Dabar jau trejų metų visiškai neįgaliam, nesėdinčiam, nematančiam, nekalbančiam, kamuojamam epilepsijos, maitinamam per zondą vaikeliui bei jo tėvams gydymo įstaiga privalės sumokėti 330 tūkst. eurų neturtinės žalos.
Tokį sprendimą paskelbęs Panevėžio apygardos teismas konstatavo, jog akušerės ginekologės sprendimas užbaigti gimdymą cezario pjūviu buvo priimtas per vėlai.
Anksčiau pakoregavus gimdymo eigą buvo galima išvengti visų arba dalies baisių pasekmių.
Sunkios negalios kamuojamam vaikeliui teismo sprendimu ligoninė turės išmokėti 200 000 Eur, jo mamai Živilei – 80 000 Eur, o tėčiui Egidijui Mačijauskui 50 000 Eur.
Negana to, gydymo įstaigai teks nuo vaikui ir jo tėveliams priteistų sumų mokėti 5 proc. palūkanas, kurios bus skaičiuojamos nuo ieškinio priėmimo teisme dienos, tai yra praėjusių metų kovo 17-osios, iki ji nukentėjusiai šeimai sumokės visus priteistus pinigus.
Taip pat ligoninei teks padengti mamos bylinėjimosi išlaidas ir valstybei sumokėti maždaug 4000 eurų žyminį mokestį.
Vis dėlto tokia bausmė Panevėžio medikams už visam gyvenimui neįgaliu likusio vaikelio ir jo tėvų kančią dar nėra galutinė.
Ir ligoninė, ir su ja bylinėtis ryžto suradusi šeima tokį teismo sprendimą dar turi teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui.
Už baisų vaiko likimą iš ligoninės siekusi prisiteisti 410 tūkst. eurų panevėžiečių šeima teigia dar neapsisprendusi, ar toliau bylinėsis.
Pasak neįgalaus berniuko tėčio E. Mačijausko, jokie pinigai neatitaisys sunkiai kenčiančio berniuko sveikatos, bet šis teisminis maratonas bent jau atkreipė visuomenės dėmesį ir gal tai padės patiems medikams ateityje išvengti tokių baisių klaidų.
Egidijaus teigimu, jie gerbia teismo sprendimą, tačiau liko priblokšti ligoninės pozicijos.
E. Mačijauskas sako jautęs tarsi jų šeimą, ir taip baisiai nukentėjusią nuo medikų klaidų, gydymo įstaiga dar ir teisme bandė maišyti su purvu.
„Labiausiai pribloškė iš ligoninės atstovų išgirsti priekaištai, neva norime užsidirbti iš nelaimės, pasipinigauti. Tokie skambėjo pasakymai per teismo posėdžius. Mūsų nelaimę ligoninė teįvertino 10–15 tūkst. eurų, nors jei ne jos medikų kaltė, mūsų šeima dabar gyventų visai kitaip“, – kalbėjo Egidijus.
Respublikinę Panevėžio ligoninę į teismą padavusiai šeimai atstovavusio advokato Modesto Sriubo teigimu, visos ekspertų išvados pagrindžia, jog vaikelis turėjo galimybę gimti sveikas ir gyventi visavertį gyvenimą, tačiau dėl ligoninės darbuotojų nerūpestingumo jis nuo
pat gimimo pasmerktas vegetuoti, jam nuolat bus reikalinga speciali slauga ir priežiūra.
„Tai patvirtina byloje pateikti išrašai iš paciento medicinos dokumentų, kuriuose vaikui
nustatytos klinikinės diagnozės. Jos apibūdina berniuko ypač sunkią sveikatos būklę“, – sako advokatas.
Panevėžiečių Egidijaus ir Živilės kūdikis buvo ilgai planuotas ir labai lauktas.
Sudėtingas dirbtinio apvaisinimo procedūras perėjusi pora gyveno džiaugsmingu laukimu – nėštumas klostėsi puikiai.
Tėvai turėjo daug ateities planų ir svajonių dėl būsimo šeimos gyvenimo susilaukus
sūnaus.
2019-ųjų birželio 22-oji panevėžiečių Živilės ir Egidijaus šeimai turėjo tapti viena laimingiausių dienų.
Tačiau pirmagimio Marko Jono gimimas tėvams vietoje didelio džiaugsmo tapo sunkiu ir labai sukrečiančiu įvykiu, kuris negrįžtamai visam laikui pakeitė jų gyvenimą.
Gimdyvei buvo skirta medicininių preparatų gimdymo veiklai paskatinti, vaisiaus būklė sekama registruojant kardiotokogramą.
Iš pradžių viskas buvo gerai, tačiau vakare, pasikeitus pamainai, prasidėjo tikra drama.
Gydytoja, net ir matydama patologinę kardiotokogramą, jos tinkamai neįvertino ir neskubėjo imtis skubių veiksmų. Cezario pjūvį atlikti pavėluota dviem valandomis.
Iš tirštų, žalių vaisiaus vandenų išimtas berniukas gimė suglebęs, nekvėpuojantis, gausiai atpilantis iš burnos žaliais vandenimis.
Iš vaikelio medikai išsiurbė daug tokio pat žalio skysčio. Kūdikis buvo skubiai išvežtas į Santaros klinikas. Ten jam nustatyta begalė sudėtingų diagnozių.
Bijodami dėl vaiko gyvybės, tėvai suskubo vaikelį pakrikštyti dar Santaros klinikose.
Berniukas gydytas didelėmis antibiotikų dozėmis, jam skirti psicholeptikai, maitintas per zondą, vėliau per gastrostomą.
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba vaikui pripažino sunkų neįgalumo lygį ir specialųjį nuolatinės slaugos poreikį.
Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba nustatė, kad Egidijaus ir Živilės kūdikį priėmusi Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoja akušerė-ginekologė Ona Paškonienė klaidingai įvertino patologinę kardiotokogramą ir pavėluotai pakeitė gimdymo taktiką.
Vilniaus perinatologijos centro komisijos išvados patvirtino, kad ligoninėje nebuvo teikiamos paslaugos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
Pasak šių išvadų, jeigu sprendimas dėl cezario pjūvio operacijos būtų priimtas laiku, kai kardiotokograma tapo patologine, būtų išvengta kilusių naujagimio sveikatai ypač sunkių pasekmių.
Neįgalaus vaikelio tėvai dėl žalos atlyginimo kreipėsi į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją. Šioji irgi pripažino, jog ligoninėje šeimai buvo padaryta žala. Gydymo įstaigai buvo nurodyta šeimai sumokėti 180 tūkst. eurų.
Pinigų tėvai nesulaukė.
Dabar jau trejų metų berniukas nevaikšto, nesėdi, nekalba, nemato, jį kankina epilepsijos priepuoliai ir daugybė kitų sveikatos sutrikimų.
Pasak Egidijaus, iš esmės vegetacinės būklės sūneliui reikalinga nuolatinė 24 valandų per parą priežiūra.
„Mūsų vaiko būklė lieka tokia pati sunki ir ji negerėja. Sūnus savarankiškai ničnieko negali, jam reikalinga nuolatinė slauga. Mama neturi galimybės dirbti“, – pasakoja E. Mačijauskas.
Neįgalaus berniuko tėtis sako nė nebeskaičiuojantis, kiek pinigų išleidžia vaistams, slaugos priemonėms, švirkštams.
Jis yra vienintelis šeimos maitintojas.
„Važinėju į užsienį, padirbu keletą mėnesių, kad grįžęs galėčiau žmonai ir vaikui padėti“, – pasakoja Egidijus.
Nepaisant, kad apie tokį gyvenimą jiedu su vaikelio mama neturėjo nė menkiausios minties, sūnų jie labai myli.
„Dabar nesvarbu, kad jis yra toks. Vis tiek labai mylim“, – sako E. Mačijauskas.
Vis dėlto ir patiems tėvams dėl nuolatinės įtampos prireikė medikų pagalbos.
Teismui pateikti šeimos gydytojos išrašai byloja, kad motinai pasireiškia nerimo
epizodai, kyla bendro silpnumo, akių vokų trūkčiojimo simptomai. Jai prireikė ir
psichologo pagalbos. Tėtį kamuoja aštrus galvos skausmas ir svaigimas, jam įtartas klasterinio tipo galvos skausmas.
Tačiau ir pati Respublikinė Panevėžio ligoninė, ir gimdymą priėmusi akušerė O. Paškonienė prašė teismo atmesti nukentėjusios šeimos ieškinį.
Ligoninė įrodinėjo, jog gydytojos veiksmai nebuvo nusikalstami ar aiškiai neteisėti, aplaidūs ar nežmoniški.
Pasak ligoninės, gydytojos veiksmai negali būti kvalifikuotini nei kaip tyčiniai, nei kaip padaryti dėl didelio neatsargumo.
Be to, gydymo įstaiga argumentavo, jog teismų praktikoje netgi bylose, kuriose per gimdymą miršta kūdikiai, neturtinės žalos dydis vyrauja nuo 10 000 Eur iki 15 000 Eur.
Ligoninė nurodė, jog neįgalaus Marko Jono tėvų reikalaujama suma yra „nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu“.
Vis dėlto, teismo vertinimu, ekspertų išvados sykiu su kitais įrodymais leidžia daryti išvadą, jog medikamentinis gimdymo skatinimas nebuvo būtinas, jam naudotas medikamentas oksitocinas dėl laiku nesumažintos jo dozės per aktyviai skatino gimdą, o laiku neįvertinus blogėjančios vaisiaus sveikatos, sprendimas užbaigti gimdymą cezario pjūviu buvo priimtas per vėlai.
Negana to, Panevėžio apygardos teismas atkreipė dėmesį, jog ir pačios ligoninės pozicija šioje rezonansinėje byloje nebuvo nuosekli.
Kol ši istorija nebuvo pasiekusi teismo, Respublikinė Panevėžio ligoninė pati raštiškai pripažino, jog vertinant kardiotokogramą, buvo atsižvelgta ne į visus parametrus.
„Toks pareiškimas iš esmės rodo, jog ligoninė pripažįsta nekreipusi adekvataus dėmesio į kardiotokogramos duomenis“, – konstatavo teismas.
Tačiau bylai atgulus ant teisėjų stalo, ligoninė pakeitė savo poziciją ir ėmė neigti gydytojos kaltę dėl kūdikio negalios.
„Tokia ligoninės gynybos pozicija, pirmiausia iš esmės pripažįstant savo darbuotojos kaltę, o vėliau pasirenkant priešingą poziciją ir jos laikantis, visų kitų šios bylos faktinių aplinkybių kontekste taip pat padidino ieškovams dvasinius išgyvenimus“, – konstatavo Panevėžio apygardos teismas.
Negana to, teismas atkreipė dėmesį, jog iki jo sprendimo ligoninė nebuvo sumokėjusi šeimai nė dalies jų prašomų ir iki teismo proceso pradžios neginčytų sumų taip dar labiau sustiprindama neįgalaus berniuko tėvų išgyvenimus.