-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kokių būna mamų? „Ogi pačių įvairiausių, – šypsodamiesi sako psichologai ir sutinka, jog net ir sarkastiškiausiuose mamų paveiksluose galima rasti nemažą dalį tiesos.
Kaspinėliai, klostelės, pastelinės spalvos, pliušiniai meškučiai, kiškučiai ir kitos akiai mielos smulkmenėlės. Taip turi būti gimus kūdikiui, galvoja saldžioji mamytė. Ji tam jau intensyviai ruošiasi dar būdama nėščia, o gal netgi tada, kai dar nebūna pastojusi.
Ji nusprendžia, kad atėjo laikas save palepinti, ir nuperka prabangų vardinį drabužėlį savo aukseliui, itališką vežimėlį ar rankų darbo nėriniais išgražintą vystymo stalelį su ratukais.
Tokiai mamai didžiausias nusivylimas bus ta diena, kai paaiškės, kad jos numylėtoji gražuoliukė visai nenori dėvėti rusvos pūstos suknelės arba jos mylimiausias pupulis nepakenčia madingų lininių marškinėlių su įmantria varlyte. Jis tiesiog yra toks pat mažylis, kaip ir kiti kieme belakstantys vaikai su abejotino švarumo kelnytėmis ar megztuku.
„Jie patys susitvarkys“, – atsako drąsioji mama, kai užsimeni, kad jos vaikai žaidžia mašinų stovėjimo aikštelėje. Ir kad ir kaip būtų keista, jie iš tikrųjų susitvarko patys.
Nors kartais drąsuolės vaikai vaikšto su mėlynėmis ir gumbais kaktoje, bet jie žino, ką gali padaryti ir kur geriau nagų nekišti.
Kartais ir drąsioji mama įsikiša, kai jos vaikams gresia pavojus. Ji paprasčiausiai jaučia ribas, kiek galima leisti vaikams, ir tai daro iki maksimumo.
Dar kitaip tokio tipo mamą būtų galima vadinti supermene. Jeigu jau išdykėlis vaikas moja rankele nuo gyvenamojo namo stogo, mama drąsuolė ir čia nepalūžta, griebia kopėčias ir tvirtai įsikibusi į jas nukelia neklaužadą ant žemės. Iki kito karto. Drąsioji mama sunkiai gali paprašyti pagalbos, juk ji puikiai susitvarkys pati. Net ir su griūvančiu dangumi.
Tokiai mamai geriau nepasakok, kuo tavo vaikas pranašesnis už jos arba koks mielas tavasis mažylis. Bent jau dėl to, kad liūtė nemėgsta būti pertraukta. Po kelių sekundžių ji pradės nenuilstamai pasakoti apie šviežiausius savo vaiko pasiekimus ir atradimus.
Keisčiausia mama liūtė yra tuo, kad taip ir nesupranta, jog savo vaikais ji didžiuojasi vien dėl to, kad jie yra jos. Tokia mama šventai tiki, kad vaikus vertina objektyviai ir kad jie – gražiausi bei mieliausi, geriausiai ropoja, tvirčiausiai sėdi, puikiausiai dainuoja, dailiausiai šoka…
Šio tipo mama jau gimdymo skyriuje ima nurodinėti norėdama parodyti, kad ir ji gali vadovauti. Jos siela atrodo kaip milimetrinis popierius, kur viskas turi savo vietą. Ji nenori būti čiužiniu savo vaikui, todėl nesėdi su juo glėbyje ir nesūpuoja per valandas. Ji nenori būti savo vaiko žinduku, todėl jo pati nežindo.
Tokios moters diena griežtai suskirstyta punktais, todėl visos atrodo vienodos, ir tą ji mėgsta. „Jeigu vaikas neatsiguls miegoti septintą valandą vakare, tai rytą bus pavargęs“, – aiškina ji, tačiau pati turbūt nėra bandžiusi leisti savo mažyliui vakare pabūti nors valandėlę ilgiau.
Tokioms mamoms reikia palinkėti drąsiau ištrūkti iš savo dienotvarkės pančių, nes taip gyvendama tiesiog praranda daug malonumų.
Ši mama viską žino: kaip užrišti kaklaraištį, kur turi stovėti spinta ar kaip nuo pamatų pastatyti namą. Puikiai išmano, kaip be gydytojų pagalbos gydyti vaiką, kokie vaistai šiam tinka, puikiai net ir per atstumą nustato, kokia liga serga draugės mažylis. Ji yra vaikų auklėjimo ekspertė ir mielai savo žiniomis dalijasi su kitomis. Ypač daug patarimų ji negaili dar pati nesusilaukusi vaikų. Pagimdžiusi nustoja įtikinėti, kaip negerai vaikui čiulpti žinduką arba kad atžalą reikia įpratinti valgyti viską.
Jai nepatinka klausytis patarimų. Jeigu visažinei kas prikiša mažą vaikų auklėjimo patirtį, ji atkerta, kad priklauso šunų dresavimo klubui, o auklėti vaikus ar šunis – didelio skirtumo nėra.
Visažinė mamytė daugiausia kalba būdama nėščia ir pirmaisiais vaiko gyvenimo metais. Paskui ji nutyla. O ką sakysi, kai pačios vaikai miega tėvų lovoje, čiulpia žinduką ir nenuilsdami reikalauja ledų ar saldainių vietoje garuose virtų brokolių.
Tai visiška priešingybė aprašytiems mamų tipams. Nervingoji mama blaškosi savo baimių sukurtame rate, negalėdama iš jo ištrūkti. Didysis jos nerimas prasidėjo tą dieną, kai gimė kūdikis, ir nuo tada nesumažėjo. Galbūt jos vaikai yra labai jautrūs ir daug sirgę, bet dažniausiai ji jaudinasi užbėgdama įvykiams už akių. Jei paprasčiau: tiesiog pati sau prisikuria problemų.
Nervingajai mamytei gyvybiškai svarbu kontroliuoti. Ji pasiryžusi dalyvauti visose savo vaiko klasės iškylose iki pat abitūros stebėdama, ar gerai užrištas šalikas, ar neatsirišę jos 17-mečio „mažylio“ batraiščiai. Tokios mamos vaikai dažniausiai išauga tipiški princai ir princesės ant žirnio, kurie ir suaugę tebetiki mitu apie savo išskirtinį jautrumą.
Jos virtuvėje ant sienos kabo pirmaisiais vaiko mėnesiais sudarytas savaitės planas. Tik gimus mažyliui ji akylai ištyrinėjo interneto platybes, ieškodama, ką būtų galima nuveikti vaikui paaugus. Ji netgi iš miegų prikelta galėtų aiškiai įvardyti, į kokią polikliniką jos mažylis užrašytas, kokią pradinę mokyklą jis po septynerių metų lankys ar kokios spalvos ir kirpimo kostiumu jos atžala puošis per mokyklos išleistuves.
Tokios mamos veikla kasdien prasideda nuo kūdikių plaukiojimo baseine ir mamos su vaiku mankšta. Mažylis nustebintas ir sužavėtas. Vaikų dainavimo mokyklėlės, vaikiškas masažas, tapymas pirštukais – gaila, kad savaitė neturi daugiau dienų.
Aktyvioji mama nėra kurčia vaiko poreikiams, tik jos mažylis paprastai nuolankiai vykdo dienotvarkės punktus. Ji įsitikinusi, kad daro viską savo vaiko gerovei, pamiršdama, kad tiesiog pati nenori pasijusti vieniša.
Aktyvioji mamytė nedaro nieko blogo, tačiau matant, kaip ji zuja ratais iš baseino į mokyklėlę, iš jos – į repeticijas, iš ten – į masažą su beveik nesuvokiančiu, kas vyksta, mažyliu, imi ir pagalvoji, kad ji galėtų ir paatostogauti.
