Informacines sistemas studijuojantis D. Masiulis taip pat yra vienas tų, ant kurio pečių laikosi Panevėžio jaunimo gyvenimas. G. Kartano nuotr.

Lyderis nebūtinai tas, kuris ryškiai šviečia

Lyderis nebūtinai tas, kuris ryškiai šviečia

Kas yra lyderis? Ar tas, kuris drąsiai kopia į kalnus ir kartu vedasi minią? Ar nuotykių ieškotojas, charizmos nestokojantis ir pasisakyti nebijantis drąsuolis? Lyderis gali būti visoks, įsitikinęs panevėžietis visuomenininkas Dominykas Masiulis. Bet svarbiausia, anot jo, jog lyderis būtų darnios komandos dalis.

Informacines sistemas Kauno technologijos universitete studijuojantis D. Masiulis taip pat yra vienas tų, ant kurio pečių laikosi Panevėžio jaunimo gyvenimas.

Jis – Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ (PAS)biuro vadovas, laisvu laiku savanoriauja.

Visgi Dominykas kuklinasi nesantis labai ryškiai šviečianti žvaigždė Aukštaitijos sostinės padangėje. Anot jo, lyderystė ir buvimas ryškiai matomu ne visada tapatūs dalykai.

Jo manymu, tikroji lyderystė pasireiškia būnant nebūtinai vedliu, bet ir ištikimu ginklanešiu.

„Lyderis rūpinasi visos komandos gerove ir sėkme, neprisiima laurų vien sau. Visa tai yra ilgalaikio įdirbio rezultatas. Sakyčiau, kad iš lyderio savybių turiu atsakomybės, pareigos jausmą, moku diplomatiškai bendrauti“, – svarsto pašnekovas.

Anot Dominyko, šiuolaikinei kartai labai reikia gero pavyzdžio mokykloje – žmogaus, kuris juos suburtų, pakviestų dalyvauti, parodytų prasmę ir naudą.

„Be paskatinimo mes nieko nebenorime, mums nieko nebereikia, – pastebi D. Masiulis. – O lyderio pagrindinis tikslas ir yra paskatinti kitus veikti, nukreipti tinkama linkme.“

Pradėjęs nuo skautavimo Dominykas įsisuko į aktyvų gyvenimą: ėmėsi savanoriauti, pats organizuoti stovyklas, galop tapo Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungos „Apskritasis stalas“ nariu. Asmeninio albumo nuotr.

Nauji iššūkiai – naujos galimybės

Savo įsitraukimo į Panevėžio jaunimo visuomeninį gyvenimą pradžia D. Masiulis laiko prieš maždaug aštuonerius metus atrastą skautavimą.

Sekdamas sesės pėdomis, jis prisijungė prie Panevėžio skautų judėjimo.

Ir šiandien Dominykas puikiai pamena savo pirmąsias stovyklas, skautiškas sueigas, užsimezgusias pažintis ir draugystes.

Tuo metu D. Masiulis neturėjo visiškai jokių minčių apie jaunimo politiką. Po pamokų jo kelias kasdien vedė į Dailės mokyklą, kur atsiskleidė kūrybiškoji pusė.

Tuo metu mokydamasis Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje prisijungė prie mokinių parlamento, vėliau buvo išrinktas ir gimnazijos prezidentu.

„sakyčiau, kad gimnazija man darė įtaką. Čia atsirado mano pasitikėjimas, viešojo kalbėjimo įgūdžiai, atsivėrė dar kitokių galimybių. Žinoma, atsirado ir naujų iššūkių“, – sako Dominykas.

Pastarieji, jo manymu, yra vieni tų dalykų, kurie ugdo kitas svarbias savybes – atkaklumą, kritinį mąstymą.

„Kiekvienas etapas, būrelis, organizacija davė man neišdildomą patirtį. Draugai, su kuriais susipažinau aktyviai skautaudamas, mane po truputį ir atvedė į jaunimo politiką, į Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungą „Apskritasis stalas“, – pasakoja panevėžietis.

Šiuo metu jis yra PAS biuro vadovas. Dirbdamas komandoje, Dominykas tikisi pasiekti didelių pokyčių.

„Noriu, kad mus vertintų kaip lygiaverčius žmones, girdėtų mūsų išsakomus poreikius, idėjas, sprendimus. Reikėtų keisti bendrą suvokimą apie jaunimą. Juk jaunimas – ne tik moksleiviai, tai visi 14–29 metų žmonės“, – pabrėžia Dominykas.

Jis džiaugiasi, jog Panevėžys jauniems žmonėms tampa vis patrauklesniu miestu. Daugėja po studijų sugrįžtančių į Panevėžį čia kurti gyvenimo.

Dominykui vaikų vasaros stovyklos organizavimas yra tikrasis įkvėpimo šaltinis. Jam smagu kurti, jaudintis dėl to, kad viskas būtų įgyvendinta sklandžiai: nuo bendrų veiklų, techninių niuansų iki smulkiausių detalių. Asmeninio archyvo nuotr.

Nerašytas įsipareigojimas sau

Kiekvienas žmogus pilietiškumą supranta savaip. Vieniems tai – tik skambus žodis, kitiems įsipareigojimas ir atsakomybė. Dominykui pilietiškumas susideda iš nuoseklaus pastovumo ir gyvenimiškų smulkmenų.

„Negali būti vieną dieną pilietiškas, o kitą jau nebe, tai nuolatinė būsena, – pabrėžia pašnekovas – Nereikia kasdien nuversti po kalną, kad būtum pilietiškas. Tai yra elementarus pagarbos rodymas vienų kitiems atliktiems darbams, noras prisidėti prie bendros gerovės, tvaresnio rytojaus.“

Laisvę būti pilietiški, D. Masiulio manymu, turime kiekvienas ir tą privalu vertinti.

„Jeigu jauti, kad pilietiškumas yra tavo vertybė, tu pats, kaip žmogus, tai įprasmini prieš save patį. Tai yra nuolatinis jausmas, vidinė motyvacija ir nerašytas įsipareigojimas“, – svarsto jaunuolis.

D. Masiulio manymu, pilietiškumas yra neatsiejamas nuo atsakomybės – ją turi jausti kitiems, sau pačiam ir aplinkai.

„Gimstame mokėdami kvėpuoti, o kitų dalykų tenka kantriai mokytis. Tuomet ugdyti, nuolatos puoselėti ir tobulinti. Tačiau prie viso to prisideda aplinka – žmonės, jų veiksmai“, – mano Dominykas.

Ir nors pirmieji pilietiškumo mokytojai, anot D. Masiulio, yra artimiausi žmonės, vėliau kiekvienas nusprendžia, kiek pačiam tai svarbu.

Asmeninio archyvo nuotr.

Laisvės liudininkai

D. Masiulis pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas yra gana pilietiškas, neabejingas tam, kas vyksta aplinkui.

Tai atsiskleidžia per įvairias akcijas, minėjimus, iniciatyvas, kuriose jauni žmonės ne tik dalyvauja, bet ir patys jas organizuoja.

„Džiaugiuosi, kad yra Lietuvoje nuomonės formuotojų, kurie daro teigiamą įtaką žmonių pilietiškumui, rodo pavyzdį ir skatina kitus būti aktyvius. Jaunas žmogus neretai nuomonės formuotojus sudievina, todėl labai svarbu, kad jie nedarytų neigiamos įtakos jo vertybiniam pamatui“, – mano Dominykas.

Anot jo, gerai, kad ir šiomis dienomis, matydami Ukrainoje vykstančią tragediją, girdime nuomonės formuotojų skatinimus netylėti, prisidėti ir palaikyti.

„Jaunas žmogus, matydamas tokį kvietimą iš sektino žmogaus, yra ir pats linkęs prisidėti“, – pastebi panevėžietis.

D. Masiuliui ypač svarbi jo šalies istorija, jis stengiasi nepraleisti valstybinių minėjimų, liudijančių Lietuvai reikšmingus įvykius. Taip, anot jo, istorija perduodama iš kartos į kartą.

„Apie tai turime kalbėti garsiai, siekti, kad istorija būtų gyva, atiduoti pagarbą tiems, kurie kovojo už mūsų laisvę. O didžiausia pagarba yra tuomet, kai esame pilietiški ir vertiname laisvę ne kaip duotybę“, – akcentuoja Dominykas.

Kviečia nuotykiams

Tiek skautaudamas, tiek aktyviai dirbdamas Panevėžio jaunimo organizacijų sąjungoje „Apskritasis stalas“, D. Masiulis yra prisidėjęs prie ne vienos pilietiškumo akcijos, minėjimo ar iniciatyvos.

Tačiau šiandien savo pilietiškumą jis supranta kaip jaunosios kartos ugdymą. Jis organizuoja vasaros stovyklas, bendrauja su stovyklautojais, rūpinasi tuo, ką jie išsineš iš stovyklos kaip asmenybės, jauni, besiformuojantys žmonės.

Aktyvus panevėžietis prisijungė prie vadovų ir organizatorių komandos, su kuriais kasmet rengia vaikų vasaros stovyklas „Pojūčių stovykla“.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Tai yra mano įkvėpimo šaltinis, – sako D. Masiulis. – Labai smagu organizuoti, kurti, jaudintis dėl to, kad viskas būtų įgyvendinta sklandžiai: nuo bendrų veiklų, techninių niuansų iki smulkiausių detalių.“

Dominykui gaila tik to, kad stovyklose tos kelios gražiausių emocijų pripildytos dienos prabėga akimirksniu.

„Vaikų kalbos, juokas, naujos pažintys ir drąsa dalintis išgyvenimais, idėjomis užburia ir motyvuoja juos pakviesti dar ne vienam vasaros nuotykiui“, – sako aktyvus panevėžietis.

Masinių renginių užkulisiai iš arti

D. Masiulis niekada nemokėjęs ir vis dar neišmokęs pasakyti „ne“ prasmingiems dalykams.

Tad kai atsirado galimybė, tapo savanoriu.

Jam yra tekę savanoriauti tiek komerciniuose renginiuose, tiek nevyriausybinėse organizacijose.

„Man patinka organizuoti renginius, smagu dalyvauti didelio masto festivaliuose. Savanoriavimas padeda pamatyti net menkiausios pareigybės svarbą ir įtaką didelio renginio sėkmei. Manoji savanorystės patirtis leido susirasti naujų draugų, įvertinti žmones įvairiose kritinėse situacijose, pamatyti jų reakcijas ir elgesį“, – vardija D. Masiulis.

Masinių renginių organizavimas reikalauja daug patirties, žinių, įgūdžių ir komandinio darbo.

Kartais S. Masiulis ir pats pasvajoja prisidėti prie tokio organizacinio iššūkio.

„Savanorystė leidžia pažinti sritis, kuriose jautiesi svetimas. Galbūt savanoriaudamas atrasi dar nežinomą savo pomėgį, įgūdį ar bent išbandysi kažką naujo gyvenime“, – sako Dominykas.

Neatlygintina veikla jam davė išties daug: jaunuolis užmezgė pažintis, iš arti pamatė, kaip kuriami renginiai, kokie organizaciniai niuansai. Be to, pamatė, kokios yra didžiausios daromos klaidos ir ko ateityje turėtų vengti.

„Visą sukauptą patirtį dabar galiu išnaudoti kasdien tiek organizuodamas renginius su PAS, tiek ir stovyklą, į kurią norisi sudėti pačią geriausią patirtį vaikams“, – sako D. Masiulis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų