M. Weeberis (SCANPIX nuotr.)

Lyderis tarp ES partijų kandidatų: M. Weberis norėtų išardyti Rusijos planus

Gegužės 15 d. Europos Parlamente (EP) vyks pagrindinių kandidatų į Europos Komisijos (EK) pirmininkus debatai. Juose dalyvaus 6 Europos politinių partijų atstovai.

Centro dešinioji Europos liaudies partija (EPP), šiuo metu turinti didžiausią frakciją EP ir delegavusi dabartinį EK pirmininką Jeaną-Claude’ą Junckerį, žada išlaikyti savo pozicijas. Į Komisijos vadovus ji kelia EPP frakcijos vadovo Manfredo Weberio kandidatūrą.

46-erių vokietis prieš tai konkurencinėje kovoje įveikė EPP nominacijos taip pat siekusį buvusį Suomijos premjerą Alexanderį Stubbą.

Europietiškas vokietis

M. Weberis 1972 m. gimė Landshute, Bavarijoje, tuometinėje Vakarų Vokietijoje, o 1996 m. baigė inžinerijos studijas Miuncheno specializuotoje aukštojoje mokykloje. Pasukęs į politiką, jau 2002 m. jis tapo Bavarijos žemės parlamento nariu.

EPP pagrindinis kandidatas pabrėžia labai vertinantis savo šaknis, tačiau išlieka grynai europinio lygmens politiku. Neseniai atlikta „YouGov“ apklausa parodė, kad vos apie 26 proc. vokiečių žino, kas yra M. Weberis.

Per vieną iš savo kalbų EP M. Weberis pabandė apibrėžti pagrindinę EPP rinkimų žinią. „Nesekite paskui nacionalistus, nesekite paskui egoistus – jie yra melagiai“, – sakė jis.

Griežtas išorės veikėjams

M. Weberio pozicija kai kuriais klausimais gali būti labai palanki Lietuvai. Jis neatmeta galimybės stipriau spausti Baltarusiją dėl Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo ir pasisako už sankcijas Rusijai. Net ir būdamas Vokietijos pilietis bei valdančiosios Krikščioniškosios socialinės sąjungos (CSU) narys, jis žada visomis priemonėmis stabdyti Rusijos ir Vokietijos suderėtą dujotiekio „Nord Stream 2“ projektą, nes šis didina ES priklausomybę nuo rusiškų dujų. To nepaisydama Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė jam paramą siekiant EPP vadovo posto.

M. Weberis ilgą laiką buvo kritikuojamas dėl pernelyg atlaidaus požiūrio į demokratines institucijas Vengrijoje išmontuojančios valdančiosios „Fidesz“ partiją, priklausančią EPP. Tačiau pastaruoju metu jis pasistengė viešai atsiriboti nuo vengrų premjero Viktoro Orbano, pareiškęs, kad šio balsai jam nereikalingi. V. Orbanas atsakė pareiškimu, kad nerems M. Weberio kandidatūros. Vis garsiau kalbama, kad tai gali reikšti galutinį „Fidesz“ ir EPP išsiskyrimą.

Tarptautinės prekybos srityje M. Weberis žada priešintis spaudimui iš JAV pusės ir su nepasitikėjimu žvelgia į Kiniją. Nors jį sunku būtų palaikyti kovos su klimato kaita lyderiu, neseniai jis plačiai nuskambėjo pareiškęs, kad kovos su klimato kaita nenori matyti „tik dešinieji keistuoliai“.

Be kita ko, M. Weberis nuo seno yra žinomas kaip Turkijos narystės ES priešininkas, tačiau tai jau sunku pavadinti kontroversiška pozicija, turint galvoje Ankaros pastarųjų metų susidorojimus su kitaminčiais. Migracijos srityje EPP pagrindinis kandidatas nori griežtesnių bendrų taisyklių, tačiau taip pat perspėja visus vengti kraštutinumų.

Laukia užkulisinė kova

Vienu didžiausių iššūkių M. Weberiui gali tapti valdančiosios daugumos formavimas po gegužės 23–26 d. vyksiančių EP rinkimų. Jei euroskeptikams pavyktų laimėti daug mandatų, tokie politinės pusiausvyros pasikeitimai gali turėti poveikį ir EK pirmininkio parinkimui.

Pagal išankstinį susitarimą ES šalių lyderiai EP turės siūlyti kandidatą į EK pirmininkus, atsižvelgdami į EP rinkimų rezultatus. Kad būtų išrinktas, jis turės užsitikrinti daugiausia vietų Parlamente laimėjusių politinių jėgų paramą.

EP inicijavo pagrindinių kandidatų („Spitzenkandidaten“) procesą siekdamas, kad į EK pirmininkus būtų siūlomas vienas iš Europos politinių partijų iškeltų kandidatų. Tokiu būdu 2014 m. EP pirmininku buvo išrinktas J. C. Junckeris (EPP). Savo ruožtu 2018 m. europarlamentarai pažymėjo, kad EP pasirengęs atmesti bet kurį kandidatą į EK pirmininkus, kuris nėra nominuotas kaip pagrindinis kandidatas.

Gegužės 15 d. 22 val. Lietuvos laiku EP Briuselyje vyks pagrindinių kandidatų debatai. Juose dalyvaus šešių Europos politinių partijų atstovai. Kai kurios partijos, išsirinkusios daugiau nei vieną pagrindinį kandidatą, pagal debatų, kuriuos organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU), taisykles turėjo deleguoti vieną jų.

Debatus ves trys vedėjai, o kandidatai pasisakys pagal eilę, kuri nustatyta burtais.

EPP frakcijai EP šiuo metu priklauso du Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguoti europarlamentarai (Laima Liucija Andrikienė ir Algirdas Saudargas) bei su Liberalų sąjūdžio (LLRS) sąrašu rinktas, bet vėliau savais keliais pasukęs Antanas Guoga. A. Saudargas šių metų rinkimuose kandidatūros nebekelia, L. L. Andrikienė startuoja iš žemos 7 sąrašo pozicijos, o A. Guoga į rinkimus veda jau Centro partijos sąrašą.