-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Renovacija daugeliui asocijuojasi su senais sovietmečiu statytais penkiaaukščiais ar devynaukščiais, tačiau Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programa galima pasinaudoti renovuojant ir netipinius daugiabučius.
Prieš kelis metus renovacijos keliu žengė ir prieš daugiau kaip šimtmetį statyto rąstinio namo Šv. Zitos gatvėje gyventojai. Šio namo pirmininkė Vitalija Pikšrytė džiaugiasi, kad pasinaudojus renovacijos programa pavyko seną medinuką paversti jaukiu ir gražiu namu.
Kaip pasakojo V. Pikšrytė, jų namas buvo baigtas statyti 1880 metais. Tai ne tik vienas seniausių, bet ir išskirtinę istoriją turinčių Panevėžio medinės architektūros gyvenamųjų namų. Moteriai pavyko rasti, kad jį pastatė pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos uošvis Antanas Chodakauskas.
Kelių butų namas buvo skirtas nuomai, tad nuo pat jo pastatymo čia gyveno miesto šviesuoliai. Čia gimė ir augo ir pati V. Pikšrytė, tad norėjosi išsaugoti vaikystės namus.
„Namas jau senas, skaičiuoja 138-uosius metus. Buvo minčių jį parduoti ir keltis kitur, bet sentimentai nugalėjo. Be to, tai ideali vieta gyventi“, – šypsosi moteris.
Jos teigimu, per visą namo istoriją jis ne kartą buvo remontuotas, tačiau pastaruoju metu namui verkiant reikėjo kapitalinio remonto. Stogas jau buvo kiauras, tad po gausesnio lietaus drėgmė prasiskverbdavo ir į vidų, pati stogo konstrukcija iš spygliuočių medienos ir skardos gerokai susidėvėjusi. Tuo metu visi gyventojai savo butus šildė krosnimis, tačiau kaminai jau buvo apirę ir nesaugūs. Be to, pro nesandarius medinius langus košdavo vėjai, mat kai kurie jų net iki galo neužsidarydavo.
„Turiu išlikusias nuotraukas, kaip namas atrodė prieš renovaciją. Net purto į jas pasižiūrėjus. Anksčiau net neišėjusi į lauką galėdavau pasakyti, iš kurios pusės pučia vėjas, nes kambariuose būdavo labai šalta, o dabar jau reikia klausytis orų prognozių, nes net ir siaučiant stipriam vėjui visame bute vienoda temperatūra“, – juokauja V. Pikšrytė.
Prakiurus namo stogui, ji nebeišmanė, ko griebtis. Tačiau netikėtai sužinojo apie Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą. Iš pradžių nepatikėjo tuo, kad gali gauti valstybės kompensaciją, nes savo namo niekada nebūtų galėjusi pavadinti daugiabučiu, nors čia įrengti šeši butai.
„Ir namo gyventojų nereikėjo įtikinėti renovacijos reikalingumu. Visi pasirašė, nes niekas netikėjo, kad mums gali pavykti“, – prisipažino namo pirmininkė.
„Turiu išlikusias nuotraukas, kaip namas atrodė prieš renovaciją. Net purto į jas pasižiūrėjus.“
V. Pikšrytė
Netrukus buvo parengtas namo investicinis planas. Buvo apskaičiuota, kad namo renovacija gyventojams atsieis beveik pusę milijono litų. Tačiau darbus teko stabdyti, nes bankas nebedavė paskolos. Vis dėlto renovacijos reikalai pajudėjo ir pastangos atsipirko su kaupu. Gerokai nukritus renovacijos kainoms, gyventojams iš savo lėšų reikėjo padengti tik apie 80 tūkst. litų siekiančią sumą. Modernizuojant daugiabutį gyvenamąjį pastatą buvo įdiegtos energiją taupančios priemonės: apšiltinti pastato pamatai ir išorinės sienos, cokolis, renovuotas ir apšiltintas šlaitinis stogas, seni langai ir lauko durys pakeisti į naujus.
Pasak V. Pikšrytės, apskaičiuoti, kiek namas po renovacijos sutaupo šilumos energijos, labai sudėtinga, mat iki atnaujinimo visi gyventojai savo patalpas šildydavo krosnimis. Tik renovavus namą ji pati įsivedė dujas, kiti kaimynai iki šiol šildosi senuoju būdu.
„Sunku palyginti sąskaitas, nes iki renovacijos šildžiausi krosnimi. Tai nesulyginami dalykai, nes dabar namuose palaikoma komfortiška temperatūra, šiluma neišleidžiama pro langus ir nebetenka šalti“, – sakė Šv. Zitos gatvės 23-iojo namo gyventoja.
Gyventojai vis dar negali atsidžiaugti, kad priėmė teisingą sprendimą atnaujinti savo medinuką. Gyventi tapo ne tik šilčiau, bet ir maloniau.
Pasak namo pirmininkės, namai yra saugumo uostas, o kai jis yra jaukus ir gražus, daug patrauklesnis gyventi. Asmeniškai ji džiaugiasi, kad ryžosi ne parduoti, o antram gyvenimui prikelti savo vaikystės namus.
„Vienareikšmiškai sakau, kad namą renovuoti buvo verta. Ir ne vieną pažįstamą įkalbėjau renovuoti savo namą. Visi džiaugiasi. Pinigų į kapus nenusineši, jie tam ir skirti, kad galima būtų susikurti geresnę ir patogesnę gyvenamąją aplinką. Juk namai – mūsų tvirtovė, tad norisi, kad jie būtų kuo jaukesni. Ši investicija atsipirko su kaupu“, – sakė V. Pikšrytė.
Komentarai
-
- Laura
- 20:24 2018.04.09
Rodyti visus komentarus (1)Labai jaukiai tas namelis atrodo. Svarbiausia, kad aplinka tvarkinga, iškart matyti, kad gyvena supratingi žmonės