-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Jau daugiau nei trejus metus Lietuva kovoja su afrikiniu kiaulių maru (AKM). Pirmą kartą ši liga buvo diagnozuota 2014 m. sausio mėnesį ir, rodos, dar neskuba pasitraukti. Vien per praėjusią savaitę nauji maro židiniai nustatyti dvidešimtyje šalies savivaldybių. 95 vietose liga diagnozuota 27 sumedžiotiems šernams, nustatyta, kad nuo šio maro krito 198 rasti nudvėsę žvėrys.
Į Panevėžio rajoną AKM atsirito praėjusių metų pradžioje, dabar mūsų rajonas kartu su Anykščiais pagal plitimo statistiką užima lyderių pozicijas visoje šalyje. Praėjusią savaitę Krekenavos, Upytės, Naujamiesčio apylinkėse sumedžioti 4 sergantys šernai ir dar 34 tokie rasti nugaišę.
„Ligos apimtas visas mūsų rajonas. Dabar maras keliauja link Mažeikių, į Žemaitiją. Sustabdyti jo neįmanoma, ligai gydyti vakcinos dar nerasta. Todėl galima tik laukti, kada sirgs visi Lietuvos ir Europos miškai“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Valdemaras Kontautas.
Šiuo metu Panevėžio rajone taikomi griežti biologinės saugos reikalavimai kiaulių augintojams. Iki praeitų metų rudens jiems buvo duotas ultimatumas susitvarkyti ūkius ir tiems, kurių sąlygos neatitiko taisyklių, kiaules liepta likviduoti.
Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, dabar rajone liko 67 kiaulių augintojai. Prieš devynis mėnesius jų dar buvo per 200.
Pačių kiaulių auginama 49 371. Didžioji dalis iš jų (48 tūkst.) laikoma viename didžiausių kiaulių kompleksų Baltijos valstybėse, šalia Krekenavos, kur dabar siaučia liga. Dar 679 gyvulius augina Naujamiesčio seniūnijos ūkininkas Nerijus Latvėnas.
„Kitų priemonių apsisaugoti nuo maro nėra – tie patys biologinio saugumo reikalavimai“, – sakė V. Kontautas.
Kaip žinoma, nuo ligos žmonės priversti saugotis sandarindami ūkinius pastatus, statydami tvoras aplink tvartus, naudodami dezinfekcijos priemones, specialius drabužius ir panašiai.
Daug sunkiau, pasak pašnekovo, marą sukontroliuoti miškuose: šernai – laisvi žvėrys ir šią ligą išnešioja toli. Todėl medžiotojai skatinami juos medžioti nuolat, be jokių apribojimų.
Tačiau ir pats Panevėžio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas pripažįsta, kad kai kur šių gyvūnų net nebėra. Šernai jau dingo Trakiškio apylinkėse.
Prieš savaitę naujai išrinktas Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Rimantas Misevičius sako, kad šernų rajone dar yra, tačiau juos sėkmingiau medžioja maras nei žmogaus ranka.
„Situacija liūdna. Nebešeriame šernų, kad jie nesitelktų vienoje vietoje. Anksčiau mano klubo medžioklės plotuose būdavo daug šių žvėrių, o dabar dažniau randame tik gaišenų. Medžiotojams jau dažniau tenka į mišką neštis kastuvą, nei šautuvą. Užkasinėjame nuo maro nugaišusius šernus“, – „Sekundei“ tvirtino R.Misevičius.
Radę nugaišusius šernus, medžiotojai įpareigoti jiems iškasti dideles duobes miške ir užkasti. Tyrimams dėl maro iš žvėries paimamas kaulas ar kita kūno dalis.
Vasarą, pasak R. Misevčiaus, šernų gaišenas būdavo sunkiau laiku rasti – jas per savaitę sutvarkydavo pati gamta. O žiemą medžiotojų triūsą apsunkina sustingusi žemė, sniegas ir gaišenų kvapą stabdantis šaltas oras.
Tačiau būtent dabar, pasak R. Misevičiaus, į Panevėžio rajoną atsirito antra afrikinio kiaulių maro banga. Todėl kas savaitę čia randama po kelias dešimtis gaišenų.
Iki 2017 metų pabaigos už šį darbą medžiotojams būdavo kompensuojama pinigais. Kaip bus šiais metais, dar nežinoma – šią savaitę laukiama naujų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymų.
Prieš kelias dienas Žemės ūkio ministerija paskelbė informaciją, kad AKM bus skiriama dar daugiau dėmesio. Tai esą tapo visos Europos problema.
Po ilgų diskusijų kai kurios šalys ir tarptautinės organizacijos pasirašė deklaraciją, kad būtų skiriama daugiau dėmesio kovai su AKM ir dėl bendrų veiksmų koordinavimo. Deklaracija siekiama užtikrinti, kad visi kovos su maru veiksmai būtų skaidrūs.
Joje pabrėžiamas komunikacijos ir bendradarbiavimo stiprinimas, ypač techniniu (veterinarijos specialistų) lygmeniu. Deklaracijoje akcentuojama, kad žmogiškasis faktorius AKM plitimo iš šernų kiaulėms kelyje vaidina vieną svarbiausių vaidmenų, todėl jo kontrolė yra viena svarbiausių. Lietuva šioje vietoje linkusi dar labiau stiprinti biologinio saugumo priemones. Tačiau siūloma daugiau dėmesio skirti ir moksliniams tyrimams. Taip pat primenam, kad svarbu teisingai rinktis priemones, kad dar labiau nenukentėtų ūkiai.
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugija naują pirmininką išsirinko sausio 13 dieną. Laikinai šį postą pastaruoju metu ėjęs Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis atsistatydino ir į jo vietą išrinktas AB „Lietuvos draudimas“ Privačių klientų Šiaurės regiono vadovas R. Misevičius.
Jis daug metų dirbo tos pačios draugijos valdyboje, o nuo praėjusių metų priimtas į Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos tarybą.
Naujasis pirmininkas žada suaktyvinti rajono medžiotojų ir žvejų veiklą, ruošti daugiau renginių ir susibūrimų.
„Šį ketvirtadienį rinksimės aptarti būsimos veiklos, susitiksime su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistais. Domėsime, ką mums žada naujo dėl kiaulių maro. 2021 metais draugija švęs šimtmetį, tad ir šia proga jau reikia pradėti dėlioti gaires“, – kalbėjo R. Misevičius.
55-erių draugijos pirmininkas medžioja 25 metus ir priklauso klubui „Girelė“.
Šiuo metu Panevėžio rajone yra 30 medžiotojų klubų ir būrelių, priklausančių Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijai. Į juos susibūrė tūkstantis medžiotojų.
