo praktikoje būta ne vieno atvejo, kuomet ateina tuoktis žmonės, jau susilaukę net kelių vaikų su kitais partneriais, o štai oficialiais ryšiais susisaistyti ryžtasi pirmą kartą.
„Gyventi nesusituokus tapo pasauline tendencija, kuria seka ir mūsų šalies poros, – konstatuoja ji. – Girdžiu, kad sprendimą nesituokti lemia ir ekonominės priežastys, pabrėžiama, kad tuoktis – brangu.“
L. Guokė sakė atkreipusi dėmesį, kad jaunoms šeimoms suteiktos būsto paskolos buvo padidinusios vestuvių skaičių. Tad neatmeta – valstybės politika tikrai gali turėti tiesioginės įtakos žmonių apsisprendimui tuoktis.
„Nors, atrodytų, tai ne mūsų, civilinės metrikacijos skyrių darbuotojų, reikalas, tačiau mes raginame klientus tuoktis – aiškiname, kiek problemų iškyla, jei partnerystėje gyvenantys žmonės sumano išsiskirti, kaip sunku tuomet spręsti turtines problemas. Taip pat nemažai problemų kyla ir tada, kai vienas partneris miršta, o kitam tenka paveldėti kartu užgyventą turtą. Paprastai be teismų tokios problemos neišsisprendžia“, – patikina L. Guokė.
Keisti vardų ir pavardžių, pasak vedėjos, panevėžiečiai pirmąjį metų pusmetį neskubėjo. Tačiau būta ypatingo atvejo, kai panevėžietis savo vyriškus vardą ir pavardę pasikeitė į moteriškus.
Tai, pasak L. Guokės, galima padaryti turint atitinkamas gydytojų pažymas.
Yra galimybė dokumentuose pasikeisti ir lytį, tačiau panevėžiečiai tokių pageidavimų dar neišreiškė.
Panevėžio rajone, pasak šio Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus specialistės Zitos Gasiūnienės, per pirmąjį metų pusmetį įregistruoti 97 gimę kūdikiai.
Per tą patį laiką mirė 314 rajono gyventojų.
Tėvystė pripažinta 30 vyrų. Keturios moterys įsivardijo vienišomis motinomis. Jauniausiai jų buvo 13 metų – kaip žinoma iš visą Lietuvą sukrėtusios jos istorijos, mažametės pagimdytas mažylis neseniai mirė.
Vienas Panevėžio rajone augęs vaikas buvo įvaikintas.
Per pusmetį rajone susituokė 41 pora, išsituokė 34-ios.
Dvi santuokos įregistruotos užsienio šalyse: vena pora tuokėsi Turkijoje, kita – karo krečiamoje Ukrainoje.
Pirmąjį metų pusmetį pasikeisti vardą sumanė vienas rajono gyventojas. Tėvų pakrikštytas Juozapu vyriškis šį vardą pakeitė į Juozo.
Rajono naujagimėms tėvai rinko Smiltės, Lėjos, Uršulės, Atėnės, Elzės, Sofijos, Milanos, Džeinės, Agotos, Amelijos, Izabelės, Mėtos, Viltės, Paulinos, Milėjos, Amandos, Leilos, Otilijos, Saulės vardus. Berniukams – Dominyko, Oskaro, Dovydo, Arijaus, Ado, Rapolo, Gabrieliaus, Marko, Neito, Motiejaus, Rėjaus, Benjamino, Adomo.
Vienas mažylis pavadintas dvigubu vardu, jis – Amadėjus Konstantinas.
2023 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 2 mln. 857 tūkst. nuolatinių gyventojų, t. y. 51,3 tūkst. daugiau negu 2022 m. pradžioje.
2023 m. pradžioje Lietuvos Respublikos piliečiai sudarė 96,6 proc. šalies nuolatinių gyventojų, Baltarusijos – 0,9 proc., Ukrainos – 1,8 proc., Rusijos – 0,4 proc.
Dauguma (2 mln. 625,5 tūkst., arba 92 proc.) šalies nuolatinių gyventojų gimė Lietuvoje, 231,8 tūkst. (8 proc.) – užsienyje.
Beveik pusė (40,8 proc.) nuolatinių gyventojų (15 metų ir vyresnių) buvo vedę / ištekėjusios, 11,6 proc. – išsituokę / išsituokusios, 7,6 proc. – našliai / našlės. Išsituokusių moterų buvo 1,6 karto daugiau nei vyrų, našlių moterų – 5,5 kartus daugiau.
2022 m. 1 tūkst. gyventojų teko 7,8 gyvų gimusių kūdikių (2020 m. – 8,3). Suminis gimstamumo rodiklis sumažėjo nuo 1,34 (2021 m.) iki 1,27 (2022 m.). Vidutinis pirmą vaiką gimdančių moterų amžius 2022 m. buvo 28,2 metų (2021 m. – 28,2 metų).
2022 m. bendrasis mirtingumo rodiklis (mirusiųjų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų) buvo 15,1 (2021 m. – 17). 2022 m. 1 tūkst. gyvų gimusių kūdikių teko 2,9 mirusio iki vienų metų amžiaus kūdikio (2021 m. – 3,1).
2022 m. 1 tūkst. gyventojų teko 5,7 santuokos ir 2,6 ištuokos. 2022 m. 100 santuokų teko 46,2 ištuokos (2020 m. – 46,6). Tikslesnį santuokų ir ištuokų santykį parodo suminis ištuokų rodiklis, skaičiuojamas atsižvelgiant į buvusios santuokos trukmę. Tikėtina, kad jei išliks pastarųjų metų tendencija, iš 100 susituokusių porų 34 išsituoks.
