Panevėžio kraštas Chuaną traukia ir dėl ypatingų aplinkybių. Iš čia kilę jo proseneliai.

Meilės tiltai – tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos

Meilės tiltai – tarp Lietuvos ir Pietų Amerikos

 

Baimindamiesi karo grėsmės ir ieškodami saugaus prieglobsčio, nemažai lietuvių bėgo į Argentiną. Trečiosios kartos lietuvio Chuano Ignasijaus Furmento Kalvelio proseneliai gyvenimą nusprendė kurti Buenos Airių provincijoje, Beriso mieste. Čia savo laimę suradęs ir Chuanas, bet net ir būdamas už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos nepamiršta savo šaknų.

Ch. Kalvelis pasakoja Lietuvą prisimenantis nuolat.

Pats jis yra aktyvus Argentinos lietuvių bendruomenės narys, valdybos pirmininkas. Ant vyro pečių gula nemažai atsakomybės. Kasdien jam tenka bendrauti ne tik su Beriso miesto lietuvių bendruomene, bet ir įsisteigtomis toliau nuo paties gyvenamo miesto. Chuanas yra tas, kuris atsako į visus susidomėjusiųjų laiškus, pasiekiančius bendruomenę elektroniniu paštu ar socialinėje erdvėje.

Ch. Kalvelis dalyvauja visose lietuvių bendruomenės organizuojamose veiklose. Jos nariai neapsiriboja vien kalbomis apie savo šaknis ir Baltijos jūros vandeniu skalaujamus Lietuvos krantus – ieško būdų, kaip prisidėti prie Lietuvos gerovės, ką dėl jos nuveikti.

„Nors ir su nedaugeliu, bet su kai kuriais iš bendruomenės narių kalbamės lietuviškai. Mano gyvenime Lietuva yra kiekvieną dieną: tiek mintyse, tiek širdyje“, – šiltai kiek stringančia lietuvių kalba pasakoja Argentinos lietuvis.

Meilė Lietuvai – net tatuiruotėse

Ch. Kalvelis neslepia džiaugsmo, jog nemažai Argentinos lietuvių jaunimo pradėjo gauti stipendijas iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos. Dėl šios priežasties jaunuoliai mielai renkasi studijuoti lietuvių kalbos, kultūros mokslus Kauno Vytauto Didžiojo ar Vilniaus universitetuose.

Trečiosios kartos lietuvio Chuano Ignasijaus Furmento Kalvelio proseneliai gyvenimą nusprendė kurti Buenos Airių provincijoje, Beriso mieste. Bet net ir būdamas už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos Chuanas nepamiršta savo šaknų.

Pasak lietuviškų šaknų turinčio pašnekovo, bendruomenėje susirenkantys žmonės alsuote alsuoja meile Lietuvai. O ir pats Chuanas sako jaučiantis ypatingą ryšį su protėviais ir jų žeme.

„Mes didžiuojamės esantys lietuviai. Nemažai bendruomenės narių netgi tatuiruoja savo kūnus vyčiais, Gedimino stulpais ar kitais lietuvišką identitetą bylojančiais logotipais“, – atkreipia dėmesį Chuanas.

Kiekviena Argentinoje veikianti lietuvių bendruomenė, anot pašnekovo, išsikėlusi tikslą susitikti bent kartą per savaitę, o susitikimas trunka net 3–4 valandas.

Susitikus mokomasi lietuvių kalbos, šokami tautiniai šokiai. Garsiausi ir daugiausia narių vienijantys tautinių šokių kolektyvai Argentinoje – „Nemunas“ bei „Mindaugas“.

Išlaikyti tiltą tarp Pietų Amerikos ir Lietuvos padeda ir švenčių – Joninių, Vasario 16-osios, Kovo 11-osios, Motinos dienos ar Kūčių – minėjimai, susibūrimai.

Ch. Kalvelis mielai garsina Lietuvos vardą ir tarp argentiniečių.

„Ssunku nepaminėti šalies klimato, kur pusę metų ar truputį mažiau yra labai šalta, sninga. Visgi Lietuvos gamta labai graži, o koks modernus Vilnius! Visuomet pasakoju apie ežerus, turizmą, o kai reikia pajuokauti – apie lietuvaites ir vietinį alų“, – šypteli Argentinos lietuvis.

Sugrįžti būtų per skaudu

Vaizdą ir nuomonę apie protėvių žemę Ch. Kalveliui teko susidaryti pačiam. Jo motina – lietuvių dukra, jos tėtis – Chuano senelis – yra kilęs iš Panevėžio, o Chuano tėtis prancūzų kilmės.

„Tėtis su mama susipažino lietuvių draugijoje, „Nemuno“ šokių kolektyve prieš 48 metus ir iki šiol yra kartu“, – pasakoja vyras.

Jo mama nedaugžodžiauja apie savo tėvų gimtinę, nekalba lietuviškai ir niekada nebuvo apsilankiusi tėvynainių žemėje.

„Mama mažai ką kalba apie Lietuvą – tik pasidalijo pora dainų, kurias išgirdo pati būdama dar mergaitė, ir papasakojo apie lietuviškus receptus“, – sako Chuanas.

Jis svarsto, jog visų pirma į Lietuvą mamos neviliojo nepalanki ekonominė padėtis, o vėliau pasidarė per sunku akis į akį susidurti su šalies, tautos ir savo asmenine istorija.

„Tiek mama, tiek mes visi galvojame, jog ji nėra pasiruošusi tokiam žingsniui – būtų per daug įspūdžių, baisu susitikti su kraujo giminėmis“, – atviras Ch. Kalvelis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, jog nuo karo bėgę emigrantai su gimtąja šalimi palaikė skirtingą ryšį. Kai kurie norėjo ją pamiršti, kuo greičiau perimti argentinietišką gyvenseną, kiti prisijungė prie lietuvių bendruomenės ir visą gyvenimą išliko tikri patriotai.

Jausmas svarbiau nei dokumentas

O štai Chuaną keliai neretai atveda į Lietuvą. Praėjusiais metais kartu su juo vyko net penkiasdešimties žmonių delegacija – „Nemuno“ šokių kolektyvas dalyvavo tūkstantines minias iš viso pasaulio sutraukiančioje Dainų šventėje. Joje kolektyvas iš Argentinos pasaulio lietuviams prisistatė pirmą kartą, o pačiam Ch. Kalveliui šis apsilankymas Lietuvoje buvo jau septintasis.

„Mums svarbu išlaikyti kultūrą, o juk norint to pasiekti, reikia bendrauti su Lietuva, atvažiuoti į ją, praktikuotis kalbėti“, – tą kartą viešėdamas yra sakęs Cuanas.

„Nemuną“ sudaro maždaug 90 procentų lietuvių kilmės palikuonių, o likusieji, nors lietuviškų šaknų neturi, ne ką mažiau myli Lietuvą: pažadinti vidury nakties gali sugiedoti „Tautišką giesmę“, domisi įvykiais mūsų šalyje, nepriekaištingai šoka tautinius šokius, nori išmokti lietuvių kalbą, tituluojamą viena sunkiausių pasaulyje.

Panevėžio kraštas Chuaną traukia ir dėl ypatingų aplinkybių. Iš čia kilę jo proseneliai.

„Mes integruojamės kaip lietuviai ir visai nesvarbu, kokia pavardė – itališka, ispaniška – įrašyta pase. Pats jausmas duoda kur kas daugiau nei popierius“, – pabrėžė Ch. Kalvelis.

Dalyvavimas Dainų šventėje, anot jo, nebuvo vienintelė priežastis apsilankyti. „Nemunas“ apkeliavo įvairius Lietuvos miestus, lankėsi Kryžių kalne, Nidoje, Kernavėje, Trakuose. Bičiuliams pristatė argentinietiško tango, folkloro programą.

Bendruomenė tąkart neaplenkė ir Aukštaitijos sostinės. Kolektyvą pasisvečiuoti pakvietė mieste puikiai pažįstama, neišsenkančios energijos šokių kolektyvų „Grandinėlė“, „Miestelėnai“ vadovė Zita Rimkuvienė. Su pastarąja Ch. Kalvelis pažįstamas jau bene dvidešimt metų. 2000-aisiais vyko pirmoji Pietų Amerikos šokių šventė, kurioje dalyvavo ir Z. Rimkuvienės vadovaujami ansambliai.

Prieš porą dešimtmečių susipažinę du aktyvūs žmonės ryšius palaiko iki šiol.

„Sako, jog lietuviai yra šalti žmonės, bet mano nuomonė kitokia. Esame patenkinti šiltu bendravimu, norime išlaikyti draugystę. Tik šokiais, dainomis, kalba, bendravimu galime išlaikyti ir kultūrą“, – mano Chuanas, tolimojoje Argentinoje puoselėjantis lietuvybę.

Panevėžio kraštas Chuaną traukia ir dėl ypatingų aplinkybių. Jo proseneliai kilę iš kaimo Panevėžio apskrityje. Vyras jau prieš trylika metų kreipėsi į televiziją, Nacionalinę paieškų tarnybą. Su specialistų ir geros valios žmonių pagalba į jo šauksmą atsiliepė giminaitė iš prosenelės pusės. Taip Ch. Kalvelis patvirtino sau ne tik turintis lietuviškų šaknų, bet ir aukštaitiško užsispyrimo, konkretumo.

Asmeninių pokyčių verpete

Kalbėdamas apie Lietuvą, Ch. Kalvelis nepraleidžia pro akis sėkmingos šalies integracijos Europos Sąjungoje ir kasmet juntamų teigiamų pokyčių.

„Norėtume, kad Lietuvoje būtų dar geriau gyventi, kad gyvenimo lygis būtų panašus į Norvegijos, Švedijos“, – sako Chuanas.

Chuaną keliai neretai atveda į Lietuvą. Praėjusiais metais kartu su juo vyko net penkiasdešimties žmonių delegacija – „Nemuno“ šokių kolektyvas dalyvavo tūkstantines minias iš viso pasaulio sutraukiančioje Dainų šventėje.

Šiltus jausmus Lietuvai jaučiantis Argentinos lietuvis kol kas nekurpia planų apie gyvenimą Lietuvoje. Nors prieš gerą dešimtmetį tokios mintys, sako, buvo aplankiusios, tačiau palikti Pietų Amerikos taip ir neteko.

Dabar Ch. Kalvelis išgyvena asmeninius pokyčius. Prieš keturiolika metų susipažinęs su lietuviškų šaknų turinčia Aleksandra, santuokoje išgyveno trylika metų, susilaukė dukrelės Laimos. Mergaitei dabar jau pusketvirtų metukų.

„Deja, po praėjusių metų Dainų šventės mes patyrėme didelę krizę ir jau daugiau nei pusmetį esame išsiskyrę“, – neslepia apmaudo Chuanas.

Čia pat jį pakeičia kur kas linksmesnis balso tonas. Kaip ir su buvusia žmona susipažinęs Argentinos lietuvių bendruomenėje, taip ir su naująja širdies drauge Karen, kuri taip pat turi lietuviškų šaknų, juodu sujungė aistra – šokiams ir Lietuvai.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų