Silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas nėra normali organizmo būsena. Šie simptomai dažnai byloja apie anemiją.

Mažakraujystės požymius pastebi per vėlai

Mažakraujystės požymius pastebi per vėlai

Spartus gyvenimo ritmas ir kasdien patiriamas stresas neretai mus verčia galvoti, kad silpnumas, nuovargis ar galvos svaigimas – normali organizmo būsena. Tačiau šie simptomai dažnai byloja apie anemiją, su kuria, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, susiduria kas ketvirtas gyventojas.

Vidaus ligų gydytoja Rūta Bartulytė papasakojo, kas yra mažakraujystė, kaip ją atpažinti ir kokie įpročiai gali padėti išvengti šios ligos.

R. Bartulytės teigimu, anemija – tai būklė, kai asmens kraujyje yra sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių, eritrocitų, kiekis. Dėl to ima stigti organizmui itin svarbaus baltymo – hemoglobino. Esant jo stygiui, sumažėja visų audinių aprūpinimas deguonimi.
Anemiją galima skirstyti į absoliučią, pasireiškiančią dėl eritrocitų trūkumo, ir į reliatyvią, kai eritrocitų skaičius sumažėja tik santykinai – dėl padidėjusio bendro kraujo tūrio, pavyzdžiui, nėštumo metu.
„Dažniausiai anemijos pasireiškia gyvenimo eigoje veikiant tam tikriems faktoriams ir tik retesniais atvejais mažakraujystė būna užkoduota žmogaus DNR“, – sako gydytoja.

Specialistė pažymi, kad dažniausiai nuo anemijos kenčia vaikai ir nėščios moterys, ypač neišsivysčiusiose šalyse, kur papildomai susiduriama ir su nesubalansuotos mitybos problema.

„Kalbant apie geležies stokos mažakraujystę, pažeidžiamiausia grupė yra moterys, nes tai lemia fiziologinės jų organizmo ypatybės – kraujavimas menstruacijų metu, kraujo tūrio padidėjimas nėštumo laikotarpiu.
Tiesa, dažniausia anemijos priežastis yra netaisyklinga mityba – mažakraujystė gali užklupti ir valgančius nevisavertį maistą ar laikantis tam tikrų mitybos įpročių, kai negauname reikalingų vitaminų ir mineralų“, – pasakoja medikė.

Gausus spektras priežasčių

Anot R. Bartulytės, mažakraujystę gali sukelti ir daugybė kitų priežasčių, kurias galima suskirstyti į dvi dideles grupes. Pirmoji – sumažėjęs hemoglobino kiekis sutrikus eritrocitų gamybai, o antroji – padidėjęs eritrocitų praradimas.
„Eritrocitų gamyba gali sutrikti, kai ima trūkti šiam procesui būtinų medžiagų: vitamino B12, folio rūgšties ar – dažniausiai – geležies. Taip pat gamyba gali sutrikti dėl kaulų čiulpų pažeidimo, pavyzdžiui, sergant hematologinėmis ligomis arba dėl tam tikrų vaistų poveikio, nes būtent kaulų čiulpuose formuojasi kraujas ir jo elementai“, – pažymi pašnekovė.

Svarbu paminėti, kad anemiją gali sukelti ir lėtinės ligos. Pavyzdžiui, sergantiems lėtine inkstų liga mažakraujystė išsivysto dėl inkstuose gaminamo eritropoetino stokos, o sergant kitomis lėtinėmis, infekcinėmis ar onkologinėmis ligomis, sutrikdoma geležies apykaita ir ji nebegali būti panaudojama eritrocitų gamybai.
Vidaus ligų gydytoja sako, kad su antrąja priežasčių grupe – eritrocitų ir juose esančio hemoglobino praradimu – žmonės dažniausiai susiduria kraujuodami, tačiau anemija galima susirgti ir dėl kai kurių ligų bei būklių sukeliamos hemolizės.

Šiuo atveju liga yra vadinama hemolizine anemija, ją gali sukelti įgimta fermentų stoka arba eritrocitų formos pakitimai. Taip pat eritrocitų sunykimą gali sukelti infekcinės ligos, pavyzdžiui, maliarija, blužnies ar kepenų padidėjimas, autoimuninės priežastys. Visgi viena dažniausių eritrocitų praradimo priežasčių – kraujavimas. Tačiau neretai kraujavimas gali būti nepastebimas, pavyzdžiui, lėtinis kraujavimas iš žarnyno, o jam aptikti reikalingi specialūs tyrimai, kuriuos, įtaręs kraujavimą, paskirs jūsų gydytojas“, – teigia specialistė.

Kaip atpažinti anemiją?

R. Bartulytės teigimu, anemijos sukeliami simptomai priklauso nuo to, kiek ji pažengusi ir kaip greitai išsivystė.
Jei mažakraujystė vystosi pamažu, pavyzdžiui, dėl geležies trūkumo maiste, organizmas turi laiko adaptuotis prie deguonies stygiaus ir simptomai būna ne tokie akivaizdūs. Net ir tokiu atveju žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, apatiškas, silpnas, jam svaigsta galva.

„Anemijai pažengus labiau, atsiranda dusulys, galvos skausmai, sumažėja fizinio krūvio tolerancija, dažnėja širdies plakimas. Jeigu hemoglobino koncentracija kraujyje sumažėja staiga, gali išsivystyti dar pavojingesnės būklės – sąmonės sutrikimai, ištikti miokardo infarktas. Svarbiausia neignoruoti naujų simptomų ir kreiptis į gydytoją, kad diagnozę nustatyti būtų galima laiku“, – pažymi gydytoja.

Trūkumą rodo ir kiti simptomai

Jeigu žmogaus organizme trūksta geležies, jam gali pasireikšti ne tik anemija, bet ir kitos problemos.
Stingant šio mikroelemento, ima sausėti ir trūkinėti oda, skilinėti ir slinkti plaukai, lūžinėti nagai, kenčia protinė veikla – tampa sunkiau susikaupti, svaigsta galva, vargina prasta nuotaika. Moksliniai tyrimai rodo, kad geležies trūkumas didina migrenos, neramių kojų sindromo išsivystymo riziką. Taip pat geležis reikalinga imuninės sistemos tvirtumui – jos stygius lemia pasikartojančias infekcijas, lėtesnį žaizdų gijimą.

Geriausia apsauga – visavertė mityba

Gydytoja pasakoja, kad pagrindinis mažakraujystės priešas – subalansuota ir visavertė mityba. Žmogaus organizmas geležį ir vitaminą B12 geriau pasisavina iš gyvūninės kilmės maisto, todėl kartu su mums taip reikalingomis daržovėmis, grūdais ir vaisiais kartu reikėtų valgyti ir mėsą bei žuvį. Jeigu visgi tokia mityba jums yra nepriimtina, pavyzdžiui, esate vegetaras ar veganas, patartina su maistu vartoti geležies ir vitamino B12 papildus.

Dažnu atveju mažakraujystės ar bent ūmesnių jos fazių galima išvengti stebint savo organizmą ir bent kartą per dvejus metus, o vyresniems ar lėtinių ligų turintiems gyventojams – dar dažniau atlikti bendrą kraujo tyrimą.
„Praktikoje pasitaiko atvejų, kai apie ženklią anemiją žmonės sužino atsitiktinai atlikę bendrą kraujo tyrimą, o iki tol varginusį silpnumą, nuovargį ar apatiją pacientai linksta pateisinti dideliu gyvenimo tempu ar stresu. Jeigu pastebėjote minėtus simptomus – nedvejokite ir kreipkitės į specialistus, nes tai gali būti perspėjantys simptomai“, – teigia R. Bartulytė.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų