P. Židonio nuotr.

Ligoninės priimamasis: linkėjimai nuo daktaro

Ligoninės priimamasis: linkėjimai nuo daktaro

Su siuntimu į ligoninę nevaikštančią pensininkę nuvežę artimieji tikina priimamajame vietoje gydytojo sulaukę jo perduotų linkėjimų.

Gydymo įstaiga šio atvejo teigia negalinti komentuoti, tačiau tvirtina nesprendžianti vienišumo problemų, o daugiau nei pusę priimamojo pacientų kreipiasi ne tuo adresu.

Kitados pati buvusi gydytojo žmona, dabar – našlė, 77-erių Panevėžio rajono gyventoja Jevdokija B., o ir jos artimieji, ilgai atsimins istoriją, nutikusią Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje.

Po stuburo lūžio paralyžiuotomis kojomis, turėdama neurologo siuntimą į ligoninę su įrašu „cito“, tai reiškia būtinybę greičiau suteikti pagalbą, senjorei taip ir neteko susitikti su gydytoju.

„Ligoninėje Jevdokijos net nesiteikė apžiūrėti. Gerą valandą prabuvusi priimamajame, kenčianti, negana to, atimtomis kojomis, mano svotė sulaukė sesutės. Ši tepasakė: „Linkėjimai nuo daktaro. Keliaukite namo“, – „Sekundei“ pasakojo Jevdokijos B. svotė Elvyra.

Abi moterys prašė neviešinti jų pavardžių – bijančios tokiu viešumu pakenkti toje pačioje ligoninėje dirbančiai giminaitei.

Pajuto kojų paralyžių

Iš ligoninės Jevdokija B. buvo išprašyta prieš gerą savaitę, liepos pradžioje.

Dar praėjusių metų pabaigoje senjorė patyrė kompresinį stuburo lūžį.

„Po to Jevdokiją ėmė gydyti šeimos daktarė. Kadangi sveikata blogėjo, kentė skausmus, Jevdokija buvo pasiųsta neurologo konsultacijai“, – pasakojo svote besirūpinanti Elvyra.

Panevėžio rajone gyvenanti Jevdokija B. – Panevėžio rajono poliklinikos pacientė. Kol atėjo eilė pas neurologą, senjorei pradėjo atimti kojas.

Ir pati ligonė, ir jos artimieji sunerimo, kad moteris paralyžiuojama.

„Matyt, panašiai situaciją įvertino ir neurologas. Apžiūrėjęs Jevdokiją, surašė skubų siuntimą į ligoninę. Jis paaiškino, kad norint pritaikyti veiksmingą tolesnį gydymą, būtini išsamūs tyrimai“, – pasakojo Elvyra.

Pas gydytoją – po trijų mėnesių

Turėdami specialisto siuntimą, artimieji Jevdokiją B. skubiai nuvežė į ligoninę.

Kaip pasakoja Elvyra, Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje dirbančios specialistės nurodė, kad dar geresnė pagalba bus suteikta ne ligoninėje, o jai priklausančioje Konsultacijų poliklinikoje.

„Kad jau taip, anūkė neįgaliojo vežimėlyje Jevdokiją vežė į Konsultacijų polikliniką, o nuvežusi išgirdo, kad gydytojai gali ją priimti … po trijų mėnesių“, – Elvyra baisėjosi, kaip elgiamasi su senu ir kenčiančiu žmogumi.

Kai ligonės artimieji pradėjo įtikinėti Konsultacijų poliklinikos registratores, kaip atvežtai močiutei blogai, šios patarė kviesti greitąją ir darsyk vežti ligoninėn.

Sulaukė linkėjimų

„Kas beliko? Vėl teko kviesti greitąją, vėl Jevdokiją vežė į ligoninę, joje pralaikė valandą, bet ne tik neapžiūrėję, net ir nepaklausę, kuo moteris skundžiasi, liepė važiuoti namo. Prieš tai dar buvo pasakyta: „Linkėjimai nuo daktaro Kyguolio“, – baisėjosi Elvyra.

Jau vėliau, Jevdokiją parvežę namo, artimieji internete surado, kad Jurgis Kyguolis – Respublikinės Panevėžio ligoninės neurochirurgas. Gydytojų reitingo lentelėje matyti, kad jis – pacientų išties gerai vertinamas daktaras, jam parašyta daug padėkų.

„Suprantu, kad tai užimtas gydytojas, kaip, tikriausiai, ir visi kiti ligoninės medikai. Bet ar jis negalėjo bent ateiti pažiūrėti į ligonę? Jau turbūt geriau iš daktaro išgirsti, kad dėl patirtos traumos niekada nebevaikščiosi, nei išklausyti jo linkėjimus. Juk tai tikras pasityčiojimas“, – apstulbusi Elvyra.

Anot jos, šiuo metu Jevgenijos B. liga progresuoja. Ligonė ne tik nebevaldo kojų, moteris pradėjo ir nevalingai tuštintis.

Daugiau nei pusei užtektų poliklinikos

Prisiskambinti gydytojui J. Kyguoliui Respublikinės Panevėžio ligoninės viešai skelbiamu telefonu nepavyko.

Pati gydymo įstaiga motyvavo neturinti pacientės sutikimo komentuoti ir nagrinėti jos kreipimosi į medikus detalių, tačiau atsiuntė apibendrintą komentarą.

„Kaip žinoma, mūsų ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus duomenimis, kartais skyriuje net daugiau nei pusę pacientų sudaro tie, kuriems užtektų šeimos gydytojo konsultacijos ar gydymosi namuose. Todėl nuoširdžiai rekomenduotume pacientams ar jų artimiesiems pasidomėti, kokiais atvejais reikėtų vykti į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, kad nebūtų gaišinamas nei pacientų, nei medicinos personalo brangus laikas“, – raštu paaiškino ligoninė.

Jos komentare pabrėžiama, jog Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus darbuotojai yra kompetentingi ir jie sprendžia, ar pacientui reikalinga skubi pagalba.

„Suprantama, kad pacientai dažniausiai kreipiasi dėl juos kamuojančio skausmo. Deja, pasitaiko atvejų, kai žmonės ateina ir skundžiasi skausmu dėl traumos, kurią patyrė prieš mėnesį ar seniau ir pan., o to negalime apibrėžti kaip skubiosios pagalbos. Respublikinėje Panevėžio ligoninėje tik apie 40 proc. pacientų atitinka būtinosios pagalbos indikacijas. Jos yra reglamentuotos sveikatos apsaugos ministro įsakymu. Visa minėta informacija yra skelbiama viešai, indikacijų sąrašą turime mūsų skyriuje – slaugytojų poste ir visuose kabinetuose“, – teigiama ligoninės atsakyme.

Vienišumas – ne ligoninės problema

Pasak ligoninės, medicinos personalas dažnai susiduria su sunkiai sprendžiamomis socialinėmis problemomis.

„Neretai kreipiasi garbaus amžiaus pacientai ar jų giminės, sergantys lėtinėmis ligomis, kurie neturi juos prižiūrinčių artimųjų ir Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje prašo pagalbos. Norime pažymėti, kad vienišumas yra ne Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus, o šeimos, socialinių tarnybų atsakomybė, žmonės ne vienerius metus serga lėtinėmis ligomis bei jiems labiau reikalinga slauga ir globa, bet ne gydymas ligoninėje. Nelengva bendrauti su žmonėmis, kurie kreipiasi į Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių, turėdami neadekvačių ir nepagrįstų lūkesčių – „tik paklausti“, „tik truputį pasikalbėti“, o iš tikrųjų – gauti greitą gydytojo konsultaciją ne dėl skubios pagalbos ar „atsigulti“ į ligoninę, ar „paguldyti“ senyvą, daug lėtinių ligų turintį artimąjį. Kai tai nepavyksta, jie kelia medikams pretenzijas, įžeidinėja, grasina ir taip labai apsunkina medikų darbą. Svarbu suprasti, jog Priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus pagrindinė funkcija – teikti skubią pagalbą, o guldyti į stacionarą – tik esant rimtoms indikacijoms. Slaugos ir globos problemų sprendimas teisės aktais yra deleguotas pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms“, – paaiškino ligoninė.

 

Komentarai

  • VAKAR TRIS VALANDAS PRAŠIAU GYD PADARYTI KOMPĄ GALVOS TRAUMAI IR KĄ PASAKĖ OGI GYDYTI GIRTUOKLĮ NAMUOSE ARBA PSIHIATRIJOJE

    • ŽMONĖS BĖKITE NUO TOKIO DAKTARO SENO TRUPO GIRINIO SU KASYTE BARZDYTE IR TRUMPU PROTU KURIS LIGONINEI GARBĖS NEPRIDUODA O JĄ APJUODINA SAVO POELGIU JIS BUDĖJO LIEPOS ŠEŠIOLIKTĄ DIENĄ

  • NUOŠIRDŽIAI AČIŪ GYD TVASKUI UŽ PADARYTĄ OPERACIJĄ DIEVAS PASIUNTĖ ŽMOGŲ KURIS ŽAIBIŠKAI SUREGAVO Į MANO MOTINOS PRAŠYMĄ

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų