Jau nuo rugsėjo Panevėžio mokyklose mažės mokinių naujai sudaromose klasėse. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Mažesnės klasės – daugiau likusių už borto

Mažesnės klasės – daugiau likusių už borto

Nors moksleiviai skaičiuoja paskutines savaites iki vasaros atostogų, švietimo strategams – pats darbymetis. Panevėžio savivaldybės tarybai pritarus, kad jau nuo šio rugsėjo naujai sudaromose klasėse turės būti mažiau mokinių, susirūpinta, kaip visus sutalpinti.

Rudenį per visą Lietuvą nuvilnijusio mokytojų streiko vienas iš reikalavimų buvo mažinti mokinių skaičių klasėse – pradinėse iki 22, o vyresnėse – iki 26.

Panevėžyje mokytojų balsas buvo išgirstas, tiesa, maksimalus moksleivių skaičius klasėse sumažintas simboliškai – būsimų pirmokų dabar galės būti ne 24, o 23, o 5–12 klasių – 28 moksleiviai vietoj 30-ies.

Panevėžio vicemerės Loretos Masiliūnienės teigimu, moksleivių skaičiaus mažinimas klasėse turėtų atnešti dvejopą naudą, ją pajus ir pedagogai, ir besimokantieji.

„Vienas iš motyvų – kad lengviau būtų dirbti pedagogams, kitas – kad tolygiau moksleiviai būtų paskirstyti į gimnazijas“, – paaiškino L. Masiliūnienė.

Klasės mažės

Panevėžyje rugsėjį pirmą kartą mokyklos duris turėtų praverti apie 939 būsimus pirmokus – tiek vaikų baigia priešmokyklinio ugdymo programą.

Švietimo skyrius sulaukęs 697 pirmokų tėvų prašymų (pernai jų būta 699), dar apie 220 prašymų gavo V. Žemkalnio gimnazija, A. Lipniūno progimnazija, K. Paltaroko ir V. Mikalausko menų gimnazijos.

„Pagal gyvenamąją vietą patenkinome visų poreikius. Į tam tikras mokyklas priėmėme ir ne pagal gyvenamąją vietą, o kitiems pasiūlėme rinktis kitą mokyklą“, – teigia miesto Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.

Daugiausia norinčiųjų nepateko į „Vilties“ progimnaziją, kuri vietoj keturių klasių šiemet rinks tik tris pirmokų klases.

Panaši situacija buvusi ir Pradinėje mokykloje, bet ši rado galimybių sudaryti ne tris, kaip planuota, o keturias pirmokų klases.

Pirmokų tėvai, kurie nesulaukė skambučio iš Švietimo skyriaus, gali būti ramūs, kad jų atžala pateko į norimą mokyklą.

„Naujai formuojamos klasės bus mažesnės, bet kitų mes tikrai nedraskysime, nieko nekeisime.

Suprantama, kad tas pokytis nėra didelis“, – teigia S. Sėrikovienė.

Pasak S. Sėrikovienės, koks turėtų būti maksimalus mokinių skaičius klasėse, buvo diskutuojama su Lietuvos mokyklų vadovų asociacija Panevėžyje. G. Kartano nuotr.

Rizikinga mažinti

Pasak S. Sėrikovienės, kiek daugiausia turėtų būti mokinių klasėse, buvo diskutuojama su Lietuvos mokyklų vadovų asociacija Panevėžyje.

Šioji siūlė mažųjų klasėse nustatyti iki 22, o vyresniųjų – iki 26. Visgi nuspręsta, kad Savivaldybei toks mokinių skaičiaus klasėse šuolis būtų per daug rizikingas visomis prasmėmis.

„Tikrai daug skaičiavome. Į skaičiaus mažėjimą sueina daug dalykų. Visų pirma nuo moksleivių skaičiaus klasėse priklauso mokymo lėšos. Jeigu per mokslo metus kas nors išeitų, jau būtų krentama į kitą mokymo lėšų apskaičiavimo eilutę, tai būtų labai blogai. Mažiau mokymo lėšų reikštų, kad mokykla negalėtų užtikrinti mokymo kokybės“, – aiškino S. Sėrikovienė.

Netilps visi

Švietimo skyrius motyvuoja, jog dar labiau mažinti klasių nebuvo galima ir dar dėl vienos priežasties – į mokyklas nebetilptų visi gimnazistai.

Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, visos miesto gimnazijos galės sudaryti po 6 būsimųjų pirmųjų (devintųjų) klasių komplektus. Skaičiuojant per visas gimnazijas – J. Balčikonio, J. Miltinio, 5-ąją ir „Minties“ – jose vietų sumažėja 48-iomis.

„Mokinių yra daugiau, nei galės priimti gimnazijos. Tikriausiai kai kuriems negalėsime jose pasiūlyti vietos“, – teigė S. Sėrikovienė.

Nepatekusiesiems į gimnazijas, anot Švietimo skyriaus vedėjos, bus siūloma mokytis Panevėžio mokymo ar Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centruose. O moksleiviams, kurie aštuntą klasę baigs nepatenkinamais pažymiais, bus siūloma kartoti kursą.

„Šiemet buvo pirmi metai, kai teikiant prašymus į gimnaziją neprašėme pirmojo pusmečio rezultatų. Nematome jų mokymosi lygio, jis paaiškės tik birželį, kai reikės pateikti aštuntos klasės baigimo pažymėjimą. Reikia suprasti, kad tikrai ne visi vaikai yra pasiruošę mokytis gimnazijoje“, – sakė S. Sėrikovienė.

Plūstelėjus tėvų prašymams, Pradinė mokykla rado galimybių sudaryti ne tris, kaip planuota, o keturias pirmokų klases. P. Židonio nuotr.

Pagal gyvenamąją vietą

Vienos didžiausių Panevėžyje „Vilties“ progimnazijos direktorė Danutė Valiukienė teigė apgailestaujanti, kad šiemet kelios dešimtys būsimų pirmokų tėvų buvo priversti ieškoti kitos įstaigos. Nors prašymus pateikė per šimtą tėvų, šiemet formuojamos tik trys pirmokų klasės, o ir jose galės mokytis jau ne po 24, o po 23 vaikus.

„Tikrai ne dėl to, kad nenorime – visiškai neturime laisvų kabinetų ar erdvių, kur būtų galima formuoti dar vieną klasę. Žinoma, skaudu, kad dėl to į mūsų mokyklą nepatenka net bendruomenės nariai – turime gal dešimt šeimų, kurių broliai ar sesės jau lanko mūsų mokyklą, o būsimiems pirmokams neliko vietų. Prioritetas yra vaiko gyvenamoji vieta, ir mes nieko negalime padaryti“, – sakė D. Valiukienė.

Jos teigimu, ar vaikų skaičiaus sumažinimas, kai jis toks minimalus, atneš apčiuopiamų rezultatų, dar sunku vertinti.

Visgi, direktorės nuomone, peržiūrėti maksimalius vaikų skaičius klasėse tikrai reikėjo.

Tačiau, svarsto D. Valiukienė, būtų geriau, jei pradinėse klasėse būtų lyginis vaikų skaičius. „Vilties“ progimnazijoje sudaromos tautinių šokių klasės, kur vaikai šoka poromis, tad esant nelyginiam mokinių skaičiui, pedagogams kils tam tikrų iššūkių.

„Žinoma, gerai, kad klasės mažėja. Mokytojų darbas išties sunkus, o į mokyklas ateina vis sudėtingesni vaikai. Tačiau nežinau, ar bus poveikis, jei klasėje bus vienu ar dviem vaikais mažiau“, – svarsto D. Valiukienė.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų