-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nuo dvoko knygų šventovę darbuotojai bando gelbėti atlapodami langus.
Vos prieš keletą dienų renginių organizatoriumi Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Aukštaičių g. įsidarbinęs Virginijus Benašas puolė ne atidarinėti langų, o ieškoti, kaip sutvarkyti sutrūnijusį nuotekų vamzdį.
Anksčiau į biblioteką atvažiuodavęs tik pakabinti parodose eksponuojamų vaikų piešinių, V. Benašas sako kaskart nustebdavęs dėl kultūros židinyje juntamos smarvės. Anot jo, lipant į rūsį tekdavo net užsiimti nosį. Įskilus ten išvedžiotam nuotekų vamzdžiui, bjaurus kvapas per atsarginę laiptinę kyla aukštyn ir dirgina nosį net tarp knygų lentynų.
V. Benašo teigimu, dvokia dar nuo žiemos. Klausiamos, kaip tveria nemalonius kvapus, bibliotekos darbuotojos teisinosi atlapojančios langus – geriau vėsa nei smarvė.
„Aš gyvenu tvarkingame name, nesu pratęs prie kanalizacijos dvoko. Kad ir kaip vėdintų biblioteką, vis tiek jaučiamas bjaurus kvapas. Kartais silpnas, kartais beviltiškai stiprus, o būna, kad į rūsį be dujokaukės – niekaip“, – „Sekundei“ pasakojo V. Benašas.
Naujasis darbuotojas piktinasi, kad jo įkurtoje vaikų piešinių ir meno darbų galerijoje daugiabučio namo rūsyje kvepia kur kas maloniau nei didžiausioje Panevėžio apskrityje vaikams ir jaunimui skirtoje bibliotekoje.
Bibliotekos darbuotojai nuo dvoko gelbėjasi šildomoje laiptinėje laikydami atidarytus langus. T. Šiaudinio nuotr.
V. Benašą stebino, kad naujosios kolegės apie tokią problemą vengė kalbėti viešai. Jo nuomone, moterys kenčia nemalonų kvapą ir nuo dvoko bando gintis net žiemą atverdamos langus, nes bijo prarasti darbą. Pats V. Benašas jaučiasi ramus dėl savo pragyvenimo šaltinio, tad vos tik pradėjęs dirbti Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje, pirmiausia suskubo spręsti ūkinius reikalus.
„Kai buvau paskirtas čia, iš karto supratau, kad kol bus ta smarvė, daugiau apie ją galvosiu nei apie darbą su vaikais. Kokių kultūros renginių bibliotekoje tikėtis, jeigu nemalonus kvapas nosį ries? Pasakiau viršininkui, o tas supykęs man pasiūlė keistis vietomis“ – tik juokėsi V. Benašas.
Renginių vedėjas įsitikinęs, jog pakeisti įskilusią nuotekų vamzdžio dalį ir pats sugebėtų. Pirmininkaudamas daugiabučio namo bendrijai ne kartą yra tvarkęs tokius reikalus. Jis net apskaičiavo, kad šiam darbui pakaktų ir 100 Eur.
Smarvė yra šviežiausia bibliotekos problema. Kultūros įstaigos sienos išmargintos freskomis nuo drėgmės. Stipriau lyjant darbuotojos puola rikiuoti kibirus ir dubenis, mat pro lubas pila kone kaip lauke. Patalpų apgailėtiną būklę pridengia tik pačių darbuotojų išmonė – nuo lubų nuleistos kabančios dekoracijos, tarp lentynų išrikiuoti spalvoti knygų aviliai.
V. Benašas, organizuodamas bibliotekoje pirmąjį savo renginį vaikams – knygų šventę, irgi suko galvą, kaip ateisiančių jaunųjų skaitytojų ir mokytojų dėmesį nukreipti nuo baisiosios pusės. Kad lankytojai neapžiūrinėtų apibėgusių sienų ir pelėsio kampuose, V. Benašo renginį paįvairino spalvingos dekoracijos ir specialiai patiestas raudonas kilimas.
„Kad akys kryptų į raudoną spalvą, o ne makabrišką bibliotekos vaizdą“, – sako V. Benašas.
Prieš keletą metų ši biblioteka išgarsėjo dar vienu originaliu akcentu – žvakėmis. Jų prireikė, kai dėl senos elektros instaliacijos tapo nebesaugu jungti šviestuvus. Nors
dviejose erdviose salėse jų buvo įrengta 81-as, bet vienu metu šviesti tegalėjo 27. Įjungus daugiau, būdavo išmetami elektros saugikliai. Dėl senos elektros instaliacijos bibliotekoje nebebuvo jungiami ir kompiuteriai. Geriausiu atveju iš keliolikos turimų darbuotojai įjungdavo tik vieną, tačiau prieš tai užgesinę visas šviesas.
Vaikų literatūros skyriaus vedėja Greta Ratkutė teigia, jog elektros instaliacija jau sutvarkyta. Ji sutinka, kad dabar tenka šaldyti įstaigos erdves iš rūsio į antrą aukštą vedančioje laiptinėje atvėrus langus ir taip gintis nuo kanalizacijos dvoko.
„Rūsyje, tarnybinėse patalpose iš tiesų nemalonus kvapas. Stengiamės, kad jis bent neateitų iki lankytojų salių“, – sako vedėja.
Kad lankytojai neapžiūrinėtų apibėgusių sienų ir pelėsio kampuose, V. Benašas patiesė dėmesį atkreipiantį raudoną kilimą. T. Šiaudinio nuotr.
Naikinti smarvę, pasak G. Ratkutės, bandoma paprasčiausiomis priemonėmis, nes jau netolimoje ateityje viso pastato laukia kapitalinė rekonstrukcija.
G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos steigėja Kultūros ministerija jau 2014-aisiais leido rengti Vaikų literatūros skyriaus rekonstrukcijos investicinį projektą. Iki 2020-ųjų numatyta pastatą apšiltinti, pakeisti stogą ir atlikti vidinių patalpų rekonstrukciją, tai iš esmės pakeistų jų planavimą bei išvaizdą.
Pastatas priklauso penkiems bendraturčiams. G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos Vaikų literatūros skyrius užima apie 760 kv. m, miesto Savivaldybei priklauso 209 kv. m, kur įsikūrusi kitos, Panevėžio viešosios bibliotekos, administracija. Likę maždaug 35 proc. patalpų – privačių savininkų rankose. Pasak G. Ratkutės, jie visi sutinka prisidėti prie bendro naudojimo patalpų remonto.
Jau šią žiemą biblioteka turėtų išsikraustyti į laikinas patalpas ir prasidėti remonto darbai.
„Verkiančios sienos pačios jau rodo, kad be kapitalinio remonto toliau neįmanoma dirbti. Beveik penkis dešimtmečius nerenovuoto pastato padėtis jau yra kritinė“, – teigė G. Ratkutė.
Net ir apgailėtinos būklės, biblioteka yra Aukštaičių mikrorajono vaikų ir jaunimo traukos vieta. Įstaiga turi kelias dešimtis tūkstančių lankytojų.
Po rekonstrukcijos, pasak vedėjos, pasikeis ne tik pastato išvaizda, bet ir bibliotekos funkcijos. Numatyta sumažinti jos knygų fondą atsisakant literatūros suaugusiesiems – biblioteka bus skirta vaikams iki 10-ies metų. Tačiau, anot vedėjos, įstaiga bus pritaikyta net patiems mažiausiems lankytojams – kūdikiams bei jų mamoms.
„Patalpų dizainas bus labai kūrybiškas ir netikėtas“, – tvirtino G. Ratkutė.
Išgirsta žinia, jog ką tik įdarbintas renginių organizatorius, o ne jautrios uoslės skaitytojas išpasakojo, kuo dvelkia Vaikų literatūros skyriuje, nustebino G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekos direktorę Rimą Maselytę. Kitame pastate dirbanti direktorė pripažino apie dvoką knygų šventovėje sužinojusi iš žiniasklaidos.
„Negaliu patikėti. Jei V. Benašas dirba bibliotekoje ir puikiai žino situaciją, nebūtina nuo Ainošiaus prie Kaipošiaus tvarkyti reikalus. Bibliotekos administracija turėtų dirbti, o ne populiarintis nežinia ko siekiant skandalais“, – teigė R. Maselytė.
Anot jos, G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka daro viską ir telkia Panevėžio jėgas, kad Vaikų literatūros skyriaus pastatas būtų modernizuotas.
„Čia ilgas kelias, ne langą atidaryti ir išvėdinti“, – palygino direktorė.
Komentarai
-
- Nuolatinė lankytoja
- 22:31 2017.04.28
Rodyti visus komentarus (1)Na jei tikrai biblioteka bus suremontuota, šitai valdžiai bus galima pamiklą pastatyt. Po tiek laiko pažadų net nebesitiki, kad gali būt gerai.