-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Ekonomikos ekspertai įspėja, kad kainas šokdina ne tik geopolitinė situacija, bet ir isteriškas pirkimas, kur kas naudingesnis prekybininkams nei pirkėjams.
Kainų palyginimo portalo maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas teigė, kad jau dabar mušami rekordai: pigiausių maisto prekių krepšelis šiuo metu brangiausias nuo 2017 metų.
Pasak P. Čepkausko, iš esmės brango praktiškai visi maisto produktai: 44 prekės iš 52. Atpigo – tik 8.
Labiausiai kilo pomidorų, makaronų, saulėgrąžų aliejaus, kavos, grietinės, varškės, juodos duonos, pieno kainos. Kai kurie produktai brango net kelis kartus. Pavyzdžiui, pomidorų kaina per metus pakilo 88 proc., pigiausias saulėgrąžų aliejus – 53 proc.
„Lietuviško prekinio ženklo „Pasaka“ makaronai dabar vidutiniškai kainuoja 75 euro centus, o pernai buvo galima nusipirkti už 46 centus. Dar prieš gerą pusmetį per akcijas už tokią pačią kainą galima buvo nusipirkti itališkų makaronų“, – palygina P. Čepkauskas.
Nors Lietuvos ūkininkai skųsdavosi, kad pieno supirkimo kainos mažiausios Europoje, dabar stebima atvirkštinė situacija. Pasak P. Čepkausko, pieno supirkimo kaina pasiekė rekordines aukštumas – 43,73 eurus už 100 kg, o Europoje mokama 42,25 euro.
Toks žaliavinės produkcijos kainų šuolis lėmė, kad 30 proc. pašoko visų pieno produktų kainos.
Iš kainų pasiutpolkės kol kas iškritusi kiauliena. Dėl jos pertekliaus rinkoje ši mėsa praktiškai nebrango. Kiaulienos kaina per metus pakilo vos puse procento, o štai vištiena per tą laiką pabrango 20 proc.
Tokį maisto produktų kainų šuolį, P. Čepkausko nuomone, lėmė daugelis veiksnių. Vienas svarbiausių – energetikos resursai. Stebima, kad jau dabar pradėjo kilti ir grūdų kainos. Ukrainoje vykstant karui, ji negalės pasėti naujo derliaus, vadinasi, viena didžiausių grūdų augintojų iškris iš rinkos.
Rusija taip pat neparduos savo derliaus tarptautinėms rinkoms.
„Liks tik vienas didelis grūdų eksportuotojas – Kanada, bet ji negalės patenkinti viso pasaulio poreikio. Mes tikrai nebadausime, bet miltai, makaronai, duona, sausainiai bei antrinis produktas – mėsa, kuriai užauginti taip pat reikia grūdų, dar tikrai brangs“, – prognozuoja ekspertas.
Anot P. Čepkausko, sudėtingiausia sunkmetį išgyventi gaunantiesiems mažas pajamas. Nors nuo metų pradžios augo tiek pensijos, tiek minimali alga, padidėjimą „suvalgys“ pakilusios maisto ir degalų kainos.
Ekspertas pataria lyginti kainas skirtinguose prekybos centruose, ieškoti akcijų ir nuolaidų.
„Pigiausių prekių krepšelis, jeigu lygintume atskirus prekybos centrus, taip pat skiriasi. Viename prekybos tinkle tą patį pirkinių krepšelį galime įsigyti už 54 eurus, kitame jis kainuoja 65 eurus“, – palygino P. Čepkauskas.
Jo teigimu, vietos taupyti dar yra – kad ir rinktis ne žinomo gamintojo, bet tiesiog pieną. Praktiškai visus bazinius produktus galima keisti pigesnėmis alternatyvomis.
„Svarbiausia dabar turėtų būti ne meilė ar nemeilė kažkuriam prekybos tinklui, o kad pačiam liktų daugiau pinigų. Prekybos tinklai kelia kainas ir žiūri, kaip į tai reaguoja vartotojai. Jeigu jie ir toliau perka, kodėl kainų nekelti? Bet jeigu matys, kad pardavimai smunka, savo sąskaita ims stimuliuoti prekybą, mažinti kainas, nes žvelgiant į jų metinius grynuosius pelnus matome, kad rezervo leisti kainas dar tikrai yra“, – tvirtino ekspertas.
Kainų kilimą ekonomikos ekspertai sieja ir su išaugusiu pirkimu bei atkreipia dėmesį, kad žvelgiant į prekybos tinklų metinius grynuosius pelnus matyti, kad rezervo leisti kainas jie tikrai turi, bet kol kas nemato reikalo. ARCHYVO nuotr.
Dar vienas kelias sutaupyti, kuriuo jau naudojasi didelė dalis pietų Lietuvos, – kelionės į Lenkijos parduotuves.
„Lenkai atsirieks iki 15 procentų pyrago dalies, kurį žmonės išleidžia maistui. Lenkija vilioja ne tik dėl gerokai pigesnio maisto, bet ir dėl degalų kainų“, – pastebi P. Čepkauskas.
Lietuvos parduotuvėse sumenkusius maisto prekių pardavimus galima sieti ne tik su svetingai pasitinkančia Lenkija. Ekspertai stebi vėl gerokai išaugusius klientų srautus viešojo maitinimo įstaigose. Pernai sausį kavinėse ir restoranuose žmonės paliko apie 34 mln. eurų, o šį sausį juose „pravalgyti“ jau 84 milijonai.
„Statistika rodo, kad esame dviejų greičių Lietuva. Kylant kainoms, vieni turi stipriai veržtis diržus, rinktis prastesnės kokybės produktus, o yra ir tokių, kurie pusryčius, pietus ir vakarienę gali valgyti restoranuose ar kavinėse. Jeigu žiūrėtume į bendrą Lietuvos statistiką, apyvarta augo 10 procentų. Bet kai pradedi lukštenti, iš kur tas kilimas, matai, kad nėra viskas taip gražu. Turtingi žmonės valgo mėsą, vargšams belieka graužti kopūstą, o statistika rodo, kad visi valgo balandėlius“, – ironizuoja P. Čepkauskas.
Anot eksperto, nors kainų kilimo ir nepavyks išvengti, nevertėtų skubėti į parduotuves ir namuose kaupti maisto atsargų. Rezervą būtiniausių prekių pravartu turėti, bet neturi būti perkama taip isteriškai, kaip kad matyti pastaruoju metu.
Nemaža dalis tokiai isterijai pasidavusių tautiečių dar ir dabar kremta per pirmąją koronaviruso pandemiją iš parduotuvių masiškai šluotus grikius.
„Maisto tikrai bus, kaupti nėra prasmės. O tas masinis konservų ar makaronų šlavimas nuo lentynų, kai nežiūrima net kainų, prekybos centrams neša didžiulius pelnus“, – pastebi P. Čepkauskas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pripažįsta, kad situacija maisto rinkoje gana įtempta. Kiek tokia išliks, jo nuomone, labai priklausys nuo to, kaip toliau vystysis karas Ukrainoje. Pasak ekonomisto jau dabar aišku, kad derlius bus gerokai menkesnis, nes dėl išaugusių trąšų kainų ar net jų trūkumo dalis ūkininkų nusprendė šiemet nebetręšti laukų.
„Metinis kainų augimas jau siekia 15 procentų ir dar nepasiekėme kainų piko. Manyčiau, jį pajusime šį rudenį, kai bus nuimamas naujas derlius. O jau po to pradėsime leistis nuo kalnelio. Iki to laiko bus sudėtinga situacija“, – prognozuoja ekonomistas.
Maisto tikrai bus, kaupti nėra prasmės. O tas masinis konservų ar makaronų šlavimas nuo lentynų, kai nežiūrima net kainų, prekybos centrams neša didžiulius pelnus.
P. Čepkauskas
Lietuviai maistui išleidžia apie 30 proc. savo pajamų, tad, Ž. Maurico nuomone, kylant kainoms, jau pirmąjį pusmetį gali kristi vartojimas: brangstant maistui, degalams bei energetikos resursams, mažiau pajamų liks kitiems pirkiniams.
„Daugiau žmonių vėl patys pradės augintis vaisius ir daržoves, miškuose grybų ir uogų galima prisirinkti nemokamai. Pusgaminių ar konservų kainos tikrai nedidelės, lyginant su šviežiu maistu, bet klausimas, kiek ilgai žmogus galės valgyti tuos konservus. Nesame Afrika ar Centrinės Azijos šalys, tad blogiausio scenarijaus pas mus tikrai nebus. Lietuviai dar turi galimybę rinktis pigesnes alternatyvas, Afrikoje to nėra. Ten žmonės maistui išleidžia iki 70 procentų pajamų“, – palygino Ž. Mauricas.
Ekonomistas neatmeta, kad kylančios kainos gali lemti ir neramumus šalyje, paskatinti naują emigracijos bangą. Visgi, anot jo, lengvų sprendimų kovoje su augančiomis kainomis nėra. Geriausias kelias, Ž. Maurico nuomone, pajamų didinimas, kuriuo ir eina Lietuva. Per pastaruosius trejus metus Lietuvoje atlyginimai ir pensijos augo sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Vien šiemet pensijos didėjo apie 12,3 proc., vidutinis darbo užmokestis – apie 9–11 proc., tad perkamoji galia praktiškai nemažėja.
„Pagal vidutinį atlyginimą Lietuva yra stipri vidutiniokė savo regione. Pajamų augimas amortizuoja išaugusias kainas, tad badaujančių Lietuvoje tikrai neturi būti“, – teigė Ž. Mauricas.
Jo nuomone, vienkartinės pašalpos skurdžiau gyvenantiesiems situacijos nespręstų. Ekonomistas įsitikinęs, jog PVM mažinimas maisto produktams, ką padarė Lenkija, būtų netikslingas.
Mat vieni maistui per mėnesį išleidžia 60–80 eurų, o kiti – ir visus 600 eurų, nes perka tik ekologiškai augintą ar išskirtinę produkciją. Taigi, įvedusi PVM lengvatą maistui valstybė paremtų ir labai turtingus, o, pavyzdžiui, kaimo žmonės, kurie patys užsiaugina maistą, ta lengvata nepasinaudotų,
„Mes savęs kaip baronas Miunhauzenas už plaukų iš pelkės neiškelsime. Tai laikini kainų šuoliai, vienintelė išeitis – šiek tiek pakentėti. Maisto rinka labai lanksti ir paprastai per dvejus metus susibalansuoja. Tų scenarijų gali būti labai įvairių, bet esu įsitikinęs, kad metų pabaigoje situacija stabilizuosis“, – sako Ž. Mauricas.
Komentarai
-
- paprasc žmogs
- 14:33 2022.03.20
-
- :)
- 01:43 2022.03.21
Rodyti visus komentarus (2)nebekniskit proto gąsdindami mus, nes tas pats rinkinuks mano prekių nuo praeito vasario iki dabar pabrango 8 proc. , o pensiją padidino 10 proc.
Vepla dykaduonis neturi ka veikti, tai rasineja nesamones komentaruose.