Sparčiai senstant Aukštaitijos regionui, ligoninė daugiau dėmesio žada rodyti senatvinių ligų kamuojamiems žmonėms. M. Garucko nuotr.

Medikai senjorams tiesia pagalbos ranką

Medikai senjorams tiesia pagalbos ranką

 

 

Sparčiai senstanti visuomenė vis labiau diriguoja ir Respublikinės Panevėžio ligoninės ateities planams. Rudenį čia laukia įkurtuvės – duris atvers naujas Geriatrijos skyrius su dvidešimt penkiomis lovomis senatvinėmis ligomis sergantiems pacientams.

Panevėžietė Rasa – jauna moteris, kuri dalį savo laiko, be darbų ir kitų rūpesčių, skiria 84-erių močiutei. Šiai diagnozuota demencija (silpnaprotystė) – kai pradeda menkti intelektas, pažeidžiamos ir kitos psichinės funkcijos, stebimi suvokimo, elgesio pakitimai, įvairūs fiziniai simptomai.

Artimo žmogaus liga iš pagrindų apvertė anūkės gyvenimą. Jai ne tik tenka nuolat belstis pas įvairius gydytojus dėl globotinės bėdų, bet ir būgštauti dėl neprognozuojamo močiutės elgesio. Kartais ligonė net pamiršta, kas ją sieja su kartu gyvenančia anūke, ir daro keisčiausius dalykus.

Bet netrukus tokie žmonės, kaip Rasos senelė, sulauks daugiau pagalbos. Respublikinė Panevėžio ligoninė ką tik gavo licenciją teikti geriatrijos paslaugas ir jau ruošia senatvinių ligų prispaustiems pacientams atskirą skyrių.

Visuomenė sensta

Panevėžio regionas – vienas iš sparčiausiai senstančių, pagal tai jis trečias Lietuvoje.

Panevėžyje, Statistikos duomenimis, šių metų pradžioje gyveno 87139 žmonės, iš jų 21883 pensinio amžiaus, tai yra ketvirtadalis visos miesto visuomenės. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet senyvų piliečių tarp kitų panevėžiečių jau buvo didesnė dalis.

Panevėžio rajone 2019-uosius pasitiko 35445 gyventojai, iš jų pensininkai – 8162 (23 proc.). Pastarųjų pernai buvo taip pat šiek tiek mažiau nei kitų amžiaus grupių gyventojų.

Matydama tokią situaciją šalyje Sveikatos apsaugos ministerija ne kartą akcentavo, kad mažesnes ligonines gali išgelbėti geriatrija. Tai – dar XIX a. susiformavusi medicinos šaka, tirianti senėjimo priežastis ir reiškinius, senatvės ligas, jų profilaktiką ir gydymą. Praėjus beveik dviem amžiams toks gydymas tampa itin aktualus, nes daugiau nei pusė pacientų ligoninėse paprastai būna senyvo amžiaus.

Ne išimtis ir Respublikinė Panevėžio ligoninė, kur didelė dalis ligonių – vyresni. Vieni tokių žmonių čia gydosi specifinius negalavimus, bet nemažai senyvų pacientų į ligoninę patenka dėl įprastų senatvinių ligų, tokių kaip širdies, plaučių, rijimo, pusiausvyros, eisenos sutrikimai po insulto, senatvinė demencija.

„Žinote, seni žmonės – kaip maži vaikai: jie gali eiti ir netikėtai pargriūti. Tik jaunesnis, patyręs traumą, atsikels ir nueis, o močiutę ar senelį teks vežti pas gydytoją. O koks vargas artimiesiems su senatvine demencija sergančiuoju: tenka stalčius užrakinti, aštrius daiktus paslėpti, dujų čiaupą nuimti – tai neprognozuojami ligoniai“, – apie senatvės vargus ėmė pasakoti naujasis Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas.

Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius A. Skorupskas kad ir dabar galėtų ligoniais užpildyti Geriatrijos skyrių: esą jų daugiau nei pusė visoje įstaigoje gydomų žmonių.

Gydė pavieniui

Pasak ligoninės vadovo, tos ligos užklupti regiono gyventojai iki šiol buvo gydomi įvairiuose įstaigos skyriuose. Juos priglausdavo tai Kardiologijos, tai Neurologijos, Traumatologijos ir kiti, tačiau bėda esą ta, kad senatvė vaikšto ne viena, o su keliomis ligomis.

„Senas žmogus paprastai gali turėti ne vieną, o tris, keturis ar penkis negalavimus, tad į tokį pacientą vertingiausia žiūrėti kompleksiškai“, – teigė pašnekovas.

Su tokiomis mintimis direktorius ėmėsi įgyvendinti naują projektą Respublikinėje Panevėžio ligoninėje. Iš Europos Sąjungos paramos fondų jau skirta lėšų įkurti naują ir modernų Geriatrijos skyrių su 25 lovomis. Jau pasirašyta sutartis dėl projekto, gautas leidimas geriatrijos paslaugoms ir laukia viešieji pirkimai.

„Tai bus suremontuotas, senatvinių ligų pacientams tiek įranga, tiek aplinka pritaikytas skyrius. Jame dirbs specializuota gydytojų ir slaugių komanda. Kai kurie iš jų ir iki tol rūpinosi tokiais ligoniais – tik kituose ligoninės skyriuose, bet papildomai priimti du nauji jauni geriatrai. Jų darbas – atsižvelgiant į visas pacientų ligas, jiems parinkti kompleksinį gydymą“, – aiškino A. Skorupskis.

Naujame skyriuje remonto darbai kol kas nepradėti. Pasirašius sutartį jie turės būti baigti per 15 mėnesių.

Tačiau geriatrijos paslaugos ligoninėje bus pradėtos teikti jau visai netrukus, nuo rugsėjo 2 dienos. Kol nebus tinkamų sąlygų, bus gydoma Vidaus ligų skyriuje.

Paklaustas, ar pavyks nuo pirmos dienos užpildyti geriatrijai skirtas lovas, kalbintas direktorius šypteli, jog tokių pacientų visą skyrių galima surinkti net ir tą pačią dieną.

„Senų žmonių globėjams tai bus didžiulis palengvinimas, nes nebereikės dėl senatvinių ligų gydymo važiuoti į Vilnių ir Kauną, kur iki šiol buvo vienintelės vietos tokiai pagalbai. Panevėžys – pirmasis regionas, ėmęsis geriatrijos, niekur kitur tokio skyriaus nebėra. Dar Šiauliai žada kažką panašaus daryti, o mažesnės ligoninės tiesiog neišgalėtų sukurti sąlygų naujai paslaugai“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad jį džiugina Respublikinės Panevėžio ligoninės plėtra.

Mat anksčiau visos tokios medicinos įstaigos buvo orientuotos tik į optimizavimą ir lovų mažinimą.

Daugiau dėmesio seneliams

Nuo šio rudens Panevėžio ligoninėje laukia ir daugiau pokyčių. Rugpjūtį čia pradės dirbti net keturiolika naujų specialistų. Tai vienas geriausių rodiklių tarp visų Lietuvos ligoninių.

Panevėžyje taip pat atsirado galimybė implantuoti širdies darbą reguliuojantį defibriliatorių. Pirmasis tokį aparatą praeitą savaitę gavo 38 metų vyras, patyręs klinikinę mirtį darbe. Operaciją atlikto intervencinis kardiologas Tomas Vasylius.

Be to, panevėžiečiai turės galimybę savo ligoninėje atlikti tyrimus dėl onkologinių ligų, kurias lemia žmogaus papilomos virusas.

Minčių ateičiai įstaiga turi ir daugiau. Įkurdinus Geriatrijos skyrių, planuojama ligoninėje atidaryti poliklinikinį tokio paties gydymo skyrelį. Jis numatytas atidaryti A. Jakšto gatvėje, šalia ligoninės. Nedidelis namas anksčiau priklausė ligoninei, bet buvo grąžintas į Valstybės turto fondą.

„Dabar vyksta diskusijos dėl to pastato susigrąžinimo. Šiemet tokio skyriaus gal neturėsime, bet po metų kitų planuojame“, – patikino A. Skorupskis.

Komentarai

  • Įdomų kiek dienų toks ligonis galės gydytis. Jei tik dešimt ar panašiai – nespės atsipūsti artimieji, nes demensija – liga visam likusiam gyvenimui…

    • nepainioti geriatrijos skyriaus su slaugos stacionaru

  • kazkas atejo dirbti tiesioginio darbo, o ne tautiniu festivaliu organizuoti

  • Ten bus gydomi senjorai. Kam jie bereikalingi ?

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų