Marius Bubnikovas. „Delfi“/D. Pipo nuotr.

Ekonomistas: verslui išgyventi bus sunkiau nei gyventojams

Ekonomistai prognozuoja, kad Baltijos šalių ekonomikai teks atlaikyti sunkią žiemą, o energijos kainos skaudžiausiai smogs būtent Lietuvai. Jau dabar dalis didelių šalies įmonių paskelbė stabdančios gamybą, padaugėjo masinių darbuotojų atleidimų.

Ko galime sulaukti ir kaip išgyventi artėjančią galbūt vieną brangiausių žiemų per visą nepriklausomybės laikotarpį, „Panevėžio balsas“ kalbėjosi su ekonomistu, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentu Mariumi Dubnikovu

Šiuo metu bene labiausiai aptariama tema yra elektros kainos. Kodėl elektra tokia brangi? Ar ilgai taip daug mokėsime?

Lietuva neturi elektros gavybos. Šalis pasigamina mažiau nei trečdalį to, kiek reikia. Taigi esame priversti importuoti.
Šalies elektros strategija buvo tokia, kad nelikus atominės elektrinės, Lietuva stipriai nevysto savo gamybinių resursų ir elektrą perka atviroje rinkoje.
Rugpjūčio mėnesį sutapo kelios aplinkybės, lėmusios, kad elektros rinka Lietuvai tapo nepalanki. Visų pirma, jungčių į Švediją ir Suomiją per Estiją laidumas buvo apribotas maždaug 30 proc.
Taip nutiko dėl to, kad buvo labai karšti orai ir tinklai tiesiog kaito, tad negalėjo praleisti tokio energijos kiekio.
Anksčiau gelbėdavo pigi Skandinavijos elektra, bet šį kartą jos pradėjo trūkti. Dėl karščio buvo apribotos ir jungtys su Latvija. Elektrą teko pirkti iš pačių brangiausių šaltinių. Dėl to jos kaina šoko į kosminį lygį, iš kurio po truputį jau leidžiasi.
Jeigu elektrą pasigamintume iš atsinaujinančių šaltinių, kainos problema nebūtų tokia aktuali. Dabar prisijungiame iš dujų pagamintą elektrą, ir kaina iš karto šoka, nes dėl Rusijos ekonominio karo dujos labai brangios.
Yra vilties, kad artėjant žiemai elektros kaina leisis. Įjungiamos termofikacinės elektrinės, tikėtina, kad tiek pas mus, tiek Skandinavijoje atsiras daugiau hidroelektros. Tad elektros pasiūla artimiausiu metu turėtų padidėti ir kaina gali būti ne tokia baisi kaip išgąsdinusi rugpjūtį.

Kalbama apie vadinamųjų lubų elektros kainoms įvedimą. Ar tai įmanoma Lietuvoje?

Įvesti „lubas“ elektros kainoms įmanoma, bet realu, kad, ko gero, tai galbūt bus taikoma tik gyventojams. Įvedus verslui, valstybei tokia paslauga kainuotų labai brangiai ir jos biudžetas to tiesiog neišlaikytų.
Kainos fiksavimas įmanomas, greičiausiai jis ir bus taikomas, bet tik gyventojams.

Elektra brangi, šis šildymo sezonas irgi veikiausiai bus rekordiškai brangus, kalbama ir apie kilsiančias vandens kainas. Kaip tokį kainų šoką išgyvens eilinis Lietuvos gyventojas, o kartu ir verslas?

Šis sezonas, be abejo, bus brangesnis nei praėjęs, kurį jau laikėme brangiu.
Didelė dalis žmonių gauna pajamų, turi santaupų ir gali sumokėti keliasdešimt, šimtą ar kelis šimtus papildomų eurų per mėnesį, priklausomai nuo to, kiek suvartoja energijos. Be to, bus taikomos kompensacijos.
Verslui sudėtingiau. Matome, kad stabdomos didelės įmonės ir tų stabdymų tikrai pasipils kituose sektoriuose – maitinimo įstaigose, viešbučiuose ir panašiai, kur elektros ir apskritai energijos plačiąja prasme suvartojama labai daug.
Verslui bus gerokai sunkiau išgyventi šią žiemą nei gyventojams.
Problemą gali sumažinti tai, kad, kalbant apie elektrą, jau perėjome patį blogiausią periodą. Rizikingas mano spėjimas, jis gali ir nepasitvirtinti, bet yra sąlygos kainai mažėti – padidėjęs elektros kiekis rinkoje, dujų saugyklų užpildymas. Jau pora dujų terminalų atplaukia į Olandiją, Vokietijoje konstruojamas pirmas iš aštuonių terminalų. Tai reiškia, kad Europos nepriklausomybė nuo rusiškų dujų su laiku tik didės. Kaip žinia, kainos biržose labai priklauso ne nuo to, kiek esamu momentu kažko reikia, bet nuo to, kokia prognozė. Jeigu rinkos pamatys, kad situacija taisosi, elektros kaina gali leistis, ir tai šiek tiek sušvelnins situaciją.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai diskuojama dėl minimalios algos didinimo. Kaip manote, ar tai gelbės žmones? Ar toks žingsnis tokiu metu tinkamas: verslas gali neišsilaikyti, tada nukentės ir darbuotojai?

Minimali alga turi didėti. Tai – faktas. Minimalios algos kėlimas padės gaunantiesiems mažiausias pajamas.
Visgi klausimas, ar kai kuriose įmonėse nenutiks taip, kad ne tik darbuotojams nepagerės gyvenimas, bet neliks ir darbo? Toks variantas įmanomas.
Dabar vykstančiose derybose dėl minimalios algos kėlimo siūloma ją didinti 14–15 ir daugiau procentų. Iš tiesų gal reikėtų pasvarstyti tą kėlimą išdėlioti per kelis etapus, stengiantis subalansuoti tiek gaunančiųjų, tiek mokančiųjų interesus.

Prezidentas Gitanas Nausėda kalba ir apie neapmokestinamo pajamų didinimo – NPD – didinimą ne mažiau kaip 100 eurų. Galbūt šiuo metu tai būtų racionalesnis kelias, nei minimalios algos kėlimas?

Prezidento siūlymas dėl NPD didinimo yra geras. Turėtume užsibrėžti tikslą ir jį įgyvendinti – NPD sulyginti su minimalia alga. To reikėtų dėl kelių priežasčių. Visų pirma, kad minimalias pajamas gaunančiam žmogui daugiau liktų kišenėje. Antra, kad nusimestume vieną diskusijos temą, keliamą kiekvienais metais: kiek didinti NPD ir kiek – minimalią algą? Šie skaičiai turi būti sulipę ir leistų pasiekti netgi savotišką subalansavimą: jeigu šalys tariasi dėl MMA didinimo, didėtų ir NPD.
Jeigu abu dydžiai sutaptų, mažiau laiko sugaištume. Jo liktų kitiems klausimams spręsti.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija paskelbė apie planuojamą skirti beveik milijardą eurų ekonomikai stiprinti ir sunkumams įveikti. Vis dėlto šie pinigai numatomi daugiau ateičiai – žaliajai ekonomikai, inovacijoms ir panašiai, o ne dabartinei degančiai situacijai gesinti. Kaip manote, ar ta parama nebus per vėlyva, ar suveiks?

Plėtrai šios lėšos tikrai reikalingos ir bus reikalingos, nes verslas kaip įmanoma greičiau turi užfiksuoti savo energijos kainas. Istorija parodė, kad turėdamas fiksuotą energijos kainą, esi saugus, verslo modelis veikia. Vadinasi, verslai, gamyklos, pramonė turi būti kiek įmanoma autonomiškesni, pasigaminti savo energijos. Tad tos paramos ilguoju laikotarpiu tikrai reikės. Ne vienas milijardas ten turėtų nukeliauti, o Lietuva dėl to taps turtingesne ir saugesne.
Trumpuoju periodu tokių smulkių sprendimų pasirinkimas tikrai nėra labai veiksmingas. Ko gero, verslui reikės lengvatinių paskolų, nes dalis įmonių, visai ar iš dalies stabdydamos veiklą, pritrūks apyvartinių lėšų.
Pralaukęs sunkųjį laiką, verslas galės grąžinti paskolą.
Kitas dalykas – mokesčiai. Atleidimas nuo mokesčių ar mokesčių atidėjimas vėl turėtų veikti kaip pandemijos metu. Tai būtų greitesnis sprendimas.
Finansų ministerija galbūt galėtų svarstyti apie praėjusiais metais sumokėtų mokesčių grąžinimą ar kažką tokio, bet tokius sprendimus turėtų priimti arba siūlymus teikti turėdami duomenis, kad tie siūlymai būtų pagrįsti.

Dalis Europos šalių, išaugus kainoms, jau pradėjo dalinti gyventojams tam tikras pinigų sumas. Kaip manote, ar tai veikia? Ar Lietuvoje būtų geras variantas toks „pinigų lietus“?

Reikia įvertinti kelis dalykus. Ko gero, situacija rimtesnė negu pandemijos metu. Vienas dalykas, kai negalime nueiti į kavinę, kitas dalykas, kai negali veikti fabrikai ir pramonė.
Problema yra didesnė.
Tačiau valstybė ne visiškai turi galimybę taip lengva ranka žarstyti pinigų, kaip galėjo per pandemiją. Paskolos Lietuvai jau pradeda kainuoti. Su skolomis valstybei reikėtų elgtis atsargiai, todėl „sraigtasparnio pinigai“ arba „pinigų lietus“ sunkiai įsivaizduojamas. Ar to gali prireikti ir Lietuvoje? Galbūt, bet šiandien, ko gero, dar nežinome, kiek gili situacija, ir reikia elgtis labai labai atsargiai.

Ekonomistai kalba, kad netrukus prasidės recesija. Ne vienam šis terminas mažai ką sako. Ką tai reikš eiliniam žmogui?

Galima pajuokauti, kad recesija yra žmogui, kuris per ekonomikos sulėtėjimą turi darbą, o krizė, kai per ekonominį sulėtėjimą žmogus netenka darbo.
Recesija – ekonomikos sulėtėjimas, pelnų sumažėjimas, galbūt atlyginimų nekėlimas viename ar kitame sektoriuje. Verslas neuždirba daugiau, žmonės irgi sunkiai gali tikėtis daugiau uždirbti. Tokia žiema, kur visi šiek tiek priminga.
Jeigu netenki darbo, recesija tampa krize, iš kurios reikia kaip nors išlipti.

Gal turite patarimų, kaip galėtų sutaupyti statistinis lietuvis?

Žvelgiant į prekybos statistiką, matome, kad lietuviai pradėjo taupyti. Atsisakoma nebūtinų prekių. Matome ganėtinai reikšmingus pardavimų pakritimus – kai kuriais atvejais siekiančius iki 40 proc.
Nėra kitos išeities kaip taupyti. Sutikime, mūsų vartojimas paskutiniu metu tikrai klestėjo ir lūkesčiai buvo gana dideli.
Vertėtų peržiūrėti vartojimo krepšelį, kam daugiausia išleidžiame. Šiame krepšelyje maistas ir energija. Energiją taupyti galima pakeitus lemputę į taupesnę, renovavus namą, užkamšius langus, kad nepūstų vėjas. Visi tie klasikiniai taupymo būdai yra veiksmingi.