Regionų medicinos įstaigoms nė su pyragais neprisikviečiant dirbti medikų, Sveikatos apsaugos ministerija tikisi padėtį sušvelninti Europos Sąjungos pinigais.
Savivaldybės gali pretenduoti į lėšas gydytojų ir slaugytojų studijoms bei stipendijoms apmokėti.
Panevėžys tikisi šitaip medikų gretas papildyti šešiais gydytojais ir beveik trimis dešimtimis slaugytojų.
Visgi patys gydymo įstaigų vadovai abejoja tokiu ministerijos vykdomu medikų pritraukimo į regionus projektu.
Mokės ir stipendijas, ir už studijas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) kviečia šalies savivaldybes iki rugsėjo pabaigos pateikti paraiškas sveikatos priežiūros specialistams pritraukti ir išlaikyti.
Šiose pinigų dalybose Panevėžiui tektų 383 199 Eur.
Šiomis lėšomis medikams būtų apmokamos studijos, mokamos stipendijos, o už tai jie įsipareigotų baigę mokslus Panevėžyje atidirbti bent porą metų.
Taip pat paskatinimo – 500 eurų prie atlyginimo galėtų sulaukti ir Panevėžyje rezidentūrą atliekantys gydytojai, jei čia išdirbtų ne trumpiau nei 6 mėnesius.
Į šį projektą įsitraukė vienuolika Aukštaitijos sostinės gydymo įstaigų: Respublikinė Panevėžio ligoninė, Savivaldybei pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos, taip pat privačios šeimos klinikos.
Visos jos dalyvauja dar praėjusių metų gale įkurto Panevėžio sveikatos centro veikloje.
Panevėžio poliklinika ES lėšomis tikisi pritraukti du šeimos gydytojus ir septynias slaugytojas. G. Kartano nuotr.
Šeimos gydytojai – miesto skaudulys
Miesto Savivaldybės Sveikatos poskyrio vedėjo Mindaugo Burbos teigimu, turbūt būtų lengviau atsakyti, kokių medicinos specialistų Panevėžiui netrūksta, nei išvardyti sąrašą tų, kurių stinga.
„Trūksta endokrinologo, kardiologo, vaikų odontologo ir daugelio kitų. Nėra tokio, kuris užsiregistravusį pacientą priimtų jau tą pačią dieną“, – sako M. Burba.
Visgi, anot jo, teikiant paraišką ministerijai orientuotasi į pirminio lygio sveikatos paslaugų teikimą, ką Savivaldybė privalo užtikrinti savo gyventojams.
„Regionai taip tampydami antklodę galop prieis liepto galą.“
K. Valantinas
Pasak M. Burbos, šiuo metu Savivaldybės prioritetas – stiprinti šeimos gydytojų komandą.
„Šeimos gydytojų trūkumas šiuo metu yra didžiausia miesto problema. Plečiantis slaugos į namus paslaugoms auga ir slaugytojų poreikis, šių darbuotojų stygius taip pat kuo toliau, tuo labiau jausis“, – prognozuoja vedėjas.
Galimybė sulaikyti emigrantus
Skaičiuojama, kad ES lėšomis, taip pat prisidedant ir kai kurioms pačioms įstaigoms, dirbti į Panevėžį būtų galima privilioti šešis gydytojus – keturis šeimos gydytojus ir du specialistus – bei 28 slaugytojus.
Visgi M. Burba neslepia abejonių tokių lūkesčių tikroviškumu.
„Pritraukti tiek slaugytojų, manyčiau, realu, bet su gydytojais gali būti sudėtinga. Tikiuosi, mums pavyks“, – sako Savivaldybės atstovas.
Visgi, jo nuomone, tokia SAM priemonė labiau sulaikys studentus – būsimuosius gydytojus ir slaugytojus nuo išvykimo į užsienį, bet vargu ar juos paskatins pasilikti dirbti regionuose.
„Didelė dalis jaunuolių, kurie dar tik renkasi bakalauro studijas, jau galvoja apie išvykimą, kad po 8 mokslų metų jų Lietuvoje jau nebus. Ši priemonė dalį studentų sulaikytų. Bet kad visi, kurių laukiame, atvyks į Panevėžį ir jame pasiliks, neturiu didelių vilčių“, – svarsto M. Burba.
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė skaičiuoja, kad per ateinančius penketą metų jai prireiks daugiau nei dešimties slaugytojų. G. Kartano nuotr.
Laukia ir gydytojų, ir slaugytojų
Kone pusė Panevėžio gyventojų gydanti – apie 30 tūkst. prisirašiusių pacientų turinti Savivaldybei pavaldi miesto poliklinika pagal šią programą tikisi sulaukti dviejų šeimos gydytojų ir septynių slaugytojų.
Visgi medikų poreikis šioje gydymo įstaigoje kur kas didesnis.
„Pusė mūsų šeimos gydytojų vyresni nei 65-erių. Šiais ir kitais metais jie baigs savo, kaip medikų, karjeras. Todėl jau šiandien 4–5 gydytojus laisvai galėtume priimti“, – sako poliklinikos direktorė Aurelija Petronienė.
Poliklinika ES lėšomis nusiteikusi dviem šeimos gydytojams apmokėti ketverių metų rezidentūrą. Tokių studijų kaina per metus siekia apie 8000 eurų.
„Tokia finansinė parama būtų didelė paspirtis naujiems specialistams. Labai tikimės, kad mūsų šeimos gydytojų, kurių šiandien turime virš 20, komanda pasipildys dar dviem naujais specialistais“, – sako A. Petronienė.
Slaugytojų poliklinikai kol kas, pasak direktorės, pakanka, tačiau žvelgiant į ateitį planuojama projekto lėšomis finansuoti studijas septyniems pasirinkusiems šią profesiją.
„Slaugytojų trūkumo šiuo metu nejaučiame. Pas mus kitokios darbo sąlygos nei kitose gydymo įstaigose – nėra naktinių budėjimų, šventės laisvos ir darbas šiek tiek kitoks, didelis funkcijų pasirinkimas pagal slaugytojų kompetencijas. Matome, kad šiandien jos pas mus noriai darbinasi. Bet ateityje ir jų trūks, nes nemažai mūsų slaugytojų taip pat jau vyresnio amžiaus“, – prognozuoja A. Petronienė.
Vis dėlto poliklinikos vadovė abejoja, ar tokia SAM iniciatyva taps gelbėjimosi ratu medikų dirbti neprisišaukiantiems regionams.
Panevėžys už 383 tūkst. eurų tikisi į miestą dirbti pritraukti šešis gydytojus ir beveik tris dešimtis slaugytojų. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Vilionės nedaro įtakos
A. Petronienės nuomone, ne atlyginimas yra esminis veiksnys, kodėl medikai pasilieka Vilniuje, Kaune ar emigruoja. Ir dažniausiai jų sprendimui neturi įtakos gydymo įstaigų vilionės.
„Svarbiausiu veiksniu tampa pati miesto specifika. Kitas dalykas, kad šeimos gydytojo studijos trunka apie 10 metų, per tiek laiko jie jau spėja įleisti šaknis ten, kur studijuoja – Vilniuje arba Kaune. Sukūrus šeimas, vaikus leidžiant į darželius tampa sudėtinga keisti gyvenamąją vietą. Labai retai atsiranda vienišas žmogus, kuris po 10 metų medicinos studijų priima sprendimą keisti miestą“, – svarsto A. Petronienė.
Anot jos, ir Panevėžio poliklinikoje dirba ne vienas gydytojas, važinėjantis iš Vilniaus, Kauno. Jiems įstaiga kompensuoja kelionės išlaidas, vienai gydytojai – gyvenamąją vietą.
Antklodės tampymas – ne išeitis
Panevėžio palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninė skaičiuoja, kad per ateinančius penketą metų jai prireiks daugiau nei dešimties slaugytojų.
„Esame nusiteikę mokėti jiems stipendijas, o kaip seksis, bus matyti“, – sako ligoninės direktorius Karolis Valantinas.
Vadovas neslepia smarkiai abejojantis, kad toks SAM medikų pritraukimo planas išgelbės regionus. Jo nuomone, užuot savivaldybėms tampant antklodę į savo pusę ir varžantis, kuri ateinantiems specialistams pasiūlys daugiau ir geriau, efektyviau būtų didinti stojančiųjų į medicinos studijas skaičių.
„Visi žinom, kad į mediciną stoja gabiausieji. Bet tas, kuris už matematikos brandos egzaminą gavo 85 balus, tačiau labai nori būti mediku, baigęs studijas tikrai nebūtų prastesnis nei gavęs 100 balų. Tokiems galima iškelti sąlygą: jei nori mokytis nemokamai, už valstybės lėšas, baigus atidirbsi pagal paskyrimą. Ir jie tikrai sutiktų. Nesutinki – mokykis už pinigus, mokėk po 8000 eurų per metus, kai baigsi, galėsi važiuoti dirbti kur akys veda. O dabar Lietuva išmoko medikus, bet baigę studijas jie išvažiuoja. Regionai taip tampydami antklodę galop prieis liepto galą“, – įsitikinęs K. Valantinas.