Jaunieji juokauja, kad ko jau ko, bet kauptuko jie nebijo – būtent jis tapo savotišku piršliu.

Meilę vainikavo netikėta dovana

Meilę vainikavo netikėta dovana

Jotainių socialinės globos namų gyventojai Juozas ir Ženeta po ketverius metus trukusios draugystės nusprendė tapti vyru ir žmona, nors ir negalėjo leisti sau prabangos vienas kito ranką papuošti vestuviniais žiedais. Ir vis dėlto tuoktuvių ceremonijoje jų laukė staigmena.

Įprasta laikyti, kad vestuviniai žiedai – meilės įrodymo ir santykių įamžinimo simbolis. Jotainių socialinės globos namuose gyvenantys 67-erių Juozas Jurelė ir 52-ejų Ženeta Mažnikova po ketverius metus trukusios gražios draugystės nusprendė tapti vyru ir žmona, nors ir negalėjo leisti sau prabangos vienas kito ranką papuošti vestuviniais žiedais. Ir vis dėlto jausmingoje tuoktuvių ceremonijoje jų laukė staigmena. Panevėžio rajono civilinės metrikacijos skyriaus vedėja Nijolė Gaižiūnienė jauniesiems įteikė aukso žiedus, padovanotus juvelyro iš Kauno. Sutuoktiniai šypsosi, kad ir be žiedų jų meilė liepsnoja kaip laužas, tačiau tokia dovana savotiškai įprasmino norą oficialiai vienas kitą vadinti vyru ir žmona. Ir tai ne vienintelės vestuvių dovanos – jau po kelių savaičių globotinių laukia įkurtuvės naujuose namuose. Kartu su dar aštuoniais Jotainių globos namų gyventojais sutuoktiniai persikels gyventi į Panevėžyje, Venslaviškio gatvėje įsikūrusius grupinio gyvenimo namus.

Suvedė kauptukas

Sakoma, kad likimo skirtas žmogus pats susiras tave. Tuo įsitikino ir Ž. Mažnikova. Vaikystėje augusi vaikų globos įstaigoje, o nuo šešiolikos gyvenanti Jotainių globos namuose niekada taip ir nesusižavėjo jokiu vyriškiu, kol netikėtai prieš penkerius metus tuose pačiuose globos namuose apsigyveno vilnietis J. Jurelė. Paklausta, kuo Juozas ją sužavėjo, Ženeta tik mįslingai nusišypso.

„Gražiai melavau. O jeigu rimtai, tądien susiruošiau padirbėti darže, bet kaip tyčia nepasiėmiau kauptuko. Žiūriu, šalia kažkokia moteriškė krapštosi, jos paprašiau paskolinti kauptuką. Nuo to laiko taip susibendravome, kad tapome vyru ir žmona. Galima sakyti, kad kauptukas buvo mūsų piršlys“, – savo pažinties istoriją su šypsena pasakoja jaunikis.

Ženetos ir Juozo rankas puošia baltuoju auksu dengti išgraviruoti vestuviniai žiedai, padovanoti Panevėžio rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos N. Gaižiūnienės, juos laimėjusios juvelyro iš Kauno skelbtame konkurse.

Vyras, meiliai glausdamas savo išrinktąją, atvirauja, kad per ketverius metus su Ženeta jiedu niekada nebuvo susipykę, o juk nereta porų, kurios jau po pirmojo mėnesio pažinties vienas į kitą paleidžia ne tik negražių žodžių tiradą, bet net kumščius. Savo santykių tvirtumą per tiek metų jie jau išbandė, todėl panoro juos oficialiai įteisinti. Ne tik dėl to, kad dabar galės gyventi kartu kaip šeima. Jiems labai svarbi ir viens kitam per tuoktuvių ceremoniją duota priesaika.

Stebuklų būna

Ženetai ši santuoka pirmoji. Juozas jaunystėje jau buvo sukūręs šeimą, tačiau šeiminis gyvenimas nesusiklostė. Dabar tikisi, kad su Ženeta jiedu sulauks gražios senatvės. Jaunieji džiaugiasi kad jų norą oficialiai įteisinti santykius labai palaikė globos namų administracija, tad ir šios svarbios šventės liudininkais pora pasirinko socialinius darbuotojus – Renatą Vaičiulį ir Ingą Banaitę.

„Labai dėkojame administracijai už supratimą ir palaikymą. Direktorius suteikė transportą, o socialiniai darbuotojai net sutiko pabūti mūsų liudininkais, pasirūpino, kad turėtume jaukų pasisėdėjimą po oficialios dalies. Esame visiems be galo dėkingi“, – gražių žodžių jaunavedžiai negailėjo Jotainių globos namų darbuotojams, kurie ne vienam globotiniui yra kaip šeima.

Jaunieji jaučiasi nepaprastai dėkingi ir Panevėžio rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjai Nijolei Gaižiūnienei. Iš jos sulaukė ypatingos dovanos – auksinių žiedų su išgraviruotais jaunųjų vardais ir vestuvių data.

Šių žiedų istoriją – išties neįprasta. Juos porą sutuokusi N. Gaižiūnienė laimėjo Kauno juvelyro skelbtame konkurse.

„Mums tai buvo didžiulė staigmena. Galvojome, kaip gerai, kad tapsime vyru ir žmona, o čia kaip iš giedro dangaus dar tokia dovana. Žiedai mums labai svarbūs, tai simbolis, savotiškai įprasminantis mūsų santykius“, – net kiek graudinosi J. Jurelė.

Laukia įkurtuvės

Ženetai ir Juozui šie metai atnešė didelių pokyčių: ne tik pakeitė statusą, bet ir laukia ypatingas medaus mėnuo. Jį pora kopinės jau naujuose grupinio gyvenimo namuose. Čia jie įsikurs su kitais Jotainių globos namų globotiniais ir, padedami vienos socialinės darbuotojos bei jos padėjėjos, gyvens savarankiškai. J. Jurelės tvirtinimu, tokie pokyčiai jiems nebaisūs, nes ir dabar abu gyvena gana savarankišką gyvenimą: augina daržus, tvarko aplinką, mėgsta šeimininkauti virtuvėje.

Jeigu ko nors trūksta sriubai, visuomet gali nulėkti tiesiai į daržą – viskas šviežia ir pačių auginta: daržovės, krapai, petražolės. Todėl džiaugiasi, kad ir naujuose namuose turės galimybę turėti daržiuką.

„Dar nemačiau, kur gyvensime, bet įsivaizduoju, kad eisime į turgų, parduotuves pamedžioti nuolaidų ir akcijų. Virtuvės ir puodų nebijome. Esu gana geras kulinaras, o ir Ženetai labai patinka valgyti gaminti“, – pasakoja J. Jurelė.

Jie džiaugiasi, kad visai šalia naujųjų namų – „Ekrano“ marios, mat Ženeta – užkietėjusi žvejė. Fotografuojanti, dramos būrelyje vaidinanti moteris labiausiai mėgsta su meškere įsitaisyti ant tvenkinio krašto. Prieš kelias dienas ji ištraukė karosų, kurių bendras svoris siekė per du kilogramus. Didžioji dalis laimikio atiteko Jotainių globos namų augintiniams – keliems rainiams.

„Žuvys jai kibte kimba – vos užmeta meškerę ir jau traukia. Kas nebūdinga moteriai – slieką pati užsimauna ant kabliuko, manęs pagalbos neprašo. Aš rūpinuosi tik techniniais dalykais – kabliukus raišioju ant vielos“, – šypsosi Juozas.

Džiaugsmo ašaros

Tokių porų kaip Juozo ir Ženetos Jurelių, kurie vienas kitam prisiekia amžiną meilę neturėdami vestuvių atributų – žiedų, pasitaiko labai retai. Anot Panevėžio rajono civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos N. Gaižiūnienės, per savo darbo praktiką ji sutuokė tik keturias tokias poras iš beveik tūkstančio. Juozas ir Ženeta, paduodami prašymus sutuokti, prasitarė, kad žiedų neturės, mat jų pajamos – vos trisdešimt eurų per mėnesį ir niekaip nepavyks tam sutaupyti.

„Žiedai yra pagarbos vienas kitam simbolis. Tačiau jie, kaip ir vestuvinė balta suknelė ar šampanas, nebūtini. Svarbu ištarti „taip“ ir pasirašyti dokumentuose“, – aiškino N. Gaižiūnienė.

Žanetos ir Juozo rankas puošiančių baltuoju auksu dengtų žiedų istorija išties nepaprasta.

Bet taip susiklostė, kad jos akys užkliuvo už socialiniame tinkle paskelbto konkurso. Juvelyras iš Kauno Naglis Bartusevičius siūlėsi vienai jaunavedžių porai padovanoti baltuoju auksu padengtus sidabro žiedus. N. Gaižiūnienė parašiusi, kad jeigu laimėtų, juos padovanotų Ženetos ir Juozo porai. Iš kone tūkstančio konkurse dalyvavusiųjų auksakalys nusprendė dovaną įteikti būtent Jureliams.

„Feisbuku naudojuosi labai retai, bet taip išėjo, kad kaip netikėtai sudalyvavau konkurse, taip netikėtai jį ir laimėjau. Turbūt juvelyrą labiausiai sužavėjo tai, kad žiedų prašiau ne sau“, – mano N. Gaižiūnienė.

Tiesa, ne ką mažesnis iššūkis buvo išmatuoti jaunavedžių rankos pirštų apimtį, kad būtų galima specialiai jiems nukalti žiedus. Čia visą išmonę teko pasitelkti globos namų socialiniams darbuotojams. Jie porą įtikino, kad galbūt žiedus bus galima įsigyti vėliau, gal pavyks rasti pigesnių alternatyvų.

„Kai ceremonijos metu pasakiau, kad gali pasikeisti žiedais, abu labai sutriko. Bet kai kita darbuotoja atnešė išgraviruotus žiedus, teko papasakoti visą istoriją. Seniai nemačiau tiek dėkingumo akyse ir džiaugsmo ašarų. Neįsivaizduojate, kaip gera širdyje, kai žmonės taip nuoširdžiai, iš visos širdies dėkoja“, – atviravo N. Gaižiūnienė.

Žingsnis į savarankišką gyvenimą

Jotainių globos namų socialinė darbuotoja ir vestuvių liudininkė Inga Banaitė pasakojo, kad santuoka jų įstaigoje – labai retas atvejis, ypač kai susituokia abu globos namuose gyvenantys globotiniai.

„Galime sakyti, šis atvejis ypatingas. Nors gražiai draugaujančių porų yra daugiau, tačiau oficialiai norinčiųjų įteisinti santykius – vienetai“, – pripažįsta I. Banaitė.

Šiuo metu baigiami įrengti nauji grupinio gyvenimo namai Panevėžyje, kuriuose galės apsigyventi dešimt įstaigos globotinių. Tarp jų ir tik ką susituokę Ženeta ir Juozas Jureliai. Nauji namai Panevėžyje pasirinkti neatsitiktinai – būtent mieste yra daugiau galimybių socializuotis, įsilieti į vietos bendruomenę.

„Čia žmonės gyvens savarankiškai, socialiniai darbuotojai padės tik minimaliai. Pereiti iš ilgalaikės socialinės globos, kai viskuo yra pasirūpinta, į savarankišką gyvenimą nebus lengva, tačiau šių žmonių socialiniai įgūdžiai labai stiprūs, tad sunkumų neturėtų kilti. O galbūt ateityje jie galės gyventi ir savarankiškai“, – mano socialinė darbuotoja.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų